Kai kuriems biblioteka ir visa, kas joje yra (ne tik knygos, bet ir visas kitas turinys), yra vienintelis langas į pasaulį, į dabartį. Buvo tokia iškilmingai skambanti buvusio kultūros ministro Š. Biručio citata Vyriausybei pritarus 2016-ųjų, Bibliotekų metų, minėjimo planui: „Sukursime vieningą bibliotekų sistemą, kuri atitiks XXI amžiaus bendruomenių poreikius, bus efektyviai naudojami dokumentų ir knygų fondai.“ Vyriausybei, regis, buvo labai svarbu didinti gyventojams prieigą prie kokybiškų, aktualių, vertingų leidinių bei kitų informacijos išteklių. Planui įgyvendinti iš viso skirta 450 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 300 tūkst. – naujoms knygoms ir kitiems leidiniams įsigyti. Nuskambėjo stipriai.

Bet bibliotekininkai žino ir žino ne tik jie, kad valstybės parama bent jau vidutiniškos neprimins. Gal tik kokiais 2200-aisiais taip bus.

Tad dvidešimt pirmojo amžiaus Šiauliuose bibliotekų darbuotojai sukasi kaip išmanydami – generuodami viena idėją po kitos, projektą po projekto.

Kaip valstybė pridėjusi atėmė
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai.

Regina Miežetienė pasidžiaugia, kad Bibliotekų metų paskelbimas išties atkreipė visuomenės dėmesį į bibliotekas, padidino jų žinomumą. Bibliotekose, tarp jų, be jokios abejonės, ir P. Višinskio viešojoje, vyko daugybė akcijų. Skaitymo iššūkis, skaitymai, transliuoti per teletiltą, suvienijo bibliotekas, o kur dar reklama per televiziją, skelbianti, kad biblioteka yra ne tik lentynos, o kur kas daugiau. „Žmonės atkreipė dėmesį, atėję atrado iš naujo, kad tai erdvė ne tik pasiimti knygą, bet ir leisti laisvalaikį, mokytis ir pan.“, – sako R. Miežetienė.

Kaip ji praneša, 2016-aisiais buvo padidintas finansavimas knygoms įsigyti – biblioteka gavo 3000 eurų daugiau.

„Tačiau šiemet mes gavome mažiau. Iš valstybės biudžeto Bibliotekų metais gavome 35 tūkst., o šiais metais – 31 tūkst.“, – pastebi ji. Dalele netgi mažiau, nei įprastai būdavo.

Dar vien sena problema: Lietuvoje vienam gyventojui tenka 0,69 euro „ant knygos“, kai viena knyga vidutiniškai kainuoja maždaug 9 eurus.

„Estai skiria 1,74 euro knygoms įsigyti, o skandinavai – nuo 6 iki 11 eurų. Knygų trūksta. Tai faktas. Mums labai sumažino finansavimą 2009-aisiais. Iki tol gaudavome pakankamai lėšų dokumentams įsigyti. Litus pavertus į eurus 2008 m. mes gavome maždaug 100 tūkst. eurų, o dabar – tik 35 tūkst. Paskaičiuokite, kiek kartų mažiau ir kiek pabrango dokumentai“, – sako direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, jeigu skaitytojai ateitų į biblioteką tik knygų, tai ši mirtų. Bet dabar bibliotekos yra multifunkciniai centrai, kur vykdomos įvairiausios veiklos: mokymosi visą gyvenimą renginiai, edukacijos, teikiamos žinios apie technologijas, organizuojami susitikimai, parodos ir t. t.

„Vartotojų, kurie ateina tik knygos, tikrai nedaugėja. Jų nežymiai mažėja. Visgi daugėja lankytojų, kurie ateina kitais tikslais – mokytis, tobulėti, praleisti laisvalaikį. Abonemento skyrius – bibliotekos širdis. Čia 300 pavadinimų knygų laukia net 800 vartotojų. Prie pačių populiariausių knygų laukia iki 30 žmonių. Bestselerių įsigyjame po vieną ar du. Ką tai reiškia, kai turime tiek vartotojų?“ – retoriškai klausia R. Miežetienė. Juk fondą norisi kokybiškai komplektuoti.

Akademines bibliotekas – pamiršo
Šiaulių universiteto bibliotekos direktorė Aušra Mingailienė sako, jog tuomet, kai buvo rengiamas Bibliotekų metų minėjimo planas, taip jau nutiko, kad sudaryta komisija, rengdama planą metams, pamiršo pakviesti ir prisidėti prie jo Lietuvos akademinių bibliotekų asociaciją.

„Dažnai būna, kad akademinės bibliotekos pamirštamos. Dabar yra viešųjų bibliotekų era. Gal todėl, kad akademinių bibliotekų kitokios funkcijos. Akademinės bibliotekos pagrindinė funkcija –  tenkinti akademinės bendruomenės poreikius, atsižvelgiant į universiteto strateginius uždavinius, aprūpinti studijas ir mokslą kokybiško turinio informacijos ištekliais. Mūsų biblioteka yra kartu ir kultūros židinys. Tai yra ir susitikimų, ir edukacijų vieta.

