Šiaulių miestas, kaip ir visa likusi Lietuva, susiduria su įvairiomis problemomis. Deja, savivaldybėms kažką keisti iš esmės neretai pritrūksta politinės valios ir finansų. Šiuo metu visiškai pasikliaujama tik ES parama. Finansų ekspertai būgštauja, kad to negana. Regionai turi atrasti savo  stipriąsias puses ir kurti darbo vietas, o centrinė valdžia – siūlyti kompleksines priemones, skatinančias likti Lietuvoje.

Nesuteikia pakankamai paskatų
Pastebima, kad šiuo metu beveik visi regionai susiduria su skurdo ir socialinės atskirties problema. Vykusiame susitikime su Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojais ekonomistas dr. Gitanas Nausėda kalbėjo, kad taip yra, nes kai kurie regionai iškrenta iš ekonominio žaidimo, nesugebėdami suspėti koja kojon su stipriaisiais regionais, ir tas atotrūkis pastaruoju metu vis didėja.

Jis atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos regioninė politika buvo palikta savieigai. Apmaudu, kad per pirmąjį ES finansavimo laikotarpį (2007 – 2013 m.) gautos lėšos panaudotos ne produktyvioms investicijoms, bet viešųjų erdvių sutvarkymui. Tai nėra gerai, nes viešųjų erdvių sutvarkymas nesukuria pridėtinės vertės, papildomų darbo vietų, paslaugų. Be to, šios investicijos nuolat reikalauja papildymo, juk plytelės skyla, suoliukai lūžta ir visa tai reikia nuolat atnaujinti.

Todėl šiandien pirmiausia reikia galvoti, kokią mes Lietuvą norime matyti po dvidešimties metų. Galima padaryti taip, kad liktų du su puse miesto ir likusią teritoriją paskirti žemės ūkiui arba užkonservuoti tokią Lietuvą, kokią turime šiandien. Vis dėlto realybėje taip eksperimentuoti būtų pernelyg drąsu.

„Geriau gyvensime, kai regionai, savivaldybės atras pagrindinę savo specializaciją, identifikuos tam tikrus ekonominio gyvenimo centrus ir turės ką pasiūlyti potencialiems investuotojams. Kitaip tariant, regionai turėtų užtikrinti kiek įmanoma laisvesnį darbo jėgos judėjimą, kad darbuotojams, kurie gyvena vienoje vietoje, bet nori dirbti kitoje vietoje, būtų sudarytos visos sąlygos ir mokestinės paskatos judėti iš taško A į tašką B ir atgal, kiek įmanoma, paprasčiau ir pigiau“, – sėkmės receptą atskleidė G. Nausėda.

Neturi finansinio rezervo
Kalbėdamas apie Šiaulių miesto ekonominę padėtį, ekonomistas akcentavo, kad šiuo metu situacija mieste yra geresnė nei prieš dešimt metų. Šiauliuose veikia tam tikri infrastruktūros objektai, padedantys pritraukti investuotojų, tai Pramoninis parkas ir Laisvoji ekonominė zona. Jis sakė, kad šios priemonės yra geros, bet laimėjimų būtų pasiekta daugiau, jeigu Pramoninis parkas ir Laisvoji ekonominė zona turėtų konkretų šeimininką, suinteresuotą jų veikla.

Visa kita yra susiję su tinkamos darbo jėgos radimu tame regione. Jeigu savivaldybė geba užtikrinti žmonių judėjimo sąlygas, čia veikia profesinio rengimo mokyklos, galima tikėtis geriausio, nes darbdavys, radęs darbuotojų, norės pasilikti regione ir plėtoti savo verslą.

Kita vertus, ekonominė situacija Lietuvoje gali bet kada pablogėti. Vadinasi, savivaldybėms reikia galvoti apie finansinį rezervą, kuriuo galėtų pasinaudoti ištikus bėdai, kai tikėtis išorinės pagalbos nebūtų iš ko.

Anot ekonomisto, finansinis rezervas yra reikalingas, nes ekonomika plėtojasi cikliškai. Žinoma, kad vienais metais ekonomika gali augti dešimčia ir daugiau procentų, kitais – susitraukti penkiolika ir daugiau procentų.

„Atsižvelgiant į tai, kad pajamos yra surenkamos sėkmingai, išlaidos nedidėja tiek, kiek auga pajamos, atsiranda realios ekonominės prielaidos kaupti finansinį perteklių, kurį būtų galima panaudoti tuo metu, kai ekonomikos ciklas pasisuks ir ekonomika pradės smukti“, – sakė G. Nausėda.

Vis dėlto, prieš atsakant į klausimą, ar toks rezervas tikrai yra būtinas, pirmiausia reikėtų aiškiai identifikuoti priežastis, dėl ko finansinis perteklius susidarė. Jeigu finansinius perteklius susidarė dėl sukuriamų darbo vietų, racionaliai panaudotų lėšų, tuomet viskas yra gerai, finansinį rezervą formuoti tikslinga. Jeigu šitas perteklius susidarė dėl kažkokių specifinių priežasčių, pavyzdžiui, nepanaudotų ES finansinių resursų, tai reiškia, kad šiais metais suformavęs perteklius kitais metais gali nebeegzistuoti ir prielaidų finansinį rezervą sudaryti nebūtų.

