Kiaulpienė (Tarakabum) astrinių šeimos augalų gentis, yra apie 2000 jų rūšių. Paplitusi Europoje, Azijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje. Lietuvoje daugiau nei 70 jos rūšių, iš kurių gausiausia – paprastoji kiaulpienė. Auga dirvonuose, pievose, laukuose, ganyklose. Piktžolė, šaknys naudojami kaip vaistų žaliava, medingas augalas.
Sinonimai: sviestagėlė, karvagėlė, piengėlė, akiašaknė.

Lietuvoje kiaulpienės – visiems gerai pažįstami augalai, dažniausiai vadinami tiesiog pienėmis.

Zigmanto Gudžinsko ir Jadvygos Balvočiūtės knygoje „Lietuvos vaistiniai augalai“, Kaunas 2007 metai, rašoma: „Krikščionybėje kiaulpienės – visuotinai priimtos liūdesio ir sielvarto simbolis. Viduramžiais kiaulpienės dėl į saulę panašių žiedų ir gydomųjų savybių buvo siejamos su Kristumi ir Marija. Kadangi šie augalai turi karčių sulčių, jie yra tapę Kristaus ir kitų kankinių mirties simboliu, todėl ankstyvojoje flamandų ir vokiečių tapyboje kiaulpienės dažnai vaizduojamos nukryžiavimo ir kitose kančios ciklo scenose...“

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, augale daug pieno sulčių. Kiaulpienės šaknys vaistinei žaliavai kasamos rudenį arba pavasarį, išdžiuvusios šaknys yra bekvapės, saldžiai kartaus skonio.

Kiaulpienės šaknyse yra iki 40 proc. inulino, cukraus, organinių rūgščių (obuolių, citrinos ir kt.), glikovoidų, kaučiuko, dervų riebalų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, geležies, magnio, fosforo), gleivių. Lapuose yra vitamino C, B2, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.

Kiaulpienių šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius.

Manoma, kad augalo sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl jos vartojamos nuo aterosklerozės.

Medicininėse knygose sutinkame duomenų, kad augalo šaknų ir antžeminės dalies sultyse yra daug biologiškai veikliųjų medžiagų, kuriomis sėkmingai galima gydyti tulžies pūslės ir inkstų akmenligę. Be to, jos naudojamos nuo egzemos, furunkalų, pigmentinių dėmių, šaknų aliejine ištrauka gydomi nudegimai. Kiaulpienėmis gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Jos varo prakaitą ir mažina temperatūrą.

Nuoviras ruošiamas taip: 1 šaukštą susmulkintų paprastųjų kiaulpienių šaknų suberti į emaliuotą indą ir užpilti stikline verdančio vandens. Pavirti 30 minučių vandens vonelėje, aušinti 10 minučių, perkošti. Gerti šiltą nuovirą 15 minučių prieš valgį po trečdalį stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Lietuviai kiaulpienių sultimis gydo nuospaudas, karpas. Lapai vartojami kaip priešnuodis įkandus gyvatei.
Dažnam sodininkui kiaulpienė yra įkyri piktžolė. Tačiau tai visokeriopai vartojama viena pagrindinių nuodus šalinančių ir šlapimą varančių vaistažolių.

Į salotas dedami jauni lapeliai yra ideali priemonė kraujui valyti. Kiaulpienių arbata ir sultys, kai geriama nuo 4 iki 6 savaičių, valo šlakus. Kiaulpienės neleidžia kauptis tulžies pūslės akmenims.

Prieš gydantis kiaulpienių preparatais reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Į viršų