Pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį. Dar blogesnė padėtis yra tų moterų, kurios savo gyvenimus paskyrė mūsų valstybės piliečių auginimui ir auklėjimui, todėl negalėjo derinti šeimos ir karjeros. Atsižvelgiant į tai, įregistruotos Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kurių tikslas – užtikrinti teisingą ir orią paramą pensinio amžiaus motinoms, kurios išaugino ir gerai išauklėjo 4 ar daugiau vaikų.

Paramos sulaukia ne visi
Vieša paslaptis, kad daugiavaikės šeimos užaugina daugiau mokesčių mokėtojų mūsų valstybei. Vadinasi, tokia parama daugiavaikėms mamoms būtų tik menka dalis jų vaikų jau sumokėtų mokesčių į mūsų valstybės biudžetą. Manoma, kad toks įstatymo pakeitimas būtų kaip visuomenės solidarumo išraiška.

Šiaulių gausių šeimų bendrijos pirmininkė Vida Bružienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tokios įstatymo pataisos labai reikalingos, nes šiuo metu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gauna tik apie 20 proc. daugiavaikių mamų.

„Pensijų negauna net pusė daugiavaikių mamų, negauna net tos mamos, kurios yra užauginusios penkis ar devynis vaikus“, – skaudžią tiesą atskleidžia V. Bružienė.

Jos nuomone, taip yra dėl įstatymo spragų. Pagal dabartinį įstatymą, daugiavaikės motinos, pagimdžiusios, išauginusios ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų, turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik tada, jeigu pateikia reikalingus dokumentus. Joms reikia pateikti gyvenimo aprašymą, išsamiai aprašyti savo gyvenimą, tarpusavio santykius šeimoje, išsilavinimą, darbinę veiklą, pomėgius, kitus svarbius gyvenimo įvykius ir kt. Pateikti visų vaikų charakteristikas, išduotas mokymo įstaigų, darbdavių arba seniūnų. Įrodyti, kad vaikai nebuvo teisti ir t. t.

„Norint gauti pensiją, reikia surinkti daug įvairių dokumentų. Bet ką daryti tokiu atveju, jeigu vaikui jau penkiasdešimt ir jis į tokį prašymą nereaguoja? Juk yra ir tokių, kurie nedirba arba yra teisti, tai vien dėl to moterys nieko negauna“, – svarsto bendrijos pirmininkė.

Siūlo keisti įstatymus
Ji pasakoja pažįstanti moterį, užauginusią devynis vaikus ir šiandien iš valstybės nieko negaunančią vien todėl, kad vienas iš jos vaikų buvo teistas. Pirmininkės nuomone, toks vertinimas neteisingas, juk jeigu vienas vaikas pasielgė blogai, tai dar nereiškia, kad kiti vaikai taip pat yra blogi ir buvo prastai auklėjami. Todėl reikėtų palengvinti pensijos gavimo sąlygas.

Galbūt padaryti taip, kad mamos už vaikus būtų atsakingos tik iki tol, kol jiems sukaktų 30 metų. Jeigu iki to laiko atžalos nepadarytų jokio nusikaltimo, tada antrojo laipsnio pensija galėtų būti garantuota. Vis dėlto iki šiol tokių pasiūlymų nepateikta. Pašnekovė mano, kad valstybei daugiavaikės šeimos tiesiog nerūpi. Anot jos, labiau vertinamos šeimynos, auklėjančios svetimus vaikus.

„Auginantys svetimus vaikus gauna paramą iš valstybės ir aplinkiniai jiems nori labiau padėti. Tuo tarpu daugiavaikės tokios paramos iš aplinkinių negauna. Priešingai – susiduria su kaltinimais, esą jeigu jau pasigimdei, tuomet ir augink, kaip išmanai, o jeigu negali išlaikyti, tai negimdyk“, – pasakoja V. Bružienė.

Ji sako, kad šiandien didžioji dalis darnių daugiavaikių šeimų yra emigravusios į užsienį. Šiauliuose liko tik silpnesnės šeimos, kurioms aplinkinių parama labai reikalinga. Situaciją apsunkina ir tai, kad kai kurie tėvai uždirba tik minimalią mėnesio algą, ypač sunku mamoms, kurios neturi išsilavinimo. Jos negali pretenduoti net į šlavėjo darbą, nes tokių darbuotojų nelabai reikia.

Mamas trikdo ir darbdavių nesupratingumas. Atėjus į darbo pokalbį, darbdaviai moterų klausia, ar ateityje negimdys daugiau vaikų, kas bus, jeigu susirgs ir t. t. Kitaip tariant, darbdaviai žino, kad mamos truputį padirbs, o kai vaikai susirgs, ims nedarbingumo lapelį ir tuo metu nebus kam dirbti, todėl tokių mamų nesamdo.