Neišvengia bėdų dėl MMA
Tam, kad ekonominis gyvenimas Lietuvoje gerėtų, turėtų labiau rūpintis ne tik regionų savivaldybių atstovai, bet ir centrinė valdžia. Ekonomistas kalbėjo, kad panorėjus galima atrasti nemažai receptų, kuriuos pavertus realybe būtų galima pasiekti teigiamų rezultatų. Tik kaip bebūtų gaila, politikai norėdami išsaugoti savo darbo vietas nėra linkę apie tai diskutuoti.

Specialisto nuomone, savivaldybėms reikėtų suteikti daugiau galių priimant sprendimus, ypač susijusius su vietos ekonomika. Galbūt būtų galima leisti savivaldybėms pačioms kontroliuoti minimalios mėnesio algos dydį.

„Dėl to man dažnai tenka girdėti skundų iš įvairių Lietuvos savivaldybių, ypač silpnesnių. Galbūt iš tiesų reikėtų atsižvelgti į skirtingą regionų perkamąją, ekonominę galią ir leisti diferencijuoti minimalios mėnesio algos dydį. Žinoma, turbūt būtų naivu tikėtis, kad centrinė valdžia apskritai bet kokią kompetenciją atiduotų regioniniam lygiui. Niekas nenori to daryti, nes visi rūpinasi savo išlikimu, darbo vietomis, bet diskutuoti apie tai, manau, mes puikiausiai galime jau šiandien“, – svarstė G. Nausėda.

Neišklauso gyventojų nuomonės
Iš centrinės valdžios jis taip pat pasigedo palankesnio požiūrio į smulkųjį ir vidutinį verslą. Nors aimanuojama dėl didelių emigracijos srautų, valdžia vis tiek neįsiklauso į tai, ką piliečiai sako ir kokius signalus siunčia.

Naivu tikėtis, kad dešimt ir daugiau metų Vokietijoje, Anglijoje dirbę ir tam tikrą sumą lėšų sukaupę lietuviai grįš į Lietuvą tam, kad čia dirbtų samdomą darbą už tris kartus mažesnį atlyginimą. Daugelis iš jų domisi, ar su sukauptu kapitalu negalėtų imtis smulkiojo verslo.

Ekonomisto nuomone, valdžia galėtų suteikti gerokai daugiau paskatų, kad jie tam sprendimui ryžtųsi. Dabartinėje mokesčių reformoje yra numatyta skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, vieneriems metams nuo pajamų mokesčio atleidžiant įmones, kurios turi ne didesnę negu 300 tūkst. eurų apyvartą per metus ir ne didesnį negu dešimties žmonių personalą.

Dr. G. Nausėda kalbėjo, kad tai tik popierinė lengvata, nieko nepakeisianti iš esmės. Galima pastebėti, kad pirmaisiais metais nauji verslai ir taip negauna jokio pelno, todėl verslo savininkui tokia siūloma lengvata yra nieko verta.

„Jeigu būtų kalbama apie trejų, ketverių metų laikotarpį, tai jau būtų visai kitokio lygio paskata. Valstybei tai daug nekainuotų, nes dažnai valstybė skaičiuoja tuos pinigus, kurių vis tiek negaus. Valdžiai neįdėjus pakankamai pastangų, kad verslai kurtųsi, verslas tiesiog nesistengia ir nei pirmaisiais, nei ketvirtaisiais savo egzistavimo metais pelno mokesčio nemoka, nes paprasčiausiai jo neturi“, – karčią tiesą atskleidė specialistas.

Jaunos šeimos neranda darbo
Ekonomistas kontroversiškai vertina ir siūlomą iniciatyvą dėl būsto įsigijimo sąlygų palengvinimo ne didmiesčiuose panorusioms įsikurti jaunoms šeimoms. Anot jo, šis siūlymas pats savaime gali būti svarstomas, bet jeigu nebus galvojama ir apie darbo vietų kūrimą, pasinaudojusios pasiūlymu jaunos šeimos gali rimtai nukentėti.

„Jeigu šeima gaus subsidiją būstui įsigyti, likusią dalį šeimai vis tiek reikės grąžinti bankui, paėmus iš jo paskolą. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jeigu šia lengva pasinaudojusi šeima apsistotų teritorijoje, kurioje nėra laisvų darbo vietų. Akivaizdu, kad šeima neturėtų iš ko paskolos grąžinti, o būsto negalėtų parduoti. Manau, tokie sprendimai turėtų būti įgyvendinami kartu su kitomis priemonėmis, pirmiausia galvojant apie darbo vietų kūrimą“, – mano G. Nausėda.

Kitaip tariant, jeigu jaunos šeimos matys kažkokią galimybę užsidirbti, tai galbūt net subsidija įsigyti būstą nebebus tokia lemiamai svarbi, nes šeimos ir taip matys perspektyvą savo karjerai konkrečioje vietoje.

G. Nausėda kalbėjo, kad regioninė politika palikta savieigai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.