Liepos 6 d. 21 val. Tautos vienijimo sąšauka „Piliakalnių šviesa“ visus kviečia vienu metu su viso pasaulio lietuviais, ir kiekvieną, kur tik gali, uždegti aukurus ir fakelus ant Tautos dvasios kalnų, o visi kartu – vienybės žiburių grandine nuo Birutės kalno prie Baltijos jūros iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies.
Tautos vienijimo sąšaukai liepos 6 dieną 21 val. (Lietuvos laiku) uždekime ant piliakalnių, pilkapių ir Valstybės dienos šventinių renginių vietose simbolines ugnis. Tegul ugnelė Gabija vienys mus ir stiprins Tėvynės meilės ir patriotizmo jausmus.
Ugnis lietuviams visada turėjo gilią prasmę. Užkurdami ugnis ant piliakalnių, laikykimės tokios tvarkos:
1. Ugnies vieta. Jeigu ant piliakalnio yra sumūrytas aukuras, ten ir užkuriama ugnis. Jei aukuro nėra, galima padėti skardos lakštą ir ant jo įrengti simbolini aukurą, nedidelį laužą.
2. Aukuras ar laužas paruošiamas iš anksto, papuošiamas gėlėmis. Nenaudoti nei benzino, nei gumos ar panašiai. Ugnį reikia gerbti geromis malkomis.
3. Apeigų ir ugnies degimo dalyviai ateina į vietą iškilmingai, simboliškai nusiprausdami vandeniu iš ąsočio.
4. Ugnį uždega garbingi žmonės, kuriems padeda ugnininkai, t. y. žmonės, kurie rūpinsis ugnimi tą vakarą.
5. Užsidegus ugniai, ugnis pamaitinama, t. y. ugniai aukojama druska, grūdai, žolynai ir gėrimas.
6. Ugniai sakomi pagarbos žodžiai: „Ugnele Gabija, užkurta šviesk, būk rami su mumis, primink mūsų protėvius.
Šventoji Gabija, garbė tau, Tėvynės sergėtoja“.
7. Susirinkusieji gieda tautines giesmes. Dainavimą gali vesti ansambliečiai, geri dainininkai.
8. Kalbas sako garbingi žmonės, primindami tautos vienybės svarbą, pagerbdami protėvius ir Tėvynės gynėjus.
9. Ugnies prižiūrėtojai saugo ugnį iki galo ir, jei reikia, užgesina ją švariu vandeniu. Taip pat jie sutvarko apeigų vietą.
