Diskusija, ką praradome ir ką gavome įstodami į Europos Sąjungą (ES), matyt, niekada nesibaigs. Paprastai tenka išgirsti, kad daugiau praradome, nei gavome. Su šia mintimi galima ir nesutikti, vis dėlto akivaizdu, kad ateityje teks patirti dar daugiau iššūkių, kuriuos lems ne tik Vakarai, bet ir sparčiai auganti Kinija, Rusijos valdžios veiksmai.

Atsiranda naujų lyderių
Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusiame susitikime su diplomatu, politiku Vygaudu Ušacku kalbėta apie Lietuvą Europos Sąjungoje ir pasaulyje, geopolitines ir ekonomines perspektyvas. Susitikimo metu akcentuota, kad pasaulis sparčiai keičiasi. Šiandien mes gyvename ne tik tarpusavyje glaudžiai susijusiame, bet ir daug vidinių ginčų keliančiame pasaulyje.

Tai ypač akivaizdu kalbant apie tokius fenomenus, kaip auganti Kinijos ir Indijos galia. Tai šalys, kuriose gyvena milijardai gyventojų ir savo skaičiumi jau aplenkė ES. Negana to, Kinija perka jūrų, oro uostus, įsigyja aktyvų įvairiose valstybėse ir tokiu būdu plečia savo politinį ir ekonominį dominavimą. Indija sparčiai plečiasi ir greitai taps daugiausiai gyventojų turinčia šalimi pasaulyje. O ji taip pat turi savo tikslų Europos atžvilgiu, vadinasi, nereikėtų nuvertinti jos galios.

„Žinoma, visus šiuos pokyčius galima išnaudoti ir savo pačių naudai. Mes galime įžvelgti didelių galimybių verslui, rinkai, juk šios šalys sau visko nepasigamina, ten taip pat daug ko trūksta. Pasaulio keitimasis ir naujų ekonominių galių išaugimas mums suteikia daug galimybių“, – pažvelgti į gerąją šio reiškinio pusę ragino V. Ušackas.

Nepasitiki D. Trampu
Vis dėlto kai kurioms šalims vidinę įtampą kelia ne tik Kinijos ir Indijos diktuojama „muzika“, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trampo elgesys. Tapęs prezidentu jis įnešė daug sąmyšio, ypač pradėjęs keisti nusistovėjusią tvarką, pavadindamas Šiaurės Atlanto Sutarties organizaciją pasenusia, pasisakydamas už prekybinių ryšių mažinimą su Europa ir t. t.

Tai padarė poveikį europiečiams ir įnešė nestabilumo. Jeigu anksčiau JAV, būdama didžiausia pasaulyje ekonomika, kartu su Europa viskam diriguodavo, dabar kitos šalys nebegali pasitikėti jų lyderyste.

Dėl to pasaulis pradeda kitaip elgtis. Štai sulig Didžiosios Britanijos išstojimu iš ES, Vokietija ir Prancūzija pradėjo glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti. Vis dažniau pasigirsta siūlymų sukurti bendrą ES valstybių narių biudžetą, įvesti bendrus pelno pokyčius ir t. t. Tokie pokyčiai džiugina ir neramina, nes jie gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti ir Lietuvą.

Dar nereikėtų deginti tiltų tarp Vakarų ir Rusijos
Pasaulis negali nereaguoti ir į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus. Lietuvai ši tema ypač jautri, nes mes turime bendrą istoriją, persmelktą ašaromis, trėmimais, valstybės praradimais. Didelę nuoskaudą Rusijos atžvilgiu jaučia ir Ukraina.

„Ukrainos istorija parodė, kad Rusijos vadovybė yra kalta už nelegalius veiksmus ir konfliktą Ukrainoje. Tuo pačiu išryškino Kijevo valdžios kaltę, nesugebėjimą valstybės institucijose išlaikyti drausmės, savo tikrojo identiteto. Tai žiauri pamoka, dėl kurios Ukrainos kelias į Europą nebus rožėmis klotas“, – kalbėjo V. Ušackas.

Diplomato nuomone, santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos, Lietuvos ir Vakarų ateityje vargu ar pagerės. Viskas dėl to, kad V. Putinas pats yra save įvaręs į kampą. Jis jau yra mobilizavęs tautą per žiniasklaidą, „smegenų plovimą“. Rusijoje viešai eskaluojama, esą amerikiečiai ir europiečiai nori atimti Rusijai istoriškai priklausančias teritorijas, resursus (naftą, dujas), o tai esą galima padaryti tik nuvertus jo režimą. Baisiausia, kad žmonės juo tiki.

80–85 proc. Rusijos žmonių remia V. Putiną. Remia, nes jis šalyje įvedė didesnį saugumą, vėl padarė prieinamas vietas, kurios anksčiau buvo okupuotos nusikaltėlių. Jo dėka šaliai pavyko užsidirbti iš naftos, dėl to rusų šeimos pajamos tik kilo ir žmones tai tenkino. Žinoma, už tai jie sutiko paaukoti dalį savo laisvių: galimybę kalbėti laisvai, tapti politinių partijų nariais, turėti laisvą žiniasklaidą ir t. t.