Bibliotekos veikla orientuota į išorės vartotoją. Mes stengiamės kurti palankias sąlygas tiems lankytojams, kurie siekia visapusiškai kūrybingai ugdytis ir prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių, kurie nori tobulėti visą gyvenimą. Turbūt didžiausią dėmesį Bibliotekų metais mes pajutome iš savo lankytojų – tiek miesto, tiek universiteto, kurie sveikino, kartu džiaugėsi ta proga. Visuomenės dėmesys bibliotekoms tikrai buvo didesnis. Žmonės dalyvavo renginiuose, teikė daugiau dėmesio skaitymui, ypač – vaikų. Per televiziją dažnai skambėdavo reklama apie Bibliotekų metus. Iniciatyvų, skatinančių skaityti, lankytis bibliotekoje, reikėtų daugiau“, – mano direktorė.

Visgi ir universiteto biblioteka turi savų iššūkių. Neigiami demografiniai rodikliai turi įtakos – Šiauliai tuštėja.

„Sutinku su menotyrininko V. Kinčinaičio mintimi, kad Šiauliai tampa pamažu senelių ir anūkų miestu. Mes irgi atkreipėme dėmesį, kad daug veiklų organizuojame senjorams, darželinukams ir moksleiviams. Studentai bibliotekos paslaugomis daugiausia naudojasi internetu. Dabar labai daug yra elektroninių knygų ir žurnalų,  mūsų prenumeruojamas duomenų bazes jie gali pasiekti būtent  iš namų. Visgi mes siekiame, kad biblioteka taptų jauki ir sava visiems – tiek akademinei bendruomenei, tiek miesto visuomenei“, – pažymi direktorė.

Lėšų knygoms nepadaugėjo
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė sako, kad knygoms miestas trečius metus iš eilės skiria 7200 eurų. „Iš Savivaldybės gavome papildomų lėšų, atnaujinti kompiuteriai (20 darbo vietų), įsigytas mikroautobusas bibliotekos reikmėms, suremontuoti renovuotų bibliotekų – „Šaltinėlio“ filialo, Vaikų literatūros skyriaus Gvazdikų take ir Aido g. 27 – fasadai, kurie buvo vandalų išplėšyti“, – apžvelgia lėšų paskirstymą direktorė.

Didelė laimė, jeigu būtinoms reikmėms skiriama papildomų lėšų.

„2016-aisiais pajutome, kad Miesto savivaldybė buvo bibliotekos partneris, atsižvelgė į opius klausimus, nes suniokotų fasadų problema spręsta ne vienerius metus“, – sako direktorė.

Biblioteka, kaip ir visos kitos, ieškojo galimybių kurti kuo įdomesnes veiklas ir taip pritraukti kuo daugiau skaitytojų. Bibliotekų veikloje dalyvauja lopšeliai-darželiai, taip darželinukai tampa skaitytojais. Taigi, pernai buvo sulaukta 182 tūkst. lankytojų – 10 tūkst. daugiau negu 2015-aisiais.

Naujų veiklų bibliotekai reikia, nes nuo to didėja ir lankytojų skaičius. Pagrindinis lėšų šaltinis – projektinė veikla, kuri atneša akivaizdžių teigiamų rezultatų.

Vienas svarbesnių projektų, direktorės teigimu, buvo projektas, skirtas klausos negalią turintiems žmonėms – jie mokėsi fotografijos paslapčių, o mokymai buvo verčiami į gestų kalbą. Daug edukacinių projektų, susijusių su knyga, organizuota vaikams. Taip pat svarbus daug metų veikiantis  mamų klubas, kur mamos su vaikais atranda labai daug veiklos. Populiarumo sulaukė prieš kelerius metus įsteigtas Komiksų centras.

Visgi, kaip žinia, knyga yra visų svarbiausia bibliotekoje. O tai – nepigi prekė. Kai kuriems – net ir prabangos.

„Lėšos knygoms tiek 2015, tiek 2016 metais buvo tokios pat. Tad kad labai Bibliotekų metais padidėtų knygų skaičius, negalime pasigirti. Knygos brangsta. Pernai galėjome nupirkti maždaug 9200 naujų knygų. Lėšos, skirtos knygoms, turėtų būti padidintos valstybės lygmenyje, nes tai labai mažas procentas“, – sako I. Žilinskienė.

2017 05 04 14

R. Miežetienė  sako, kad pernai bibliotekoje sulaukta 180 tūkst lankytojų, o 2015 m. – 164 tūkst. Šiemet prognozuojamas didelis padidėjimas, nes jaunimas, įvairūs Šiauliuose veikiantys klubai labai pamėgo bibliotekos erdves.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 05 04 13

I. Žilinskienė pastebi, kad lėšų knygoms įsigyti nepakanka.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų