Tel./Fax.: 8 (41) 52 38 52 El. paštas: info@snaujienos.lt 

Pamiršote slaptažodį? Pamiršote prisijungimo vardą? Registruotis
Pradžia Naujienos Miesto gyvenimas Dovanojęs gyvenimą – išėjo Anapilin

Dovanojęs gyvenimą – išėjo Anapilin

E.PAŠTAS Spausdinti PDF
Urologas Martynas Gintautas Damkus iki paskutinės savo gyvenimo dienos dirbo atsakingą gydytojo darbą su didžiule atsakomybe ir pasiaukojimu.
Vadimo SIMUTKINO nuotr. 

Zita KATKIENĖ

Daugeliui žinomų ir paprastų šiauliečių gyvenimą dovanojęs urologas Martynas Gintautas Damkus septynerius metus iki paskutinės savo dienos kovojo su Kęstučio vėžiu, kol patį pakirto liga. Davė paskutinį interviu, sumokėjo mokesčius, sutvarkė visus šeimos reikalus ir... išėjo Anapilin.

Kiekvieno žmogaus išėjimas iš gyvenimo – netikėtas. Pribloškė artimuosius, kolegas, ligonius netikėtas urologo Martyno Gintauto Damkaus išėjimas. Rugsėjo 23 dieną, penktadienį, gydytojas dienraščio žurnalistams davė interviu savo darbo kabinete Konsultacinėje poliklinikoje. O jau savaitės pradžioje  redakcijos reklamos skyrių pasiekė... užuojautos, kurias gydytojo artimiesiems siuntė ne tik kolegos, kaimynai, draugai, bet ir ligoniai.

Apie tai, kad gydytojui diagnozuota ne viena sunki liga, medikas niekada nenorėjo kalbėti. Todėl ir savo pacientų konfidencialumą ypač saugojo: „Mūsų žmonių toks mentalitetas – paskaitęs laikraštyje apie tai, kad sergi vėžiu, gali prieiti ir paklausti: „Tai kaip tu dar gyveni?.. Tai dar gyvas?“ - kalbėjo gydytojas  net neįtardamas, kad likimas skaičiuoja paskutiniąsias jo gyvenimo dienas. Pirmadienio vakarą, pakalbėjęs telefonu su uošviu, netrukus švęsiančiu 85-erių metų jubiliejų, pats prieš mėnesį atšventęs 66-erių metų sukaktį, pažadėjęs atvažiuoti, jei tik neprispaus ligos, po kelių minučių... užgeso vos įžengęs į virtuvę.

„Aš labai gailiuosi ir dar ilgai gailėsiuosi dėl to, kad nesupratau, jog jis su manimi jau nespėja. Aš per dažnai palikdavau jį namuose, o pati išskubėdavau į renginius, į svarbius reikalus, nors svarbiausias mano reikalas turėjo būti jis – pats artimiausias žmogus. Šiandien labai gailiuosi to laiko, kurį praleidau ne su juo“, - kalbėjo gydytoja Asta Damkuvienė, drauge su kurso draugu Martynu Gintautu praleidusi  gyvenimo metus, užauginusi du sūnus, sulaukusi dviejų vaikaičių.

„Aš dabar galėsiu ramiai mirti: mergaitė – puiki, Martyno akys šviečia“, - pasakęs žmonai po neseniai įvykusios pažinties su jauniausiojo sūnaus išrinktąja - vaikai kvietė tėvus į vasario mėnesį vyksiančias vestuves.

Ne tik penktadienį gydytojas buvo darbo vietoje. Pirmadienį jis taip pat dirbo. Kaip ir kasdien – nuo 9 iki 11 valandos priėmė pacientus 130 kabinete. Po darbo važiavo į kolektyvinį sodą, kuriame taip pat visada turi daug reikalų.

„Aš viską sutvarkiau, sumokėjau mokesčius, gali nesirūpinti“, - pasakė grįžęs. Be to, ėmėsi ir paskutiniųjų privataus kabineto uždarymo reikalų. „Jau man per sunku – nebedirbsiu“, - pasakė žmonai apie į Vilnių išsiųstus dokumentus.

Iki paskutinio gyvenimo atodūsio gydytojas rūpinosi... kitais. Ypač žmona, kuriai retą darbelį palikdavo namuose. Ypač dviem sūnumis, kuriems skambindavo kiekvieną vakarą ir tik sužinojęs, kad jiems viskas gerai, ramiai eidavo miegoti.

Tačiau daugiausia dėmesio skyrė savo pacientams, su kurių rūpesčiais grįždavo ir iš ligoninės, kurioje praleisti keturi dešimtmečiai, ir iš poliklinikos, ir iš savo privataus kabineto. Ne tik pacientai skambindavo gydytojui, bet ir jis pats po operacijos ar  sudėtingesnės diagnozės skambindavo netikėtos ligos užkluptam žmogui.

„Jei jis pats būtų vykdęs tuos patarimus, kuriuos taip nuoširdžiai išsakydavo savo pacientams, tikrai būtų gyvenęs ilgiau“, - įsitikinusi Asta Damkuvienė, prisimindama, kaip gydytojas telefonu ragindavo pacientą visiškai atsisakyti rūkymo, reguliuoti mitybą. Deja, po pokalbio dažniausiai... prisidegdavo cigaretę.

„Jis savęs nemylėjo ir aš nebuvau pakankamai dėmesinga. Tik dabar, kai jo nėra, supratau, jog galėjau daugiau laiko praleisti drauge. Bet aš pykdavau, kad jis su manimi neina. Tik dabar supratau, kad nebespėdavo, nebepajėgdavo. Aš to nesupratau“, - kalbėjo našlė, puikiai supratusi tai, jog praėjusį ketvirtadienį į Raseinių kapines susirinkę Martyno Gintauto Damkaus klasės draugai, studijų draugai, bendradarbiai, pacientai dėjo gėles ant kapo žmogaus, kurį mylėjo besąlygiškai – su visomis ydomis ir visomis silpnybėmis.

Paskutinis interviu 


Prostatos vėžys, pribloškęs patį gydytoją



Zita KATKIENĖ

Praėjo septyneri metai po operacijos ir Kęstučiui diagnozuotas prostatos vėžys. Ši žinia – didžiulis stresas ne tik pačiam žmogui, bet ir jį visus tuos metus stropiai stebėjusiam, gydžiusiam gydytojui. „Per keturiasdešimt metų mano gydytojo praktikos – tai tik šeštas atvejas, kai po prostatos hiperplazijos – gerybinio išvešėjimo bei atliktos operacijos žmogus suserga prostatos vėžiu“, - sako patyręs urologas Martynas Gintautas Damkus, klastingą ligą diagnozavęs šimtams vyrų. Tarp jų, anot mediko, esama ir žinomų verslininkų, politikų, kurie niekada viešai neprisipažintų, kad ir jų neaplenkė liga. Nes tie vyrai yra stiprūs, išdidūs ir reiklūs sau, pasiryžę įveikti kiekvieną jiems skirtą gyvenimo išbandymą.

Šlapimo pūslėję – akmenys

Atsakingos pareigos, įtemptas darbas ir nė minutės laisvalaikio – tokį save mena Kęstutis ir prieš 25-erius metus, kai pirmą kartą teko ieškoti gydytojų pagalbos.

„Anuomet žvejų mėgėjų būreliai buvo kiekvienoje įstaigoje, tai ir aš žvejojau žiemą-vasarą“, - mena jaunystės dienas 75-erių metų šiaulietis.

Tekdavo ir sušalti, ir sušlapti, todėl žmogus ir nesistebėjo, kai pradėjo varginti šlapinimosi problemos. „Nori šlapintis, o nukrenta keli lašai, ir nieko“,  -  su šypsena prisimena anuometinę sveikatos problemą, dėl kurios jautėsi labai nesmagiai. Nes ir pas gydytojus eiti nedrąsu, vis atrodo, kad praeis problema savaime.

Kai ignoruoti sveikatos sutrikimo jau nepajėgė, kreipėsi į medikus. Urologas M. G.  Damkus diagnozavo, jog pūslėje kaupiasi akmenys. „Gydė aštuonerius metus. Gydė brangesniais ir pigesniais vaistais, tačiau akivaizdžių pokyčių nebuvo.

Nepamirštami Kęstučiui metai, kai jis iš medikų išgirdo žinią, kad yra padidėjusi prostata,  kuri ir tapusi akmenų šlapimo pūslėje susidarymo priežastimi.

„Aš važiavau konsultuotis į privačią kliniką Vilniuje, kur konsultavo profesorius Balys Dainys“, - pamena kaip šiandien šiaulietis. Valstybinėje ligoninėje buvo atliekami įvairūs tyrimai. Jau tada buvusi galimybė tyrimo metu pasverti prostatą. Buvo konstatuota, jog prostata padidėjusi ir būtina atlikti  operaciją.

Operacijai profesorius patarė važiuoti į Šiaulius, kur dirba profesionalūs gydytojai. Operaciją atliko tas pats gydytojas M. G. Damkus,drauge su kolega Henriku Šimkevičiumi. Buvo atlikta biopsija.  Medikai tada tvirtino, jog jokio vėžio nėra ir baimintis tikrai nėra pagrindo.

Tačiau gydytojas M.G. Damkus patarė nepamiršti jo kabineto ir du kartusper  metus atlikti PSA – prostatos specifinio antigeno tyrimą. „Taip ir dariau – tikrinaus sąžiningai“, - pasakoja Kęstutis.

Sulaukusiam 75-erių metų nemokamai tyrimas jau neatliekamas. Tada šeimos gydytojas vėl paskatino atlikti įvairius sveikatos tyrimus, taip pat ir PSA tyrimą.

Vėl kreipėsi į urologą Martyną Gintautą Damkų. Paėmus kraujo mėginį ir atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad baltymo, kurį gamina prostata, keturgubai daugiau. Gydytojas tada paaiškinęs, jog didelė šio baltymo koncentracija kraujyje dar nereiškia, kad reikia gydytis. Per metus buvo atlikti trys tyrimai ir visi parodė tą patį, - prostatos specifinio antigeno kraujyje per daug. Tada buvo atliktas prostatos tyrimas kompiuteriu ir nustatyta diagnozė – prostatos vėžys.

„Aš dar pats netikiu, kad man taip nutiko“, - kalba šiaulietis, apie savo ligą nepasakojantis net artimiesiems. Įveikęs spindulinį gydymą, kurio poveikio nelabai jautė, nesijaučia ir pats kažkuo pasikeitęs. Tik tai, kad tenka gerti vaistus neleidžia atitrūkti nuo realybės – vėžys buvo. Žmogus džiaugiasi, kad valstybė kompensuoja gydymą, nes tokių vaistų tikrai neįpirktų – viena ampulė kainuoja 2,5 tūkstančio litų. Mėnesiui reikia šešių tokių ampulių.

„Operuoti raginau seniai“

Šį pacientą gydytojas Martynas Gintautas Damkus pamena nuo pat gydymo pradžios. „Aš seniau patariau operuotis“, - pamena gydytojas. Bet buvo pasirinktas gydymas vaistais. Deja, akmenys, kurie pradžioje buvo inkstuose, nusileido į šlapimo pūslę. Iš čia jie negalėjo pasišalinti, nes buvo padidėjusi prostata. Akmenys po truputį kristalizavosi.

Neliko nieko kito, tik operuoti prostatą. „Mes prostatos perteklių pašalinome, atidarėme šlapimo praeinamumą ir akmenys nebesikristalizavo“, - pasakoja gydytojas.

