2015-01-05 08

Diskusijoje „Kas suteiks jaunimui šansą?“ žinomi visuomenės nariai teikė siūlymus, kaip skatinti jaunimo verslumą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių pramonininkų asociacijos inicijuotoje diskusijoje „Kas suteiks jaunimui šansą?“ aptartos problemos, trukdančios jauniems žmonėms kurti ir plėtoti verslą. Susitikime Šiaulių aukštųjų ir profesinių mokyklų, Darbo biržos ir Darbo rinkos mokymo centro, Verslo inkubatoriaus atstovai ir jaunuoliai išsakė savo mintis bei verslumo skatinimo būdus.

Jaunuoliai bijo bankroto
„Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus teigimu, kasmet 54 pasaulio šalyse startuoja 400 milijonų naujų verslų. Lietuvoje savo verslą norėtų pradėti 50 proc. šalies gyventojų, 89 proc. norėtų būti savo paties šeimininku.
Anot M. Nociaus, pagrindiniai veiksniai, lemiantys jaunimo iniciatyvas kurti verslą, yra: nepriklausomybė, materialinė gerovė, savirealizacija. Pagrindinės baimės, trukdančios užsiimti šia veikla: bankrotas, asmeninė nesėkmė; kliūtys: finansavimo spragos, per griežti administraciniai reikalavimai, tinkamų darbuotojų stoka.
„Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos Sąjungos šalyse, savo verslą pradeda daugiau jaunų žmonių iki 30 metų. Mūsų šalyje yra daugiausiai verslininkų, savo veiklą pradėjusių iki 24 metų. Labiausiai jaunus žmones domina informacinių technologijų, pramogų, turizmo, reklamos ir prekybos sritys“, - pabrėžė M. Nocius.
Tūkstančiui gyventojų 2013 metais Vilniaus apskrityje įkurtos 34 mažos, vidutinės įmonės, Šiauliuose - 16,4. Lyginant su šalies vidurkiu, Vilniuje sukurta 142 proc. bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, tuo tarpu Šiauliuose - 77,2 proc.

Mokyklose ugdomos vidutinybės
Jaunuoliai patys nebežino, ko nori. Renkasi specialybę ne pagal tai, kas jiems iš tiesų patinka, bet pagal tai, kas madinga. Su studentu dirbti per vėlu, reikia į atsigręžti į darželių, mokyklų auklėtinius. Taip teigė diskusijoje dalyvavęs jaunas verslininkas.
Pasak jo, jaunus žmones reikia motyvuoti ir jų iniciatyvas skatinti, kol šie dar mokosi mokykloje. Anot jo, asmuo pradėjęs programuoti, sulaukęs 18 metų, niekada neaplenks to, kuris programuoja nuo 10 metų, ir taip yra su visomis kitomis mokslo sritimis.
Taip pat verslininkas išskyrė neformaliojo ugdymo spragas: „Mūsų formaliojo švietimo sistema sukurta ugdyti vidutinybes, skatinti žinių atkartojimą, bausti už klaidas. Mokyklose visi egzaminuojami vienodai, pagal vieną liniuotę. Mokiniai ruošiasi egzaminui, „kala“, bijo suklysti, kol galiausiai jiems mokslas tampa nebeįdomus.“
Jaunus žmones reikėtų skatinti lankyti neformaliojo ugdymo būrelius, kad suprastų, kuri sritis juos domina labiausiai, bei kurtų kūrinius: piešinius, vaizdo įrašus, straipsnius ar robotus, kuriuos vėliau galėtų parodyti būsimajam darbdaviui.

Siūlo apie verslą kalbėti mokyklose
„Jaunimas – miesto kraujas, reikia daryti viską, kad jis neištekėtų iš miesto“, - tokia mintimi diskusiją pradėjo Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas. Jis atkreipė dėmesį į faktą, jog šiuolaikinis jaunimas bėga iš mažųjų miestų į didesnius arba apskritai į kitą šalį. Skatino dalyvius susimastyti ir pagalvoti kodėl.
Nors daugiau nei 50 proc. jaunuolių nori pradėti savo verslą, didžioji dalis jų net nesiruošia toliau mokytis, nebent neakivaizdžiai arba nuotoliniu būdu. Vadinasi, jie nori sukurti kažką savo, tiesiog nežino kaip.
Siekiant, kad jauni žmonės sugrįžtų į savo gimtuosius miestus ir neišvyktų iš Lietuvos, buvo siūloma darbdaviams atverti savo duris, jaunuoliams rodyti kelią, nebijoti su jais dirbti ir kurti naujas struktūras, leidžiančias jaunam žmogui įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Taip pat buvo raginama verslininkus vaikščioti po mokyklas ir skatinti mokinius atsikratyti stereotipų bei kurti verslus.
Tuo tarpu Šiaurės Lietuvos kolegijos direktoriaus Mykolo Dromanto nuomone, visuomenininkams reikėtų ne skaityti lekcijas, bet padėti ieškoti praktikos vadovų.
„Įmonės darbuotojams važiuoti į mokyklas nereikia. Visą informaciją, ko mokiniams reikia, jie ir taip gali gauti iš pačios švietimo įstaigos. Sunkiausia rasti praktikos vietų, nes įmonės neturi parengtų praktikos vadovų, galinčių skirti pakankamą dėmesį jauniems, nepatyrusiems darbuotojams“, - savo receptą siūlė M. Dromantas.

