Įprasta verslo idėja visada turės daugybę konkurentų, juk apie savo verslą kasdien galvoja milijardai žmonių visame pasaulyje. Todėl nereikia turėti iliuzijų, kad šiandien sugalvota idėja yra unikali. Svarbiausia ją pritaikyti ir pateikti rinkoje taip, kad ji būtų naudinga kuo platesniam ratui žmonių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad didžiausią pelną gali atnešti tos idėjos, kurios padės spręsti ne tik šiandienos, bet ir ateities problemas.
Aktyvai ir pasyvai
Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusioje tarptautinėje studentų mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Mokslas ir studijos 2017: teorija ir praktika“ kalbėta apie rytojaus verslą. Verslininkas Tautvydas Milaknis apžvelgė svarbiausias ypatybes, kuriomis turėtų pasižymėti ateities verslai.
Jis kalbėjo, kad praturtėti yra paprasta, tik reikia gerai skirti aktyvus nuo pasyvų. Stengtis turėti kuo daugiau aktyvų, o pasyvų – kuo mažiau. Pagal apibrėžimą, aktyvai padeda uždirbti pinigus, o pasyvai – pinigus ima. Taip pat egzistuoja aktyvios pajamos (kai žmogus eina į darbą ir už tai gauna atlyginimą) ir pasyvios pajamos (kai nieko nereikia daryti ir pinigai ateina savaime, pavyzdžiui, už nekilnojamojo turto nuomą).
„Paauglystėje, išgirdęs apie pasyvias pajamas, nusprendžiau, kad reikia įkurti savo verslą ir gauti pasyvių pajamų. Su partneriais ir močiutės finansavimu nusipirkome masažinį krėslą. Galvojau, kad žmonės ateis, atsisės ant krėslo, įmes pinigą ir man daryti nieko nereikės, o pinigai tik kapsės. Tai buvo pats nesėkmingiausias verslas. Tuomet supratau, kad ne viskas taip paprasta, kartais dar reikia žinių ir patirties“, – skaudžia patirtimi dalijosi T. Milaknis.
Vadinasi, pasyvūs verslai tikrai nepadės uždirbti milijonų. Teisingiausia būtų galvoti apie aktyvias pajamas. Šią mintį galima aptikti ir verslo vadovėliuose. Jeigu anksčiau knygose buvo rašoma, kaip su turimais 10 tūkst. litų sukurti verslą, tai šiandien knygose rašoma, kaip turint 10 tūkst. eurų pritraukti dar 90 tūkst. ir su turimais 100 tūkst. eurų vykdyti verslą. Žinoma, tuomet atsiranda daugiau rizikos, bet su didesne pinigų suma galima uždirbti daugiau.
Inovacijos ir kūrybiškumas
Taip pat protinga inventoriaus nepirkti, bet jį nuomotis. Pavyzdžiui, šiandien pati didžiausia taksi kompanija neturi nė vieno savo automobilio. Pati didžiausia internetinė parduotuvė neturi savo inventoriaus, bet parduoda – svetimą. Pati didžiausia pasaulyje apgyvendinimo platforma neturi nuosavo nekilnojamojo turto ir t. t. Verslininko teigimu, tai yra vakar dienos arba geriausiu atveju – šios dienos verslai. O kokie verslai kursis ateityje?
Jis pasakojo, kad ateityje klestės robotika, automatizacija ir daiktų internetas. Ateityje daiktų internetas įsitvirtins kiekviename sektoriuje: nuo didžiulių mašinų iki mažyčių čipų – visi jie rinks duomenis ir savarankiškai siūlys problemų sprendimus bei leis jų išvengti.
Tai yra dar viena svarbi revoliucija: kaip internetas kadaise sujungė duomenis ir žmones, taip daiktų interneto amžiuje žmonės susijungs su daiktais ir aplinkiniais objektais. Artimiausioje ateityje bus galima daug ką valdyti per atstumą, rinkti duomenis ir juos realiuoju laiku analizuoti. Visa tai yra kuriama dėl vieno tikslo – padaryti gyvenimus, industrijas ir verslus efektyvesnius, patogesnius ir nešančius didesnę finansinę naudą.
„Gyvenimas pasidarys daug įdomesnis ir paprastesnis, nes namai viską žinos apie jus, turės ką pasiūlyti ir žinos kaip tai padaryti“, – pabrėžė T. Milaknis.
Anot jo, kaip ateitis besusiklostytų, be inovacijų ir kūrybiškumo nebus apsieita. Daugiausiai šansų tapti sėkmingi ir turtingi turės tie asmenys, kuriems nestigs žinių apie žmonių elgesį, jų norus ir siekius. Domėsis ekonomika ir verslu. Rinks informaciją apie visuomenės demografinę situaciją. Nuveiks ką nors svarbaus kūrybingų idėjų įgyvendinimo srityje. Nuolat kurs ir svarstys naujas idėjas ir drąsiai jas bandys įgyvendinti.
„Senais laikais dideli verslai valgė mažus. Šiandien nebe didelės įmonės valgo mažas, bet greitos valgo lėtas. Todėl laimės tie, kurie gebės greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką ir keistis patys“, – reziumavo T. Milaknis.
