facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2014-01-20 15

Šaltis ir stiprus vėjas žmonėms sukelia žemesnės temperatūros įspūdį.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT) per šalčius ragina pasirūpinti savimi. Jei oras labai atšąla, geriau likti patalpose. Šaltis ir stiprus vėjas žmonėms sukelia žemesnės temperatūros įspūdį. Todėl ugniagesiai gelbėtojai pataria vengti ilgesnių kelionių. Vis dėlto, jei į kelionę išsirengėte, būtina šiltai ir patogiai apsirengti. Ir suaugę, ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Patartina rinktis vilnos drabužius, sulaikančius daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Reikėtų rinktis šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas ir nedėvėti pirštuotų pirštinių.
Nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) reikėtų patepti riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač reikia saugoti nušalusias kūno vietas. Į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius eiti draudžiama.

Reikia judėti
Šaltyje reikėtų vengti didelio fizinio krūvio ir nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, reikia kuo daugiau judėti. Lauke stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, jeigu taip atsitiko – būtina nedelsiant apsivilkti naujus drabužius. Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gelbėtis karštais gėrimais, geriau apie pusvalandį palaukti. Spaudžiant šaltukui rinkitės šiltą, kaloringesnį maistą, gerkite šiltų skysčių ir venkite alkoholio.
Savos gamybos elektros šildymo prietaisų nenaudokite, kelių elektros prietaisų, įjungtų į vieną lizdą nepalikite be priežiūros.

Negalima šildytis karšta pūsle
Per šalčius padidėja rizika nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus, kojų ar rankų pirštus, pėdas. Lengvai nušalus pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26–27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus sąmoningas, reikia jam duoti šilto (tačiau ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle, šildytuvais ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu. Smarkiai sušalusį žmogų pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jeigu žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai sušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir skubiai kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.

Tyko ir darbe
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad žiemiškų orų sukeliami pavojai tyko ir darbo vietoje. Žiemą pavojinga ir slidu tampa judėjimo kelių, laiptų, kiemų ir darboviečių teritorijose. Orų kaita sukelia pavojų dirbantiems aukštyje ir miškuose. Teisės aktai nurodo, kad temperatūrai nukritus žemiau nei minus 10°C, dirbantiesiems lauke arba nešildomose patalpose privaloma suteikti ne trumpesnes nei 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Pertraukų skaičius gali būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas. Papildomos ir specialiosios pertraukos, jų trukmė ir poilsio vieta nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.
Tam tikrų profesijų grupės turi dirbti ir tinkamose oro temperatūros sąlygose. Kuo mažiau reikia fizinės jėgos darbui atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų temperatūra. Prekybos salės darbuotojas, siuvėjas gali dirbtine žemesnėje nei 17 °C, biuro darbuotojas – ne žemesnėje nei 20°C. Taip pat darbdavys savo darbuotojus privalo aprūpinti specialiaisiais darbo drabužiais, kurie apsaugo nuo žemos temperatūros.
Didelį pavojų kelia lauko sąlygomis naudojamos darbo priemonės. Todėl darbas su potencialiai pavojingais įrengimais dėl netinkamų oro sąlygų turi būti sustabdytas. Dirbti su kėlimo kranais draudžiama pučiant stipriam vėjui, smarkiai sningant, ar esant kitiems veiksniams, nurodytiems krano naudojimo taisyklėse.
Slidininkų keltuvų savininkai taip pat turi laiku atlikti šių įrenginių techninės būklės tikrinimus, juos nuolat prižiūrėti bei užtikrinti, jų saugumą.
Valstybinė darbo inspekcija įspėja: netinkamomis oro sąlygomis darbus būtina nutraukti. Stiprus vėjas, sniegas, pūga, apledėjimas, blogas matomumas ir kiti sudėtingi veiksniai kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai.

Parengė Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Kitame numeryje

Į viršų