Valstybiniame Šiaulių dramos teatre per spaudos konferenciją pristatytas spektaklis kūdikiams. „Vandeninis nuotykis“ yra interaktyvus judesio spektaklis 0–3 metų vaikams, kuriems tai bus pirmasis neužmirštamas teatrinis patyrimas. Spektaklio kūrėjai kūdikius ir jų tėvelius ragina pasinerti į mėlynai baltą nuotykį, sukurtą vandens savybių bei formų inspiruotos muzikos ir judesio. Šiame spektaklyje vienodai yra svarbūs patys mažiausieji ir aktoriai, kurie nevaidina tam tikrų personažų, o skatina mažuosius kartu ieškoti, atrasti, paliesti, pajausti, stebėti ir dalyvauti. Spektaklio kūrėjai kuria subtilų teatrinį patyrimą, kuris bus malonus ne tik mažyliams, bet ir juos atlydėjusiems suaugusiems.

Patys mažiausieji – visaverčiai teatro dalyviai ir žiūrovai
Teatro Literatūrinės dalies vedėja Nomeda Šatkauskienė teigė, jog ne tik Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, bet ir Lietuvoje, ir pasaulyje toks spektaklis yra naujovė. Ilgą laiką buvo manoma, kad teatras  skirtas jau šiek tiek paaugusiems vaikams, kuriems galima pasakoti istorijas, kurie supranta loginius pasakojimus. „Vandeninis nuotykis“ – teatras lėliukams, taip norima parodyti, kad ir jie yra visaverčiai teatro dalyviai ir žiūrovai. Toks spektaklis buvo Valstybinio Šiaulių dramos teatro svajonė.

„Labai džiaugiamės, kad šį spektaklį įgyvendinti pakvietėme pačią žinomiausią Lietuvoje šios srities režisierę Birutę Banevičiūtę, kuri yra daugiau šokio vaikams spektaklio kūrėja. Režisierė sugalvojo inspiruotą vandens ir vandens formų judėjimą, kuris panašus į žaidimą. Iš tikrųjų teatras kūdikiams šiek tiek kitoks, turi savo tam tikrų kaip žanro taisyklių, specifikos. Spektaklis turi ir  dramaturgiją, vaikai po truputėlį vedami į priekį, vis prie skirtingų formų, faktūrų, judesio. Scenoje bus tik du aktoriai, 20 vaikų ir jų tėveliai“, – pasakojo N. Šatkauskienė.

Tokie spektakliai turi meditacinį poveikį, jame tiek vaikams, tiek tėveliams bus ką veikti. Nė vieno spektaklio nėra panašaus ar vienodo. Toks teatras kūdikiams ypatingas tuo, kad nuo pirmųjų repeticijų aktoriams reikalingi vaikai, kurie yra lygiaverčiai dalyviai, paveikiantys spektaklį, jo eigą, struktūrą ar trukmę. Tokiame spektaklyje reikalingos visai kitos aktoriaus funkcijos nei tradiciniame spektaklyje, kuriame reikia sekti visą siužetą. Tokį spektaklį labiausiai apibūdinti tinka žodis „interaktyvus“. Spektaklyje kūdikiams derinami du dalykai: meniniai aspektai su edukaciniais.

N. Šatkauskienė teigė, jog vaikai savaip supranta spektaklį, jiems taip pat yra įgimtas estetinis jausmas, pojūtis, tam reikalinga ypatinga muzika, atmosfera. Negalima paberti bet kokių rutuliukų ir jiems leisti chaotiškai žaisti, tam ir yra spektaklis, kuris skiriasi nuo žaidimo savo kambaryje. Kuriant spektaklį kūdikiams labai svarbu žinoti to amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatumus. Nereikia siūlyti jiems per daug sudėtingų užduočių, per lengvų ar prisitaikyti prie jų. Nereikia vaikų stabdyti, spausti, juos varžyti. Būtina suderinti tiek meninius, tiek edukacinius aspektus. Eiliniams  teatro režisieriams toks spektaklis nėra paprastas, jiems trūksta edukacinių žinių. Šiame spektaklyje bilietai yra parduodami tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tokia teatro kūdikiams specifika. Spektaklyje „Vandeninis nuotykis“ bus galima pasikrauti teigiamos energijos, emocijų, kurių  šiandieniniame pasaulyje taip trūksta.

„Džiugu, jog aktoriai susikalba su vaikais be žodžių“
Spektaklio „Vandeninis nuotykis“ idėjos autorė ir režisierė B. Banevičiūtė teigė, jog tokių kuriamų spektaklių yra nedaug. Režisierei kaip menininkei labai svarbu, jog menas būtų kokybiškas, ypač jei kalbama apie spektaklius mažiems vaikams, kuriems tai būtų pirmasis susitikimas su teatru.