Atliktas pašalintos prostatos mėginio tyrimas. Jokių abejonių nebuvo – piktybinių ląstelių neaptikta.

„Ant krosnies tupėdamas ir tepdamasis pelenais ir riebalais – nepasveiksi“, - sako gydytojas apie tuos, kurie galvoja, kad operacija gydymas ir baigėsi. Net ir po sėkmingai atliktos operacijos, medikas įsitikinęs, nevalia nurimti. Būtina tirtis dėl prostatos specifinio antigeno, kas ir buvo atliekama.

Anksčiau, pasak mediko, tyrimo rodikliai buvo kiti. Viršutinė baltymo koncentracija galėjo būti 10. PSA, pasak mediko, organizmui nėra toksiškas, todėl jo buvimas organizmui nėra pavojingas. Didelė šio baltymo koncentracija net ir nereiškia, kad jau būtina gydyti. Kiekis didėja žmogui senstant. Tačiau šis tyrimas, pasak M. G. Damkaus, labai demonstratyvus – kai diagnozuojamas didesnis kiekis, dar atliekamas rektalinis (apčiuopos) tyrimas ar trasrektalinis (atliekamas per išeinamąją angą) prostatos ultragarsinis tyrimas. Atsišvelgdamas į visų tyrimų rezultatus urologas diagnozuos ligą.

Vėliau buvo nuspręsta PSA  rodiklių normą, pasak mediko, sumažinti. „Man teko dalyvauti konferencijoje Nyderlanduose, kur klausiau pranešimo ir apie tai, kad vėžys gali būti diagnozuojamas ir tada, kai PSA net nesiekia trijų ribos. Vėliau ir pačiam tuo teko įsitikinti, - sako gydytojas. - Man teko atlikti per 5 tūkstančius biopsijų – pats dviem jaunuoliams diagnozavau vėžį, nors jų PSA buvo tik 2,97. Deja, diagnozuota buvo antroji vėžio stadija. O yra buvę ir taip, kad PSA siekia 60, o piktybinio vėžio nerasta“. 

„Tyrimai pasako ne viską – gydytojui duotas mąstymas, klinikinė patirtis, kuria vadovaudamasis ir nesuklysta, kai rezultatai akivaizdžių pakitimų nerodo“, - sako medikas.

Gydytojas įsitikinęs, jog nesuklysta ir šį kartą. Tačiau kodėl diagnozuotas vėžys, nors jau buvo pašalinta išvešėjusi prostata, pasakyti negali.

„Tokie atvejai per keturiasdešimt mano praktikos metų – tik šeši, kai po gerybinės prostatos išvešėjimo operacijos diagnozuojamas prostatos vėžys“, - sako gydytojas, galintis išvardyti kiekvieną pacientą, kuriam teko pasakyti skaudžią žinią.

Deja, ir mokslas, pasak mediko, tiksliai pasakyti negali, kodėl vieniems vyrams išsivysto vėžys, o kitiems – ne. Tačiau kiekvienam savo pacientui sakąs, jog labai svarbu taisyklinga mityba, nes daug kalorijų turintis maistas, riebalai bei mėsa padidina riziką susirgti vėžiu.   Amerikos mokslininkų atlikti tyrimai, pasak mediko,  rodo, kad visi vyrai, sulaukę 85-erių metų, serga prostatos vėžiu, tačiau dėl amžiaus daugumai sergančiųjų liga neprogresuoja. Mūsų krašte prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas vyresniems negu 50 metų vyrams, o iki to amžiaus pasitaiko gana retai. Bet ir jų, anot mediko, daugėja.



 

Pridėti komentarą

Jūsų vardas:
Komentaras:

Prenumeruoti naujienas

Apklausos

Ar išmetate nesuvartotus maisto produktus?
 
Greitas kreditas internetu
 
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien11408
mod_vvisit_counterŠi mėnesį462304
mod_vvisit_counterIš viso18060289

Šiuo metu naršo: 47