Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ į jubiliejinius metus baigiantį švęsti Šiaulių miestą  nusprendė pažvelgti kitu kampu. Sekdami visame pasaulyje gerai žinomo projekto „Humans of New York“ („Niujorko žmonės“) idėja, kai publikuojamos paprastų miesto gyventojų nuotraukos yra papildomos jų gyvenimo istorijomis, šiauliečių kolektyvas metų pabaigoje išleido 60-ties pasakojimų knygą „Miesto istorijos“.

Miesto istoriją kuria paprasti šiauliečiai
Mieto istoriją kuria ir atspindi ne tik architektūra, paminklai, žinomų žmonių darbai ir istorijos – kiekvienas gyventojas esame sudedamoji miesto istorijos dalis. Ne veltui išleistoje knygoje nerasime garsių muzikantų, politikų, visuomenėje gerai žinomų asmenybių nuotraukų ir pasakojimų. Čia istorijas pasakoja gatvėje sutikti praeiviai.

 „Laiptų galerijos“ vadovė Janina Ališauskienė pasakojo, kad idėja projektui gimė dar metų pradžioje ir buvo generuojama visus metus.

„Pirmuosius tris mėnesius generavome idėjas, o užrašinėti istorijas pradėjome maždaug pavasarį.  Spalio viduryje jau turėjome tą kiekį istorijų, kuris ir sugulė knygelėje“, – sakė J. Ališauskienė.

Direktorės manymu, šiauliečiams knygelė turėtų patikti – joje fiksuotos paprastų mūsų miesto gyventojų nuotraukos. Tiesa, kai kurie pašnekovai yra miesto svečiai, tačiau juk įdomu, ką apie miestą žmogus gali pasakyti žvelgdamas į jį iš šalies.

Anot J. Ališauskienės, ne kiekvienas pašnekovas sutiko, kad jų nuotraukos ir tekstai būtų publikuojami knygoje – reikėjo gauti ir raštišką kiekvieno asmens sutikimą.

Apie visas pokalbių peripetijas daugiau papasakojo akimirkas įamžinęs ir žmones kalbinęs žurnalistas Ričardas Vitkus. Pasak jo, kone kiekvienas miestas dabar turi analogišką „Humans of New York“ projekto variantą, tačiau pagrindinė mintis išlieka tokia pati – išsiaiškinti, kuo žmogus tuo momentu gyvena ir ką išgyvena.

„Patikėkite, pasiteiravus, ką žmogus tuo metu galvoja, jis tikrai nepasakys, kad apie rinkimus ar  politiką. Jis galvos apie filmą, kurį norėtų vakare pasižiūrėti arba kaip jam greičiau nueiti pas odontologą. Žmogus – toks įdomus sutvėrimas…“ – pasakojo R. Vitkus.

Istorijos – be bendrų frazių ar pritempto pokalbio
Visą vasarą šiauliečius kalbinęs žurnalistas pasakojo, kad į siūlymus nusifotografuoti ir pasikalbėti žmonės reagavo dvejopai – vieni mielai sutiko ir bendravo nuoširdžiai, kiti nuolatos dirsčiojo į „nematomą veidrodį“.

„Vieni bendravo nuoširdžiai, kitus reikėjo įkalbinėti. Buvo ir taip, kad pasikalbėjus galiausiai nieko negaudavai. Moterys neretai sakydavo, kad neturi laiko, yra nepasidažiusios ir nepasipuošusios. Žmonės bendravo dvejopai, nes ir patys tokie yra – vieni yra tiesiog žmonės, o kiti su savimi tarsi nešiojasi nematomą veidrodį ir nuolatos galvoja, kaip jie atrodo ar kaip atrodys kažką pasakę“, – pasakojo žurnalistas.

Pasiteiravus, ar iš 60-ties pokalbių galėtų išskirti vieną, R. Vitkus sakė, kad kiekvienas kalbintas žmogus iš pirmo žvilgsnio pasirodė kažkuo įdomus ir jį „papirko“. Tiesa, viena istorija liko neužrašyta ir dėl to dabar itin apmaudu.
„Labai norėjau pakalbinti vieną žmogų, tačiau neturėjau fotoaparato. Tuo metu savo likimo draugams su plačia šypsena, kurioje matėsi vos keletas dantų, jis pasakojo, kaip konteineryje rado kažką vertingo ir kokia gera diena jam buvo. Tas žmogus spinduliavo tokiu džiugesiu! Net laimėjęs milijoną ne kiekvienas iš mūsų taip džiaugtumėmės, kaip tądien jis“, – pasakojo R. Vitkus.

Žurnalistas sakė kitą dieną jį matęs jau labai niūrų ir susimąsčiusį – matėsi, kad praėjusios dienos prisiminimai jau buvo dingę. R. Vitkaus žodžiais tariant, istorija yra tik to momento ir tos dienos dalykas.

Fiksuojant istorijas buvo stengiamasi pakalbinti po lygiai vyresnių ir jaunesnių, vyrų ir moterų. Itin įdomūs pokalbiai užsimezgė su senyvo amžiaus žmonėmis. Anot R. Vitkaus, nė vienas jų nesiskundė prasta finansine padėtimi, priešingai – labiausiai žavėjo jų optimizmas ir pasakojimai, kiek daug reikalų jie turi. Žurnalistas juokavo, kad daugelis mūsų nė pusės tiek neturime.

„Pokalbiai yra toks sėkmės dalykas... Sutikę bendrauti kalbėjo nuoširdžiai. Nesinorėjo, kad knygoje sugultų bendros frazės ir pritempti pokalbiai“, – pasakojo žurnalistas.

Nebūtinai tik žinomi žmonės gali būti ir yra įdomūs. Įžymius žmones mes žinome – tokiais jie tapo savo pasiekimų dėka, tačiau neretai paprasti praeiviai gali papasakoti ne ką mažiau įdomią istoriją.

Knygos „Miesto istorijos“ leidėjų teigimu, oficialus knygos pristatymas numatomas sausio 12 dieną „Laiptų galerijoje“.