Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje praūžė Užgavėnių šventė. Šiais metais ji buvo tradicinė, neorganizuojant rekordų. Dalyviai turėjo galimybę po atviru dangumi žiūrėti filmą apie tai, kaip anksčiau šiauliečiai švęsdavo Užgavėnes, išryškinant visas šios šventės tradicijas. Susirinkusieji vietoj kukurūzų spragėsių buvo vaišinami kelių rūšių, spalvų ir skonių blynais. Jie buvo išskirtiniai ne vien dėl neapsakomo skonio, bet ir todėl, kad čirviniai buvo trijų spalvų, o tradiciniai mieliniai blynai su razinomis – buvo tikras iššūkis pirmakursiams. Lašininio ir Kanapinio kova buvo kitokia: jie tarpusavyje nesimušė, o šoko tol, kol vienas nebepajėgė šokti ir pralaimėjo.

Iškepta daugiau kaip 1000 blynų
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė teigė, kad šiais metais jokių rekordų nedaro, švenčia tradiciškai ir tikrąją Užgavėnių dieną.

„Prieš kelerius metus gaminome didžiausią Užgavėnių Morę, tačiau ją uždegant nukrito Morės galva. Vieni sakė, kad tai ženklas, jog švenčiame ne laiku. Atkreipėme dėmesį į šiuos ženklus ir pradėjome daryti viską tada, kada reikia. Anksčiau labiau švęsdavome savaitgaliais, kai susirinkdavo daugiau jaunimo. Šių metų idėja buvo tokia, jog norėjome parodyti filmą apie tai, kaip anksčiau buvo švenčiamos Užgavėnės. Šis filmas taip pat svarbus yra ne tik Užgavėnių šventei, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Vietoj kukurūzų spragėsių visi vaišinami blynais ir arbata“, – pasakojo dr. R. Veršinskienė.

Prekybos ir verslo skyriaus vedėja papasakojo, jog mielinių blynų su razinomis kepimas buvo tikras iššūkis pirmakursiams. Reikia žinoti, kiek reikia kildinti tešlą, paskaičiuoti, kiek reikia tešlos su šaukštu pakabinti, jog blynas būtų iš vidaus iškepęs, o ne žalias. Pirmasis blynas pirmakursiams išėjo kiek prisvilęs, bet tai nesutrukdė jiems iškepti daugiau nei 1000 blynų.  

Vedėja džiaugėsi šių metų išskirtine More, kurią kūrė dizaineris Vilius Puronas.

„Džiugu, jog V. Puronas mums pagamino transportuojamą, nevienkartinę, įdomią Morę.

Kiekvienais metais galvojame, kaip reikėtų Morę aprengti, papuošti, o šiais metais V. Puronas pats pasiūlė idėją. Nėra aišku, ar kitiems metams ši Morė bus tinkama, nes kiti gali sakyti, jog ne viskas sudegė, žiemos neišvarėme. Tiesą pasakius, mums taip nesinori jos varyti, pasiilgome tikros žiemos. Varome, bet su nostalgija“, – teigė dr. R. Veršinskienė.

„Morė – pagaminta iš technologinių dalių, rastų fabrike“
Dizaineris, Morės autorius V. Puronas, susirinkusią publiką šiek tiek supažindino su Užgavėnėmis.  Jis pasakojo, jog tai nėra katalikų šventė, persirengėliai dažniausiai būna bjaurūs ir išsišiepę.

Dizaineris sakė, kad jo gimtinėje tokia šventė nebuvo plačiai švenčiama, todėl Užgavėnės jam yra gana svetima šventė. O Morę dizaineris apibūdina kaip mūsų visų atsitiktinumų auką.  

„Pamenu, kai 2015 m. darė didžiausią Morę ir po to ją sudegino pagal visas tradicijas. Tai buvo džiaugsmas ne tik man, bet ir susirinkusiems žmonėms. Morė kartais gali būti daugiakampė, tačiau niekas tokio dalyko nenaudoja. Šiandieninė mano Morė yra pagaminta iš technologinių dalių, rastų fabrike. Buvo pergalvotas montažo būdas, jos aukštis – apie 6 m. Nors tai ir ne rekordas, bet man mielas kūrinys. Ją gaminti buvo nesunku, nes tokiems darbams jau turiu įdirbį. Galvojau Morei padaryti sijoną, rankas iš tam tikrų medžiagų. Labai malonu, jog Morei iš vieno fabriko gavome krūtis. Kaip tik tuo momentu, kai keitėsi gamybinis interjeras ir šviestuvai tapo nereikalingi.

Įpratome matyti Mores kaip kaimo kultūros atmainą, bet Šiauliai juk yra miestas. Juk miesto folkloras ir miesto technologija suteikia technologinių galimybių. Paprastai skulptoriai daro ilgaamžius dalykus, tačiau šių metų Morės funkcija yra vienkartinė. Jei pavyks ir kitais metais ją pritaikyti – labai džiaugčiausi“, – pasakojo dizaineris, Morės autorius V. Puronas.

2018 02 14 05

Šiauliečiai po atviru dangumi stebėjo filmą apie Užgavėnes.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2018 02 14 06

Susirinkusieji Prekybos ir verslo skyriuje buvo vaišinami įvairiausiais blynais.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų