Kiekvieną balandį visame Europos regione ir pasaulyje atkreipiamas dėmesys į efektyviausios užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonės – skiepų – svarbą. Šiemet Europos imunizacijos savaitė minima balandžio 24 – 30 dienomis. NVSC Šiaulių departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė sako, jog vakcinų vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime yra ypatingas: skiepais pasaulyje išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, o sergamumas daugeliu užkrečiamųjų ligų, kurios anksčiau buvo vadinamos ,,privalomomis“, labai sumažėjo. Taip pat gydytojai infektologai ir epidemiologai ragina visuomenę atkreipti dėmesį ir į kitas vakcinas, kurios nėra įtrauktos į Nacionalinio skiepų kalendoriaus sąrašą, siekiant išvengti užkrečiamų ligų plitimo.
Kai kurios ligos lieka užmaršty
Skiepijimai tokie efektingi, kad baigiame užmiršti, kaip atrodo sergantys poliomielitu, stablige, ir kitomis ligomis, kurias galima valdyti skiepais.
Dėl aktyviai vykdomų imunizacijos programų net 53 Europos šalys kaip niekada priartėjo prie tymų ir raudonukės eliminavimo (pašalinimo). Jose pasiektas ryškus progresas siekiant šio tikslo, tačiau ir toliau būtinas geresnis supratimas ir pasiryžimas didinti skiepijimų apimtis ir išvengti ligų protrūkių ateityje.
Pasak R. Švambarienės, daugelio šalių sėkmė parodo, kad tymus ir raudonukę galima pašalinti visame Europos regione. 2015 metais Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruoti 3 982 tymų atvejai, iš jų vienas mirties atvejis, kai mirė 19 mėnesių vaikas Vokietijoje. Tyrimų duomenimis, net 84 proc. visų susirgusiųjų buvo neskiepyti.
Taip pat 2015 metais Europos Sąjungos šalyse buvo registruoti 2 198 raudonukės atvejai, iš kurių 92 proc. visų atvejų registruota Lenkijoje.
2015 metais Lietuvoje registruota 50 tymų atvejų, 30 iš jų – Kauno apskrityje vykusio protrūkio metu. Raudonukės atvejų Lietuvoje neregistruota. Tyrimų duomenimis, sergamumas tymais Europoje 2016 metais neslūgo. Susirgusiųjų skaičius – 4 484, daugiausia susirgusių yra Italijoje – 1020. Raudonukės susirgimų 2016 metais registruota 1 213, iš jų net 1 057 – Lenkijoje.
Lietuvoje praeitais metais buvo nustatyti 22 susirgimai tymais, iš jų 13 – Tauragės administracinėje teritorijoje. Šiaulių apskrityje per pastaruosius metus susirgimai tymais ir raudonuke nebuvo registruoti.
Geriausiai apsaugo skiepai
Siekiant tymų ir raudonukės sunaikinimo, svarbu pasiekti ir išlaikyti 95 proc. skiepijimų apimtis abiem vakcinos dozėmis. Šis tikslas pasiektas 14 Europos Sąjungos šalių, iš jų Vengrijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Švedijoje, kur paskiepyta per 95 proc. asmenų dviem vakcinos dozėmis. Kitose 20 ES šalių skiepijimai antrąja doze nesiekia 95 proc.
Lietuvoje skiepijimų tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina skiepijimų apimtys yra 94 proc. Šiaulių apskrityje jos siekia 97 proc., o mažiausios 94 proc. yra Joniškio rajone. Tymų ir raudonukės rizika išliks, jeigu neužtikrinsime pakankamų imunizacijos apimčių.
„Priminsime, kad Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami du kartus: 15-16 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Suaugusieji, kurie nesirgę arba neskiepyti dviem vakcinos dozėmis, turi galimybę pasiskiepyti savo lėšomis.
2016 metais rizikos grupių asmenys (vaikai ir suaugusieji, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis) valstybės lėšomis buvo pradėti skiepyti pneumokokine vakcina. Šiaulių apskrities gyventojų susidomėjimas šia vakcina tikrai nepakankamas, o skiepijimų apimtys tesiekia 22 proc. vaikų ir 11 proc. suaugusiųjų. Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairių ligų: plaučių uždegimą, viduriniosios ausies uždegimą, meningitą, anginą, endokarditą ir būti kitų ligų priežastimi. Skiepytis pneumokokine vakcina privalėtų asmenys, dažnai sergantys kvėpavimo takų ligomis, turintys lėtinių ligų, silpninančių organizmo atsparumą. Pasiskiepyti šia vakcina galima ir vieno vizito metu, t. y. kai atvykstama skiepytis nuo gripo“, – aiškina R. Švambarienė.
Erkinis encefalitas – dar viena labai svarbi vakcinomis valdoma infekcija ypač dėl to, kad kasmet erkių aktyvumas auga.
„Kol erkė neįsisega, visiems ramu, o kai tai įvyksta – prasideda panika, nerimas ir laukimas. Kasmet Šiaulių apskrityje pirmąja erkinio encefalito doze pasiskiepija apie 1000 gyventojų. 2016 metais norinčių pasiskiepyti išaugo iki 1 527. Didžiąją dalį besiskiepijančių sudaro Šiaulių miesto gyventojai. Kituose apskrities rajonuose besiskiepijančiųjų aktyvumas žemas. Tai tikrai nėra dideli skaičiai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva įvardijama, kaip endeminė šalis erkinio encefalito atžvilgiu“, – sako R. Švambarienė.
Atsakingi esame ne tik už save, bet aplinkinius
Gydytojai infektologai ir epidemiologai ragina visuomenę atkreipti dėmesį ir į kitas vakcinas, kurios nėra įtrauktos į Nacionalinio skiepų kalendoriaus sąrašą. Jeigu vakcinos nuo raupų, pasiutligės, difterijos yra kaip žmogaus gyvybę saugantys preparatai, tai vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos, vėjaraupių – yra daugiau kaip gyvenimo kokybę gerinančios vakcinos. Didelis ir dažnas sergamumas šiomis infekcijomis paliečia beveik kiekvieną šeimą, auginančią mažamečius vaikus. Susirgimai plinta vaikų kolektyvuose, liga išguldo kone visus šeimos narius. Šie susirgimai atneša didelę materialinę ir ekonominę žalą tiek šeimai, tiek valstybei.
„Esame bendruomenės nariai ir turime galvoti ne vien tik apie save, bet ir prisiimti dalį atsakomybės už kitų asmenų sveikatą, kuriai galime sukelti grėsmę. Išleisdami vaiką į kolektyvą pagalvokime, ar viską padarėme, kad jis nesusirgtų ligomis, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus ir kad susirgus, tų ligų neperduotų kitiems. Būkime budrūs ir atsakingi visi. Kiekvienas iš mūsų turime suprasti tai, kad infekcinių ligų plitimas ribojamas sukurtomis kokybiškomis, patikimomis vakcinomis ir kad skiepai apsaugo nuo visuomenei grėsmę keliančių ligų“, – skiepytis ragino gydytoja.
