Šiaulių regionas dėl mažo vidutinio atlyginimo dydžio raudonuoja iš gėdos. Nerimą kelia ir jaunuolių nenoras studijuoti čia įsikūrusiose aukštosiose mokyklose. Vis dėlto kad regionas atsigaus, vilčių yra. Manoma, kad to pavyktų pasiekti, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama baldų, plastiko ir metalo gaminių gamybos sektoriams.

Sektoriai vystosi skirtingai
Šiaulių pramonininkų asociacijos posėdyje Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros profesorė, Mokslo instituto direktorė dr. Diana Cibulskienė išsamiau papasakojo apie galimas Šiaulių regiono specializacijos kryptis.

Šiuo metu universiteto mokslininkai renka ir analizuoja duomenis apie regiono situaciją. Apklausia Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono savivaldybes, verslo įmones, renka statistinę informaciją.

„Mums svarbu ne tik analizuoti Statistikos departamento pateiktus duomenis, bet ir įžvelgti vidines problemas, galimybes, kad būtų galima įvairių ministerijų atstovams išdėstyti savo pozicijas apie tai, kokį regioną matome ir ko reikia, kad būtų proveržis“, – pristatymą pradėjo D. Cibulskienė.

Ji priminė, kad Šiaulių regiono plėtros taryba yra patvirtinusi regiono specializacijos kryptis. Tai yra baldų gamyba; logistika; metalo gaminių gamyba įskaitant dviračių pramonę; plastiko pramonė, statyba įskaitant kasybą; finansų inžinerija; žemės ūkio gamyba ir produkcijos perdirbimas.

Pristatymo metu kalbėta, kad išanalizavus 2012–2016 m. laikotarpio duomenis, matyti, kurie sektoriai sukuria didžiausią bendrą pridėtinę vertę.

Profesorės teigimu, Šiaulių regione didžiausią pridėtinę vertę sukuria apdirbamoji pramonė. Tai sritis, iš kurios galima tikėtis inovacijų ir plėtros proveržio. Taip pat sparčiai vystosi statybos ir baldų gamybos sektoriai. Šiaulių apskričiai arba regionui tenkanti baldų gamybos dalis auga. Tikėtina, kad ateityje bus galima tikėtis dar didesnio proveržio.

Metalo gaminių gamybos tempai taip pat yra pakankamai dideli. Šioje kryptyje matosi esminiai pokyčiai ir didėja metalo gaminių gamybos regione reikšmė.

Kasyba Šiaulių mieste gali užimti svarbią vietą regione, nes čia veikia daug kasybos įmonių, pirmaujančių šioje srityje. Tik problema ta, kad kasybos įmonės susiduria su stipria konkurencija iš kaimyninių šalių. Dėl iš Lenkijos ar Baltarusijos įvežamų panašių produktų kainų mažėjimo lietuviai taip pat yra priversti mažinti kainas. Tai reiškia, jog įmonės nebegali konkuruoti, turi ieškoti papildomų galimybių, investuoti į naujas technologijas ir pan.

Kyla nemažai problemų
Posėdžio metu aptartos ir esminės Šiaulių regiono problemos. Atkreiptas dėmesys, kad regione didėja migracijos tempai, išvažiuoja daug žmonių. Vadinasi, reikia galvoti, kaip paskatinti gyventojų norą čia likti ir toliau gyventi.
Gąsdina regiono visuomenės senėjimo tempai. Tai turi neigiamos įtakos darbo rinkai. Kadangi jauni žmonės išvažiuoja, susiduriama su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Taip pat nerimą kelia nedidelis regione parengiamų specialistų skaičius.

„Mažėjantis studentų skaičius – tai problema, rodanti, kad jauni žmonės Šiauliuose nemato perspektyvų. Galbūt tai susiję su miesto įvaizdžiu, pats miestas jiems neatrodo patrauklus“, – svarstė D. Cibulskienė.

Tai rodo ir kitą problemą – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Įmonės įvardija, kad specialistų trūkumas jaučiamas dabar ir bus jaučiamas ateityje, ypač vidurinės grandies, tai yra, tų, kurie gali priimti sprendimus, teikti tam tikrus pasiūlymus.

Nors darbo vietų atsiranda vis daugiau, užtikrinamos sąlygos gauti darbą, mokytis, kelti kvalifikaciją, tačiau yra bedarbių, kurie neranda galimybių įsidarbinti ir atitinkamai ketvirtadalis visos šalies bedarbių yra registruoti kaip ilgalaikiai, o tai reiškia asimetriją darbo rinkoje.

