Jogos užsiėmimai vis populiaresni, nes žmogus tampa lankstesnis, pagerėja koordinacija, širdies ir kraujagyslių sveikata, sumažėja stresas bei nerimas, o kur dar nauda kvėpavimo bei nervų sistemoms. Gyvenimo meno mokytoja, jogos trenerė Reda Gurski sako, kad jogos treneris yra tas, kuris išmano apie žmogaus kūną, jį lavina, o gyvenimo meno mokytojas – tas, kuris pasitelkęs jogą, meditaciją ir kvėpavimą, gali žmogui padėti suvokti, kaip funkcionuoja jo protas, atmintis ir ego. Išsamiau apie jogos užsiėmimų naudą, meditaciją, kvėpavimą ir kitokį žvilgsnį į gyvenimo kokybę ir papasakoja R. Gurski.

– Kaip susidomėjote joga ir gyvenimo meno mokytojo darbu?
– Prieš 17 metų draugė mane pakvietė į jogos kursą. Man tuo metu buvo labai aktyvus gyvenimo periodas, tad pagalvojau: gal eisiu į jogą, o gal ir ne. Su tokia nuostata nuėjau . Tai buvo 6 dienų kursas: atvažiavo gyvenimo meno mokytoja tokia, kokia esu dabar aš, ir iš jos apie save išgirdau tokių dalykų, kurie, atrodytų, ir taip aiškūs. Viskas buvo sudėta į šį kursą lyg į lagaminėlį. Tereikėjo jį pasiimti ir neštis. Tada supratau, kad pasąmonėje visada kažko ieškojau. Po šių kursų buvo labai aiškus vidinis atsakymas: noriu būti jos vietoje ir padėti žmonėms.

Ar greitai tapau ja? Ne, praėjo 6 metai. Neužteko vienų kursų, reikėjo daugiau ir giliau domėtis, ir praktiškai tai daryti. Dalyvavau tylos kursuose Lenkijoje, tolimesnė pakopa buvo Vokietijoje ir Indijoje. Po šių kursų mano gyvenimo kokybė labai keitėsi.

Tą dieną, kai su drauge nuėjome į pirmuosius kursus, minime kaip naują gimtadienį. Nežinau, kas pasikeitė, bet pasikeitė. Tai yra mano hobis, mano gyvenimo stilius, kuris man tinka ir patinka. Šiame kelyje yra labai daug ir savanorystės, kuri  geriausias vaistas nuo depresijos.

– Iš kur atsirado joga?
– Indija yra ta šalis, kuri labai daug dalykų išsaugojo. Jei Europa ir visas Vakarų pasaulis nuėjo į techninius pasiekimus, tai Indija išlaikė dvasines vertybes. Dabar keičiamės: tai, ką išsaugojo Indija, jau perima Vakarai, o  Rytams reikia mūsų technikos pasiekimų. Vyksta labai gražūs ir natūralūs mainai.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie jogą siekia 5 tūkst. metų. Žmonės Indijoje medituoja ne 20 minučių, kaip mes rekomenduojame daryti, – medituodavo dienų dienas. Kai grįždavo iš meditacijos, savo kūną rasdavo įvairiausiose pozose. Jie pradėjo tas pozas užrašinėti ir ilgainiui visa tai susistemino. Buvo pastebėta, kad šlakai iš organizmo pasišalina per kvėpavimą, kai yra sujudinamas kūnas. Pažiūrėkime, ką mes veikiame naktį. Jei mus kas nors nufilmuotų, pamatytų, kad darome jogą. Mūsų kūnas naktį nuolat juda. Vakarų pasaulis pradeda šnekėti apie vedas, meditaciją, kurias išsaugojo Indija. „Joga“ yra sanskrito kalbos žodis, reiškiantis vienybę. Vienybė tarp mūsų fizinio kūno ir proto.

– Kokius vedate užsiėmimus?
– Aš vedu kursus apie meną būti laimingam – tai padeda sumažinti stresą. Į šiuos kursus įeina joga, kvėpavimas, meditacija, proto dėsniai. Šnekame apie tai, kas iš tikrųjų yra žmogus. Mes nesame vien tik fizinis kūnas, turime ir protą, ir intelektą, ir atmintį, ir ego.