Darbdaviai reikalauja patirties
Pasak diskusijoje dalyvavusiųjų, ilgametę patirtį versle turintys asmenys savo žinias nori perduoti, tačiau neturi kam.
„50 proc. Lietuvos gyventojų nori turėti savo verslą. Tai kodėl 62 proc. į verslą vis dar žiūri negatyviai, kaip į blogio apraišką? Dabar jaunuoliams kalama į galvas, kad jie turi gauti kuo geresnius pažymius. Tačiau siekiant įsidarbinti ar sukurti savo verslą, svarbiausias ne pažymys atestate, o gebėjimai“, - kalbėjo verslininkai.
Tačiau statybos versle aukštąją mokyklą baigęs žmogus uždirba keturis – penkis kartus mažiau nei aukštojo išsilavinimo neturintis, bet ilgesnę darbo patirtį ir daugiau praktikos įgijęs. Taip pat pritarė minčiai, jog įmonėse turėtų atsirasti daugiau darbuotojų, padėsiančių jauniems žmonėms įgyti daugiau praktinių įgūdžių.
Diskusijos moderatorius Aidas Puklevičius išskyrė, kad verslo paskirtis – sugebėti priimti riziką. Jo nuomone, šiuolaikinė švietimo sistema jaunuolius bando apsaugoti nuo rizikos, todėl augdamas žmogus nežino, jog nuo blogų sprendimų neapsaugotas niekas.

Ragina nebijoti klysti
Audris Narbutas atkreipė dėmesį, kad į didžiuosius miestus ar į kitas šalis išvykę žmonės, gali pasiekti labai daug. O po to grįžti ir savo žiniomis prisidėti prie miesto vystymosi.
„Turėtumėme galvoti ką daryti, kad jauni žmonės, įgiję patirties, socialinio kapitalo ir naujų pažinčių, grįžtų. Manau, vienas tikslinių objektų šeima. Jei nebus gerų santykių šeimoje, jie nenorės grįžti“, - svarstė A. Narbutas.
Nevyriausybinių organizacijų atstovas ragino išskirti darbą nuo pajamų šaltinio. Pasak jo, jeigu į darbą žiūrima kaip į pajamų šaltinį, tada nevyriausybininkų veikla praranda bet kokią prasmę.
Šiaulių miesto mero Justino Sartausko nuomone, konkurencija – pagrindinis variklis, skatinantis išsiskirti iš kitų. Meras džiaugėsi, jog mieste įkurta naujoji sporto gimnazija, kurios pavydi net Klaipėda. Taip pat ragino jaunuolius nebijoti klysti.
„Savivaldybė verslo neišmokys. Mes galime tik padėti paruošti jaunus žmones gyvenimui. Jaunuoliai patys turėtų nebijoti klysti ir ieškoti vietos po saule“, - pabrėžė J. Sartauskas.

Rekomenduoja atsigręžti į profesinį mokymą
Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas siūlė atsigręžti į profesinį mokymą. Jo teigimu, ankstyvuoju profesinio orientavimo projektu domisi tik pradinių klasių mokiniai. Mokyklos laboratorijas, dirbtuves dažniausiai aplanko ir viskuo domisi darželinukai bei mokiniai iki penktos klasės. Kas keisčiausia, kad ten mieliau lankosi vaikai iš kitų rajonų, šiauliečių – vos keletas.
Minčiai, jog profesinis mokymas nepagrįstai nuvertinimas, pritarė ir pedagogas Vaidas Bacys. „Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad profesinis mokymas yra antrarūšis, jog ten besimokantis - atsilikėlis ir šeimos gėda. Tačiau toks mąstymas nepagrįstas, priešingai, pastebima, jog studentai baigę aukštąją, papildomai dar stoja į profesinę mokyklą, kad taip įgytų daugiau patirties“, - sakė V. Bacys.
„Lietuva labai nesiskiria nuo viso pasaulio. Europoje 25 milijonai studentų, baigę studijas, neturi darbo. Tai globalių procesų padariniai, nuo kurių niekur nepabėgsime. Todėl mums belieka žaisti pagal naujas taisykles ir problemą spręsti“, - reziumavo A. Stulpinas.

 

Į viršų