Vėlus savaitgalio vakaras, taip įsiskaudėjo dantį, kad nors galvą į sieną trenk. Sakysit, reikėjo anksčiau pagalvoti, dantis gydyti. Sutinku, bet dabar taip gelia, kad nežinau, ko griebtis. Ir namų vaistinėlėje kaip tyčia – tuščia. Iki naktinės vaistinės iš pietinio gerokas galas, kaimynai jau sumigę. Kaip sulaukti ryto, kol atidarys artimiausią vaistinę?
Manau, bent penki iš dešimties buvote atsidūrę panašioje situacijoje. Nors Lietuvoje vaistų prieinamumas laikomas vienu iš geriausių Europoje, sunkumų, kai vaistinė nedirba arba yra gana toli, patirti tenka. Ypač nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę kaimų ar mažų miestelių gyventojai, nes vaistinių juose senokai nebėra.
Sieks didinti vaistų prieinamumą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei jau pateikė parengtą Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma leisti nereceptiniais vaistais prekiauti prekybos centruose, degalinėse bei kitose mažmeninės prekybos vietose. Projektu siekiama pagerinti tam tikrų nereceptinių vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, skatinant platesnį prekiautojų tinklą tikimasi sumažinti vaistų kainas.
SAM specialistai viešoje erdvėje komentuoja, kad prekyba būtų griežtai licencijuojama ir kontroliuojama. Į leidžiamų prekiauti parduotuvėse ir degalinėse sąrašą greičiausiai patektų vaistai nuo galvos, dantų ar gerklės skausmo, antiseptikai, kai kurie priešalerginiai preparatai ir kt. Jie būtų parduodami kuo mažiausiomis pakuotėmis. Projektas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.
Vaistininkai prieštarauja
Vieno iš vaistinių tinklo Šiaulių regione vadovas Algis Tvarušis yra įsitikinęs, kad toks žingsnis nesuderinamas nei su gyventojų sveikata, nei su pagarba mediko ar farmacininko profesijai. Vaistinių tinklas esąs labai platus ir vaistų prieinamumas Lietuvoje puikus. Šiauliuose vėl atsirado budinti vaistinė – naktimis dirba „Valerijonas“. Šiais laikais net iš atokaus kaimo dauguma žmonių turi galimybę vaistų įsigyti saugiai atvažiavę į vaistinę. Be to, žinodami savo negalavimus, žmonės gali iš anksto namų vaistinėlę papildyti būtinais preparatais.
Vaistininkai įžvelgia didžiulį tokios pertvarkos pavojų, nes įsigyjant vaistų be profesionalios konsultacijos gali padaugėti apsinuodijimų ir net mirčių. Pavyzdžiui, suvartojus kelis preparatus, kurių sudėtyje yra paracetamolio, galima net numirti. Paprasčiausias aspirinas turi 19 kontraindikacijų, kada šio vaisto vartoti negalima. Yra daugybė, rodos, „nekaltų“ nereceptinių vaistų, kurie tarpusavyje nedera arba negalima konkretaus medikamento vartoti su kitais gydytojo paskirtais vaistais. Yra buvę, kad vaikas suvalgė medikamento miltelių, kurie jam atrodė skanūs, ir jo kepenų pokyčiai stebimi jau ne vienerius metus.
„Vaistininkas mokėsi 5–6 metus ir dabar jo žinios taip sumenkinamos, kad vaistais prekiauti galės neturintys medicininio išsilavinimo žmonės. Ar degalinės, parduotuvės darbuotojai galės tinkamai patarti pirkėjui, konsultuoti apie vaisto šalutinį poveikį, suderinamumą su kitais medikamentais?“ – nerimauja vaistininkas.
Neatmetama rizika, kad į atokias mažas degalines gali pakliūti kontrabandinių vaistų, nežinia kur gamintų, neaiškaus poveikio ir galiojimo.
Kainų sumažinimo tikimybė yra nepaskaičiuota. Kiekviena vaistinė turi nuolatinius žinomus tiekėjus. O iš kokių tiekėjų pirks degalinės ir prekybos įmonės? Ar kuris nors vaistų gamintojas parduos vaistus mažais kiekiais pigiau? Vaistų atpiginimo tokiomis sąlygomis tikėtis beprasmiška.
Vaistininkai yra pateikę savo nuomonę ministerijai, bet, kaip matyti, į ją nebuvo atsižvelgta.
Į argumentą, kad kitose Europos šalyse tokia prekyba vyksta, A. Tvarušis atsako, jog mūsų žmonės dar nėra tiek sąmoningi, labai gaji savigydos tradicija: prisiperka per daug vaistų, vartoja juos pagal kaimyno rekomendacijas ir pan. Yra didelis perdozavimo, netinkamo vartojimo pavojus, kuris gali sukelti sunkių apsinuodijimų, kepenų ligų ir net mirtį.
Anot A. Tvarušio, tai politinis sprendimas, kuris niekaip nesusijęs su rūpesčiu dėl gyventojų sveikatos. Geras pasiūlymas projekte – ligoninėse kurti valstybines vaistines, kurios parduotų vaistus ir gyventojams, ne tik aprūpintų ligoninės skyrius. Tai iš tikrųjų palengvintų dienos stacionaruose besigydančių ligonių dalią, netektų gaišti laiko ieškant reikalingų medikamentų.
Pateisins gyventojų lūkesčius?
Kužietės Jolantos nuomone, galimybė įsigyti vaistų parduotuvėje būtų sveikintina tiems miestelio gyventojams, kurie sunegalavo netikėtai ir neturi automobilio. Nereikėtų prašinėti kaimynų, kad vaistų parvežtų iš miesto. Apsinuodijimo parduotuvėje įsigytais vaistais riziką moteris atmeta, nes žmonės neperka vaistų, apie kurių poveikį nežino. Perdozuoti galima ir vaistinėje pirktų vaistų. Tad koks skirtumas?
„Nelabai gerai, kad šis svarbus klausimas taip ilgai nėra išspręstas“, – teigia Aidas, vienos iš Šiauliuose įsikūrusių degalinių direktorius. Jis teigia, esą Seime balandžio mėnesį turėtų būti svarstomas projektas, o pozityvus sprendimas padėtų vartotojams greičiau ir patogiau įsigyti būtinų medikamentų. Labai gerai, kad kalbama ir apie atokesnes gyvenviečių parduotuves, kur vaistinių trūksta. Pasak direktoriaus, vaistininkai, žinoma, priešinsis, nes didėja konkurencija. O juk esame Europos Sąjungos šalis, daugelyje valstybių tokia prekyba yra toleruojama. Perdėti nuogąstavimai labiau susiję su baime prarasti pajamas.
Specialistai, ruošdami sąrašą, poįstatyminius aktus, numatys, kad sąraše nebūtų, tarkim, kelių vaistų, kurie tarpusavy nesuderinami arba turinčių tą pačią veikliąją medžiagą. Juk medikamentų asortimentas ir kiekis bus ribotas. Be to, vaistas turi lydinčią instrukciją, išsami informacija prieinama internetinėje erdvėje.
Gyventojams bus patogu, nes degalinės dirba visą parą. O kainas sudėlios rinka. Be to, žmogui kartais svarbu ne kaina, o galimybė vaistų įsigyti.