Vis dėlto panašu, kad dabar situacija Rusijoje keičiasi. Šiuo metu ten vyksta stagnacija, taikomos sankcijos, pastebimas naftos kainų kritimas, prastėja demografinė situacija. Ar ateityje bus tik blogiau, kol kas neaišku. Žinoma tik tai, kad dar nereikėtų deginti tiltų tarp Vakarų ir Rusijos.

„Mes esame nusprendę kalbėtis su Rusija tais klausimais, kurie atitinka mūsų nacionalinius interesus. Palaikyti ryšius su Rusijos jaunimu, palaikyti mainus ir leisti studentams mokytis Europos valstybėse. Nepaisant visko, mums reikia išlaikyti tiltus, kuriais vieną dieną ir vėl visi eisime“, – akcentavo politikas.

Piliečiai išsivaikšto
Vis dėlto Lietuvos ateitis turbūt labiausiai priklausys ne nuo Rusijos, JAV, Kinijos veiksmų, bet nuo to, kaip Lietuva sugebės sustabdyti didelius emigracijos srautus. Kitaip tariant, Lietuvos didžiausia problema yra šalies išsivaikščiojimas.

Žinoma, mes gyvename atvirame pasaulyje, todėl žmonių judėjimas pats savaime nėra blogas dalykas. Juk kažkur keliaudami mes daugiau sužinome, kažko išmokstame, susipažįstame su kitų šalių tradicijomis, mūsų pasaulėžiūra prasiplečia, įgyjame daugiau tolerancijos ir pagarbos.

„Visa tai nėra blogai. Bėda ta, kad mes pernelyg atsipalaidavome. Mes atsiliekame nuo estų, lenkų, nes jie jaučia didesnį alkį talentams. Vokietija, Amerika turi žaliąsias kortas, nes ten supranta, kad valstybė tik tada bus ekonomiškai stipri, kai pritrauks pažangiausius protus, geriausius talentus į savo šalį. Visi kovoja dėl žmogiškųjų resursų“, – esminį skirtumą įvardijo V. Ušackas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvos piliečiai neišsivaikščiotų, jeigu čia būtų sudarytos palankios sąlygos gyvenimui. Jeigu emigrantams būtų siunčiama žinia, jog jie Lietuvoje yra laukiami. Jeigu išvykusiems būtų sudarytos palankios sąlygos investuoti uždirbtus pinigus ir kurti verslą. Jeigu atsirastų daugiau darželių, mokyklų, kuriose angliškai kalbantys vaikai galėtų čia integruotis ir išmokti lietuvių kalbą. Jeigu būtų sukurta palanki bazė užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir čia apsigyventi.

Lietuvai reikia keistis
Diplomatas perspėjo, kad jeigu nebus imtasi radikalių priemonių ir kol neateis supratimas, jog prarandame savo valstybę, ateityje teks susidurti su dar didesniais iššūkiais. Štai praėjusiais metais Lietuvoje vieną pensininką išlaikė 3,5 aktyvaus, t. y. mokesčius mokančio, Lietuvos piliečio. Remiantis Lietuvos statistika, jeigu nepasikeis emigracijos tendencija, po dvylikos metų vieną pensininką išlaikys 2,2 aktyvaus Lietuvos piliečio. Tai reiškia, kad turėsime mažiau mokesčių mokėtojų, o tai kirs per pensijų fondus, socialinę rūpybą, aukštąjį mokslą, karybą. Vadinasi, mums reikės pasikeisti.

Pradėti keisti galime ir dabar. Lietuvos valdžiai tereikia siųsti žinią, jog laukia sugrįžtančių savo piliečių. Pradėti kovoti dėl talentų, kurie šiandien gyvena kitose užsienio šalyse.

Štai Jungtiniuose Arabų Emyratuose jau gyvena 2 tūkst. lietuvių. Jie metams turi rezidavimo teisę, kurį laiką gali nemokėti mokesčių, tačiau jeigu jie padarytų nusižengimą, pavyzdžiui, vartotų alkoholį viešoje vietoje, iš karto netektų teisės ten gyventi. Kažką panašaus reikėtų padaryti ir Lietuvoje. Sudaryti geras sąlygas užsieniečiams čia apsigyventi, su sąlyga, kad jie laikysis Lietuvos įstatymų, gerbs mūsų tradicijas.

Savaime suprantama, kad visa tai pradėjus įgyvendinti, demografijos kaita neįvyks per penkerius metus. Paprastai tai užtrunka apie 20 metų. Tą puikiai iliustruoja Singapūro pavyzdys, kai šalyje, kur anksčiau gyveno 1 mln. 600 gyventojų, dabar yra 4,5 mln. gyventojų. Tokio rezultato pasiekta, nes šalis laikėsi strateginės disciplinos, o valstybės vadovai prisiėmė atsakomybę.

„Kažko panašaus galima pasiekti ir Lietuvoje. Valdžiai tereikia pripažinti, kad esame lūžio taške, priimti visą eilę reikalingų įstatymų, teisinių, mokestinių pataisų, susijusių su žmonių įdarbinimu iš užsienio. Galbūt mums reikėtų net atskiro migracijos ministro, kuris nebijotų prisiimti politinės atsakomybės. Tik visa tai įgyvendinus, Lietuva taps laiminga, galinga ir klestinčia valstybe“, – reziumavo V. Ušackas.