Kvėpavimas fizinį kūną supina su kitais subtiliais mūsų kūnais. Juk negalime pamatyti, kaip atrodo protas, tik žinome, kad jį turime. Per kvėpavimą galima daryti stiprią įtaką protui, nes protas yra trečiasis egzistencijos lygmuo. Kai reikia nuraminti protą, protu protą nenuraminsi. Pavyzdžiui, vakare guli lovoje ir žinai, kad reikės labai anksti keltis, o neužmiegi. Ką mes dažniausiai darome, kai nežinome, ką reikia daryti? Pasakome sau: miegok, miegok, man juk reikia ankstis keltis. Tai yra bandymas protu protą nuraminti. Tokiu atveju jokių galimybių nėra. Per kvėpavimą galime labai greitai atsipalaiduoti. Jei žmogus vietoj to, kad sau sakytų „miegok“, pasiimtų knygą paskaityti, pradėtų jausti, kad akys pačios merkiasi.

Taip pat vedu jogą vaikams, senjorams, suaugusiems. Anksčiau nevesdavau, bet pradėjau pastebėti, kad ne visada žmogus yra drąsus pažinti tai, ko nežino. Kai žmogui yra nauja mokytis kvėpuoti, jis dažniausiai sako: ne, man to nereikia. Dabar joga kaip mada. Kartais pajuokaujame, jog anksčiau jogą darydavo tas žmogus, kuris turėdavo žinių apie jogą. O dabar jogai nėra kliūčių turėti tik lankstų kūną ir būti jogos treneriu. Labai džiaugiuosi, kai treneriai pradeda nuo fizinio kūno, o palaipsniui supranta ir eina gilyn.

– Kaip vyksta jogos užsiėmimai?
– Jei vedu jogą vaikams, visada pradedame nuo žaidimų, kad jie atsipalaiduotų, betarpiškai pradėtų bendrauti tarpusavyje. Neturėtų jausti įtampos dėl to, kad kitų nepažįsta. Žaidimas juos suartina. Tik po to darome jogą.

Visiškai kitaip darome su suaugusiais. Jie nori iš karto startuoti nuo jogos, o baigiame joga nidra. Tai yra gilus atsipalaidavimas. Su senjorais visada pradedame nuo meditacijos ir tik tada būna joga. Kai ateina senjoras, jo kūnas reikalauja daugiau dėmesio. Po meditacijos jis pats nepajunta, kai jo kūnas tampa lankstus, atsipalaiduoja protas. Kai atsipalaiduoja protas, kūnas  tempiasi kaip guma, nebėra įtampos. Jei žmogus daug medituoja, jis tampa lankstesnis ir lankstesnis. Jogos užsiėmimai vidutiniškai trunka apie valandą, o su meditacija – 1,5 val.

– Ar joga gali užsiimti visi?
– Anksčiau buvo labai daug mitų, kad tai yra vos ne akrobatika. Žmonės bijodavo, kad reikės stovėti ant galvos, tačiau joga yra visiems. Senjorų grupėje turiu neįgalią moterį: ne visi pratimai jai pavyksta, o kuriuos jai pavyksta padaryti, jai labai patinka. Po jogos užsiėmimų ji turi daugiau energijos namie.

Tereikia pasirinkti tinkamą jogos rūšį. Yra joga pradedantiesiems, joga pažengusiems ir stipri joga. Tokiai jogai reikia gero fizinio pasirengimo, ištvermės, raumenys turi būti pripratę prie krūvio. Yra aštanga joga ir aštanga vinjasa joga, kurios skirtos žmonėms, norintiems stiprinti kūną.

Jogos esmė yra ne užpumpuoti kūną, o sugebėti atsipalaiduoti. Jei namuose darome jogą, kai mūsų niekas netrukdo, kai žinome, kokį pratimą darysime, visa tai darome užsimerkę. Tai yra judesio meditacija. Kūnas pats diktuoja, ko nori. Per jogos užsiėmimus  žmonių prašau, kad užsimerktų tada, kai žino, koks po to bus pratimas.

– Ar į jogos užsiėmimus ateina vyrai?
– Dažniau ateina moterys, jos yra smalsesnės. Kai jogos užsiėmimai būdavo nemokami, ateidavo ir vyrų. Reta moteris pasakys, kad joga yra ne jai, tai vyrai dažniau sako: tai ne man, man nereikia. Labai gaila, kai nuo infarkto laidoji savo pažįstamus žmones, kuriems dar reikėjo gyventi ir gyventi. Jei jie būtų žinoję, kad su stresu gali susitvarkyti per savo kvėpavimą, o ne per alkoholį ar psichologus. Gal būtų pratęsę savo gyvenimus. Kviesčiau visus būti atviresnius.

– Ar per jogos užsiėmimus medituojate?
– Jokios jogos neįsivaizduoju be meditacijos, man tai yra pagrindų pagrindas. Viską pakeičia 20 minučių, skirtų sau. Jei per dieną du kartus pamedituotume, turėtume visai kitokį protą, dingtų įtampa, stresas.

Dažnai sakome, kad neturime laiko. Man patiko vieno žmogaus mintis, kad žmogus turi medituoti po 20 minučių du kartus per dieną, bet jei jis neturi tam laiko, tai du kartus po valandą. Dažnai žmogus nesupranta, kad jis turi skirti dėmesio sau, ne automobiliui, ne namui. Namą juk nusipirksi, automobilį, kai suges, pasikeisi, o ar gausi šiame gyvenime naują kūną. Ar gali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti naują? Mes privalome rūpintis savimi. Man yra labai džiugu, kad dabar yra tiek daug sportuojančių žmonių, kurie yra neabejingi kitai mūsų gyvenimo kokybei. Meditacijos reikėtų tiesiog išmokti. Žmogus, kuris nelanko jokių mokyklų, internete gali rasti įvairiausių meditacijų. Sunkiausia ką gali padaryti žmogus, tai išsiugdyti įprotį.

– Ar reikalinga muzika per jogos užsiėmimus?
– Tai priklauso nuo žmonių grupės. Aš galiu daryti visiškoje tyloje, man tai nėra pagrindinis  dalykas. Kitiems muzika yra reikalinga susikurti atmosferą ar įsijungti į kokią nors būseną.

– Kuo yra naudinga joga?
– Pastebiu, kad gyvenimo tempas yra labai užsuktas. Žmonės vis greitėja, protai mąsto vis greičiau ir greičiau, nebespėja pailsėti, atsipalaiduoti. Nebeužtenka savaitgalio kokybiškam poilsiui. Ieškantis žmogus pradeda lankyti jogą. Judindamas savo kūną, darydamas jogos pratimus, naudoji ir kvėpavimą. O kai naudoja kvėpavimą, kai tai yra derinama su judesiais, tada protas natūraliai rimsta. Po jogos užsiėmimo, kai žmogus atsigula 10 ar 15 min., jis sako, kaip jam gera, kaip atsipalaidavo.

Šiuolaikiniai vaikai yra priklausomi nuo technikos pasiekimų. Jei vaikas nesportuoja, nejuda tiek, kiek pagal jo amžių reikia, kūnas nejuda, bet protas nuolat veikia. Mokytojai susiduria su tuo, kad vaikai tampa hiperaktyvūs, nedėmesingi, nesugeba sukoncentruoti dėmesio.

Joga su vaikais  daroma žaismingai. Po jogos užsiėmimų tėvai yra sakę, kad jų vaikas tapo labiau susikaupęs, greičiau nurimsta. Jei pasodinai kūną, dar nereiškia, kad nuraminai protą. Per vaikų jogą akivaizdžiai matosi, kiek stiprūs yra jogos pratimai. Tie vaikai, kurie nenori daryti jogos pratimų, jau nuo pirmos akimirkos jos nedaro. O kam per pirmą susitikimą joga patiko, labai puikai jaučiasi.

Joga  skiriama tiek ramiam, tiek aktyviam vaikui. Tėvai ramių vaikų juk neveda į sporto užsiėmimus, veda į dailės ar muzikos būrelius. Vaikas visą dieną ir taip prasėdėjo pamokose, o vėliau jis ir vėl pasodinamas protinei veiklai. Jis nebegali susikaupti net būdamas ramus todėl, kad jam trūksta fizinio krūvio. Lėtesniam vaikui ypač tinka joga. Joga hiperaktyvų vaiką padaro ramesnį, pradeda geriau sektis mokslai, dirba visas kūnas.

Joga reikalinga kiekvienai amžiaus grupei. Turiu senjorų grupę, kuria labai žaviuosi. Garbaus amžiaus motertys (o kai kurių anūkai net vestuves atšokę) labai sąžiningai eina į jogą. Tos, kurios lankė jogos užsiėmimus jau kelerius metus, matosi kiek yra sustiprėjusios.

– Ar joga gali prailginti gyvenimą?
– Čia tik Dievulis gali žinoti, kiek mums skirta. Tiek gyvenimas, tiek mirtis žmonijai yra paslaptis.

Gyvenimo meno mokytoja, jogos trenerė R. Gurski teigė, jog kai atsipalaiduoja protas, kūnas  tempiasi kaip guma ir nebėra įtampos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Gyvenimo meno mokytojos, jogos trenerės R. Gurski užsiėmimų akimirkos.
R. Gurski archyvo nuotr.