„Darbdaviai nesamdo daugiavaikių mamų. Todėl ateityje pensinio amžiaus sulaukusioms moterims gyventi bus tik sunkiau. Moterys paprasčiausiai neturės sukaupusios pakankamo darbo stažo. Vadinasi, reikia kažką dėl to daryti“, – įsitikinusi bendrijos pirmininkė.

Papildomų lėšų yra
Senjorų interesams atstovaujančių asociacijų atstovai pritaria, kad mažo gimstamumo ir kitų demografinių problemų kontekste valstybė turėtų užtikrinti deramą paramą ir pagarbą daugiavaikėms šeimoms.

„Bočių“ bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tą padaryti reikėjo daug anksčiau. Ji pritaria, kad mamos, auginančios daugiau nei keturis vaikus, neturi galimybės dirbti, nes yra užimtos vaikų priežiūra. Vadinasi, joms valstybės pagalba itin reikalinga.

„Manau, valstybinę pensiją reikėtų atimti iš teisėjų ir pridėti mokslininkams bei daugiavaikėms mamoms. Pas mus socialinė atskirtis yra pati didžiausia, todėl padėtį būtina keisti iš esmės“, – pabrėžia V. Tūrienė.

Jos nuomone, jeigu valstybė norėtų, papildomų lėšų, tikrai rastų. Pavyzdžiui, galėtų įvesti progresinius mokesčius. Tuomet atsirastų papildomų 14 mln. eurų per metus. Daugiavaikėms šeimos tie pinigai labai praverstų.

„Tačiau vietoje to turtingieji nenori žinoti, kaip Lietuvoje žmonės gyvena, nesupranta, kodėl turėtų solidarizuotis.

Kitose šalyse yra įvesti progresiniai mokesčiai, reikia mokėti už prabangius automobilius. Tai kodėl taip negalėtų būti ir pas mus? Taip pat daugiau lėšų atsirastų, jeigu Lietuvoje nemokamai, už mūsų visų lėšas, studijavę žmonės prieš išvykdami gyventi į užsienį mūsų šaliai sumokėtų po tūkstantį eurų. Tuomet valstybės biudžetas tikrai padidėtų“, – išeitį siūlo V. Tūrienė.

Jaučiasi ignoruojami
Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė Aldona Marija Gedvilienė pritaria, kad sparčiai augant kainoms pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims, ypač mamoms, reikalinga didesnė valstybės pagalba.

„Jeigu valdžia negali visiems padidinti pensijų, tai tegul bent jau daugiau lėšų skiria daugiavaikėms mamoms“, –  akcentuoja A. M. Gedvilienė.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sunku gyventi ne tik daugiavaikėms mamoms, bet ir turintiems negalią vienišiems žmonėms. Jiems skiriamos ypač mažos pensijos be jokių priedų, vieniši žmonės neturi galimybių net gauti papildomos našlių pensijos.

„Kiekvieną kartą visiems primenu apie sudėtingą pensinio amžiaus žmonių situaciją, tačiau jokio rezultato nėra. Žmonės negali įsivaizduoti to siaubo, kurį patiria pensininkai. Jeigu patys gerai gyvena, galvoja, kad ir likusiems viskas yra gerai“, – sako A. M. Gedvilienė.

Susivienijimo prezidentei ypač skaudu dėl to, kad kitos šalys savo gyventojais rūpinasi kur labiau nei Lietuva. Štai vienai lietuvei, gyvenančiai Brazilijoje, mirus jos vyrui, visam laikui buvo palikta vyro pensija. Tuo tarpu Lietuvoje yra susiformavusi tradicija visiškai ignoruoti pensininkų reikalus.

„Mūsų valdžiai rūpi tik didinti prokurorų, teisėjų atlyginimus, jiems duoti po dvi, tris pensijas, o žmonėmis, kurie tiesiog pasmerkti, jie nesirūpina. Žmonės badauja, nes Lietuvoje nėra teisingumo“, – mano pašnekovė.

Baisiausia, kad senjorai nežino, kaip išbristi iš susidariusios padėties. Išvažiuoti į kitą šalį negali, nes tam neturi nei sveikatos, nei realių galimybių. Lietuvoje išgyventi negali, kažkur išvažiuoti taip pat, todėl senjorai jaučiasi esą įsprausti į kampą.

„Daugiavaikėms mamoms, vienišiems senjorams ir visiems likusiems reikia padidinti pensijas, nes juk jiems reikia susimokėti už komunalines paslaugas, pirkti vaistus. Kai kuriems net maistui pinigų neužtenka, sausomis kruopomis maitinasi. Situacija yra tragiška“, – sako A. M. Gedvilienė.

Į viršų