Šių metų kovo mėnesio pradžioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose vyko pirmasis teismo posėdis, kuriame buvo kaltinama Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos pradinių klasių mokytoja R. B., sukėlusi fizinį skausmą mažamečiam vaikui. Į teismą kreipėsi vaiko motina Ž. T., nes mokytoja esą jos vaikui sukėlė fizinį skausmą suduodama per galvą ranka, raktais ir vadovėliu. Vakar Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas nuosprendis: pradinių klasių mokytoja išteisinta.

Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų
Anksčiau dienraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo rašyta, jog pradinių klasių mokytoja R. B. neigė savo kaltę. Anot jos, vaiko mama jai nepranešė apie mažamečio specialiuosius poreikius.

„Aš vaiko nemušiau. Vaiko mama yra emocinga, viską sprendžia per emocijas, o vaikas turi tam tikrų specialių poreikių, apie kuriuos nebuvau informuota. Paprastą prisilietimą mama konstatuoja kaip mušimą. Vaiką reikia paliesti, nes jis kitaip nereaguoja į pastabas, trukdo ugdymo procesą, netgi gali sukelti pavojų kitų vaikų sveikatai ir gyvybei, todėl reikia prisiliesti. Buvo liečiama tik ranka prie peties. Kodėl mama padavė mane į teismą, negaliu atsakyti, reikia klausti jos pačios. Nuo pat pažinties pradžios neradau bendros kalbos su vaiko mama, ji bendradarbiauti nenorėjo“, – pirmajame teismo posėdyje kalbėjo pradinių klasių mokytoja R. B.

Vaiko mama Ž. T. kreipėsi į teismą, nes ne tik jos vaikui, bet ir kitiems esą nesaugu mokytis mokykloje, o mokytojos elgesį laiko neadekvačiu.

„Mano tikslas yra ne pasipelnyti ir ne išmesti mokytojos iš darbo. Noriu užtikrinti vaiko gerovę, kad visi vaikai galėtų normaliai eiti į mokyklą, nebūtų trankomi per galvas, nebevyrautų sovietinė sistema. Mano nuomone, mokyklose tikriausiai trūksta padėjėjų, nes neturėtumėme vaikščioti po teismus. Į teismą kreipiausi, nes mano vaikui buvo ranka, raktais, knyga trenkiama per galvą. Mano vaikas pats pasakė, kad jį muša. Žymių nebuvo, bet vaikas teigė, kad skaudėjo. Kiti vaikai tai paliudijo. Vaikų apklausose sužinojau, jog ne tik mano vaiką muša, bet ir kitus. Nežinau, kodėl kiti tėvai neprisijungė prie manęs byloje, kyla klausimas, kodėl tie kiti mušami vaikai lieka toje pačioje klasėje su ta mokytoja. Kitų vaikų tėvai kalba, kad nežino ką daryti, kur eiti, bijo, kad gali išmesti iš mokyklos. Todėl ir nesikreipia niekur. Aš nenuslėpiau nuo mokytojos, jog mano vaikas yra  hiperaktyvus. Jis dar turi vieną sutrikimo formą, bet nėra taip, jog jis turėtų eiti tik į specialią mokyklą“, – pirmajame teismo posėdyje kalbėjo vaiko mama Ž. T.

Byla buvo nagrinėjama neviešai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusiuoju pripažinto mažamečio interesai. Neviešuose teismo posėdžiuose buvo apklausti liudytojai bei ekspertai.

Teismo nuosprendžiu patenkinti ne visi
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus paaiškino, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis pradinių klasių mokytojos R. B. naudai.

„Byla buvo nagrinėjama gana ilgai, nes ji buvo sudėtinga. Buvo vertinami mažamečių liudytojų ir mažamečio nukentėjusiojo parodymai. Teismas tokį nuosprendį priėmė, nes visi vaikų parodymai buvo labai prieštaringi, kalbėjo nenuosekliai, nebuvo įmanoma įrodyti mokytojos kaltės. Stengiamės įvertinti, ar tas fizinis kontaktas vaikui sukėlė fizinį skausmą, ar ne. Taip pat buvo apklausta ekspertė, kuri posėdyje patvirtino, kad tai buvo labiau emocinio pobūdžio skausmas, o ne fizinio skausmo išraiška. Viską įvertinus teismas nustatė, kad tai buvo tik prisilietimai prie vaiko, kurie nesukėlė nukentėjusiajam – mažamečiam vaikui – fizinio skausmo, kaip yra numatyta LR baudžiamajame kodekse“, – sakė Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. Bartkus.

Teismo nuosprendžiu neliko patenkinta mažamečio vaiko motina Ž. T., kurios tolimesni planai yra Lietuvos apeliacinis teismas.

„Kaip ir minėjau teisme, tolimesni veiksmai vyks Vilniuje. Aš taip tikrai nepaliksiu, nes išteisinti žmogų, kuris prisiliečia prie vaiko, yra protu nesuvokiama“, – sakė mažamečio vaiko motina Ž. T.

Pradinių klasių mokytoja R. B. teigė, jog yra patenkinta teismo nuosprendžiu: „Jau pirmajame teismo posėdyje pasakiau, kad tai buvo absurdas. Jokio smurto nebuvo, tik prisilietimas, norint atkreipti vaiko dėmesį, nes jis turi tam tikrų problemų. O norint, kad vaikas išlaikytų dėmesį pamokoje, prie jo reikia liestis. Tas vyksta ir dabar. Nors vaikas yra kitoje klasėje, bet problemos nepasibaigė. Mokyklose reikia pedagogų padėjėjų. Šiuo metu turime tris pedagogų  padėjėjus, bet jie yra trumpalaikiai. Tai yra labai didelė pagalba mokytojui. Šioje situacijoje pedagogo padėjėjas būtų buvęs šalia to mokinio ir būtų galėjęs pakontroliuoti jo elgesį. Pedagogo padėjėjas būdamas šalia mokinio stengiasi sukoncentruoti jo dėmesį parodydamas pirštu ar tyliai pasakydamas jam į ausį, ką turi padaryti.“