„Aktoriai gauna labai daug užduočių, pati didžiausia yra nevaidinti. Šis spektaklis ypatingas tuo, kad tai vyksta dramos teatre ir su dramos aktoriais, bet be žodžių. Judesio kalba universali, mums nesvarbu metaforos, kurių tokio amžiaus vaikai nesuvokia. Neįtikinėjame jų, kad tie mėlyni rutuliukai yra lašeliai. Tai, ką jie mato, jų judėjimas, spalvos atveria estetikos pasaulį, kuris ir siejasi su menu. Vaikai tai ir suvokia. Džiugu tai, jog aktoriai susikalba su vaikais be žodžių. Mokėmės per repeticijas, kiek reikia palaukti, kaip arti prieiti, kada atsitraukti, vėl prieiti, kiek ilgai būti su vienu vaiku, kitų nepamiršti. Struktūrinė dramaturgija yra, bet kiekviena mizanscena aktorių improvizuota. Jie nežino, ką jų partneris sugalvos ar kaip sureaguos. Labai daug įvairių situacijų su aktoriais esame aptarę. Pagalvojau, kad patys vaikai nuspręstų, kada jie nori įeiti ir išeiti iš scenos. Kitiems vaikams labai sunku nurodyti, kiek jie turi būti scenoje, nes vaikai tai jaučia. O  mes meną ir kuriame tam, kad žmonės kažką jaustų, todėl labai nesinori vaikų emocijų ir jausmų užgniaužti. Šiame spektaklyje vaidina tie aktoriai, kurie to norėjo, spektaklį kūriau be išankstinių nuostatų. Tai  abstraktus spektaklis, kai kuriems gali pasirodyti, jog čia nėra spektaklio, siužeto, istorijos. Tokio amžiaus vaikams istorija yra, kai kamuoliuką įdeda į kibiriuką, pabarškina, varpelį perneša. Tai  visai kitoks suvokimas. Judėjimas spektaklyje yra pagal pačius aktorius, buvo malonu žiūrėti, kai kiekvieną kartą vis kažkas naujo“, – pasakojo režisierė B. Banevičiūtė.

Spektaklyje – stiprus dėmesys ir nuolatinė improvizacija
Šiame spektaklyje vaidina aktoriai Lina Gečaitė, Gintarė Ramoškaitė, Marija Žinevičiūtė, Anicetas Gendvilas, Mindaugas Jurevičius, Severinas Norgaila. L. Gečaitė, G. Ramoškaitė, M.  Žinevičiūtė studijuoja Šiaulių universitete estrados meną. Joms šie studijų metai  paskutiniai, o  spektaklis „Vandeninis nuotykis“ yra baigiamasis praktikos darbas. Kiekvienam aktoriui šis naujas spektaklis sukelia skirtingų emocijų, įspūdžių ir patyrimų.

Pavyzdžiui, G. Ramoškaitė teigė, jog turi būti stiprus dėmesys ir nuolatinė improvizacija. Kiekvienas vaikas atsineša savo asmenybę, savo besiformuojantį charakterį. Prie kiekvieno vaiko turi iš naujo prisitaikyti, turi būti sukoncentruotas dėmesys ne tik į vaikus, bet ir į aktorius, ir į vaikų tėvelius.  

S. Norgaila pats pasisiūlė dalyvauti šiame spektaklyje. Anot jo, jis ėjo į nežinią, nežinojo ko tikėtis, tačiau visiškai nėra nusivylęs, labai džiaugiasi, jog čia yra. Taip pat daug ką sužinojo apie vaikus, kas pravers ateityje.

M. Jurevičiui buvo viskas nauja. Jis nežinojo, koks bus spektaklis tokio amžiaus vaikams. Jam tai buvo visiškai tamsus miškas. Aktorius daug sužinojo iš režisierės, visa tai jis galėjo pritaikyti ir savo namuose. Iš pat pradžių M. Jurevičiui pasirodė, kad bus labai paprasta, nes mažai aktorinio meistriškumo, tereiks fiziškai judėti. Tačiau reikėjo atrasti tą aukso viduriuką, kad nebūtų per daug vaidinta ar per mažai.

Spektaklyje „Vandeninis nuotykis“ dalyvaus ne tik aktoriai, bet ir patys mažiausieji.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Spektaklio „Vandeninis nuotykis“ idėjos autorė ir režisierė B. Banevičiūtė teigė, jog šis spektaklis ypatingas tuo, kad tai vyksta dramos teatre ir su dramos aktoriais, bet be žodžių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.