Lietuvoje socialinė nelygybė vis didėja. Valstybė nėra pajėgi „gardesnio kąsnio“ perskirstyti taip, kad jo tektų visiems. Vadinasi, telieka apeliuoti į turtingųjų sąžinę, kad šie dažniau panorėtų daryti gerus darbus, pavyzdžiui, aukoti labdaros projektams. Tik panašu, kad turtuoliai ir valdžios atstovai vis dar nenori prisiimti socialinės atsakomybės.

Užmiršo moralės principą
Šiauliuose  „Stasio Šalkauskio išminties šventės“  metu vykusioje diskusijoje „Moralios rinkos ekonomika – misija įmanoma?“ ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad visuomenė vis dažniau kelia klausimą apie tolygų pajamų ir mokesčių paskirstymą. Žmonės, kuriems dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gyvenime pasisekė mažiau, norėtų turėti vietą prie stalo šalia sėkmės lydimų žmonių, bet neturi.

Ekonomisto teigimu, visuomenė turėtų aktyviau šį klausimą kelti valdžiai, nes būtent valdžia atsakinga už žaidimo taisyklių sukūrimą. Kitaip tariant, valdžios atstovai, laikydamiesi moralės principo, galėtų pasiekti ilgalaikės naudos tiek sau, tiek visuomenei.

„Kuo mažiau pažengusi valstybė socialiniu požiūriu, tuo aukštesnės tvoros jose egzistuoja. Valstybėse, kuriose stinga moralės, solidarumo, savitarpio supratimo, turtingieji yra priversti nuo visuomenės atsiskirti aukštomis tvoromis, samdyti apsauginius savo vaikams, priešingu atveju visuomenėje negalėtų normaliai egzistuoti“, – paradoksalią situaciją atskleidė G. Nausėda.

Finansų eksperto nuomone, net įžūlus, ciniškas turtuolis nenorėtų sutikti, kad tai yra siekiamybė. Priešingai, jis norėtų savo namo neapsitverti aukšta tvora, savo atžalą laisvai išleisti į mokyklą, jaustis saugiai ir kiekviename žingsnyje nebūti lydimas keiksmų, nepasitenkinimo.

Galvoja apie asmeninį gėrį
Galbūt Lietuvoje tarp turtingųjų ir skurdžiau gyvenančių asmenų atsirastų pusiausvyra, jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Vis dėlto to padaryti neskubama. Nors šalyje asmenų, vairuojančių prabangius automobilius, daugėja, automobiliai vis dar nėra apmokestinami.

Ekonomistas kalbėjo, kad taip yra, nes Lietuvoje mažuma savo valią primeta daugumai. Kokie įstatymai bebūtų priimami, jie praeina pro tam tikrą filtrą, kai svarstoma, ar šitas įstatymo projektas man, kaip valdžioje ar netoli jos esančiam, yra naudingas ar ne.

„Kai įstatymai gimsta vadovaujantis vien tik asmenine nauda, valstybėje matome paradoksą, kai prabanga nėra apmokestinama, nes mažuma diktuoja savo sąlygas daugumai. Pas mus bendrasis gėris tūlo politiko ar verslininko įsivaizdavimu yra sutapatinamas su asmeniniu gėriu. Geriausias ginklas su tuo kovoti yra viešumas, daiktus turime įvardyti tikraisiais jų vardais, tada žmonės galės atsirinkti, kurie politikai yra nutolę nuo bendrojo gėrio sampratos, o kurie – ne“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad apie progresinių mokesčių įvedimą diskutuojama daugiau nei dvidešimt metų. Tik šios idėjos nepavyksta įgyvendinti dėl fiskalinių priežasčių. Šiandien Lietuvos biudžeto aruodas yra ribotas ir mažesnis negu daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Dėl to jaučiamasi kaip siaurame tambūre, kur bandoma keisti mokesčių sistemą remiantis pečiais į sieną.

Trūksta gerųjų pavyzdžių
Situacija pasikeistų, jeigu progresinių mokesčių sistema būtų kuriama iš apačios. Pirmiausia būtų pradedama nuo itin mažas pajamas gaunančių žmonių pajamų mokesčio tarifo mažinimo. Tik bėda ta, kad bet koks mokesčių mažinimas mažai uždirbantiems valstybės biudžetui kainuoja didžiulius pinigus. Atrodo, kad turto mokesčiai turėtų užtikrinti finansinį resursą, kuris leistų sumažinti darbo mokesčių naštą mažai ir vidutiniškai uždirbantiems, bet tiesa yra ta, kad Lietuvos valdžia nėra pasirengusi turto mokesčiams.

„Viskas pasikeistų, jeigu visuomenėje atsirastų socialinis solidarumas. Noras remtis į vienas kito petį ir dalytis savo pasiekimais. Arba galima ir toliau tvirtai laikyti savo pinigus bei jais nesidalyti, bet tada nieko esminio ir nepadarysime“, – rinktis ragino ekonomistas.

Jo nuomone, nusispjaunantys į savo darbuotojus, klientus, mokesčių mokėtojus tai darydami turėtų jaustis blogai. Kuo daugiau verslininkų, politikų taip jausis, tuo lengviau visuomenėje įsiskiepys moralės normos, be kurių gyvenimas tiesiog neįsivaizduojamas.

Kokia tamsi visuomenė bebūtų, visada atsiranda šviesuolių, paskui kuriuos turėtų sekti visi likusieji. Tais šviesuoliais gali būti darbdaviai, moraliai besielgiantys su savo darbuotojais, ar katalikų bažnyčia, padedanti susigaudyti, kas yra gera, kas bloga, kas teisinga, o kas – ne.

„Geruosius pavyzdžius reikia išryškinti, kad tai taptų norma visiems. Tada gyvensime tvarioje visuomenėje, kurioje nebus aukštų tvorų ir neapykantos vienas kitam“, – patarė G. Nausėda.

Laikas laužyti vidinius barjerus
Filosofas Mindaugas Kubilius lygino, kad Skandinavijos šalyse piliečiai suvokia savo esmę, naudą būti visuomenės nariais. Suvokia, kad socialinis būvis pasireiškia per konkrečius praktinius gyvenimo įvykius. Visos šios patirtys leidžia individualiam piliečiui apčiuopti ne šiaip sąvoką, bet realybę, kuri vadinasi bendrasis gėris.

„Mūsų seneliai kažkada nerakindavo namų durų, nes vyravo bendrumo, pasitikėjimo pojūtis, kurio pagrindas buvo moralė, bendri teisingi įpročiai ir papročiai. Šiandien mes kuriame savo pasaulėlius, nes jaučiamės nesaugūs būti šioje visuomenėje, nemokame būti valstybe“, – sakė M. Kubilius.

Anot jo, jeigu ir toliau gyvensime nekeisdami įpročių, paneigiančių mūsų bendrabūvį, mums teks toliau mūrytis aukštas tvoras, bijoti ir kariauti vienam prieš kitą. Atėjo laikas laužyti vidinius barjerus ir teikti moralę, kaip bet kokio bendrabūvio pamatą.

„Turime vaduotis ir iš posovietinio mentaliteto ir iš liberalistinių nuostatų. Turime nebijoti būti lietuviais, gyventi bendrystėje, drįsti būti tauta, valstybe“, – vienytis ragino filosofas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje mažuma turi galios paveikti daugumą, o dauguma tikisi gauti kažkokių malonių iš mažumos, bet niekada negauna.

Filosofo nuomone, galime toliau laukti ir tikėtis, kad tarp verslininkų ir politikų atsiras šviesuolių, veikiančių visuomenės labui. Arba dauguma, nieko nelaukdama, gali pati save įsigalinti ir generuoti moralią valią. Tereikia suvokti savo vaidmenį valstybėje ir telktis.

„Piliečiai gali pasižymėti stipria moraline valia. Kiekvienas žmogus gali tapti dorybingu ir moraliu bei įkvėpti kitus, nes visa tai kyla iš mūsų prigimties“, – pabrėžė M. Kubilius.

Reziumuodamas jis dar kartą akcentavo, kad Lietuvoje tam tikrų pokyčių bus galima sulaukti tik reformavus mokestinę sistemą ir mažumai tapus draugiškesnei daugumai. Gaila, bet link to šiandien nejudama taip sparčiai, kaip norėtųsi.

„Lietuvos valstybė nesprendžia bazinių teisingumo klausimų. Socialiniai dydžiai atlyginimo sistemoje nėra sudėlioti, mokestinė sistema neatliepia teisingumo. Matykime šią problemą, nes mokesčių sistemos sutvarkymas tėra pasekmė to veiksmo, kuris vadinasi – susitvarkykime su teisingumu, o teisingumą galima sutvarkyti tik su stiprėjančia piliečių moralia valia, įgalumu spręsti savo žmogiškumo projekciją“, – sakė M. Kubilius.

G. Nausėda kalbėjo, kad Lietuvos mažuma savo valią primeta daugumai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diskusijos dalyviai kalbėjo apie moralios rinkos ekonomiką.
Autorės nuotr.