Negerai ir tai, kad Šiaulių regione vidutinis atlyginimas yra vienas mažiausių. Aišku, atskirose sektoriuose jis skirtingas, bet esmė yra ta, kad jeigu žmogus renkasi, kur jam pasilikti, jis žiūri, kokios yra uždarbio galimybės, o Šiauliuose jos pakankamai mažos.

Vidutinės disponuojamos pajamos, tenkančios vienam ūkio nariui, taip pat yra pakankamai žemos. Tai parodo, kad perkamoji galia Šiaulių regione nėra didelė, lyginant su kitais regionais.

Trūksta kvalifikuotų specialistų
Šiaulių regionas pasiektų didesnių laimėjimų, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama tiems sektoriams, kurie leistų generuoti didesnę pridėtinę vertę ir atitinkamai sudarytų galimybes bei sąlygas iš dalies mokėti didesnius atlyginimus ir taip pritraukti darbuotojus.

Kita problema yra ta, kad tam tikras skaičius įmonių dirba kitų didelių kompanijų ženklais. Jie produktus gamina kitiems ir neturi savo prekinio ženklo.

„Partneriai mūsų neidentifikuoja kaip lygiaverčio partnerio. Jeigu yra dirbama kitiems, atitinkamai dirbama už mažesnę kainą. Savo prekės kūrimas leistų atitinkamai identifikuotis rinkoje tarp kitų rinkos dalyvių Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje“, – patarė profesorė.

Norint, kad įmonės tarpusavyje labiau bendradarbiautų, reikėtų stiprinti klasterių veiklą. Galvoti apie investuotojų ir investicijų pritraukimo priemones. Rengti investicinius planus ypač svarbu, nes šiuo metu investuotojams išlieka nepatrauklios sąlygos dėl didelių mokesčių, biurokratinių aspektų, darbo jėgos pritraukimo. Jeigu atsirastų investiciniai planai, orientuoti į didžiausias galimybes plėstis turinčius sektorius, ši problema būtų išspręsta nors iš dalies.

Reikėtų pasvarstyti apie tam tikros asocijuotos struktūros įsteigimą kaip Šiaulių regiono asociaciją. Tuomet būtų nuolatos analizuojama situacija ir stebimos visos tendencijos, vykstančios atskiruose sektoriuose. Tik šis modelis dėl kažkokių priežasčių neveikia, nors poreikis sisteminiam analizavimui ir stebėsenai, sprendimų priėmimui ir siūlymui yra akivaizdus.

Kitaip tariant, mokslininkai siūlo Šiaulių regioną paversti išmaniu, sumaniu, apimančiu visas dedamąsias: švietimo sistemą, verslo įmones, viešąjį sektorių, darnią aplinką, kultūrą tam, kad susidarytų tinkamos sąlygos verslo plėtrai ir visuomenei čia dirbti bei likti.

Uždavė namų darbų
Po išklausyto pristatymo Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas domėjosi, ar išskirtos regiono specializacijos kryptys ir po dešimties metų turės sėkmingą ateitį. Jį patikino, kad atsakymas bus teigiamas, jeigu įmonėms pavyks įgyvendinti savo planus, stiprinti prekinius ženklus.

Pramonininkams kilo klausimų, ar nereikėtų sumažinti numatytų specializacijos krypčių skaičių arba kai kuriuos iš jų sujungti.

„Iš tiesų čia mes įžvelgiame interesų konfliktą, nes, pavyzdžiui, proveržio žemės ūkio sektoriuje nematome. Įmonės paima Europos Sąjungos pinigus, juos įsisavina ir toliau dirba ta kryptimi. Nepaisant to, ši specializacija į sąrašą pateko. Tuo tarpu tekstilės pramonės, kuri turi kur kas didesnį potencialą, sąraše nėra. Nepaisant to, mes esame griežtai įtraukti į rėmus ir siūlyti savo variantus vargu ar galime“, – antrino D. Cibulskienę atlydėję Šiaulių universiteto mokslininkai.

Mokslininkų taip pat buvo paprašyta pasvarstyti, ar Šiaulių regionas iš likusios Lietuvos apskritai gali kuo nors išsiskirti. Mokslininkų nuomone, vargu ar tai įmanoma, nes Lietuva nėra didelė šalis. Sunku rasti bent vieną sritį, kurios daugiau neturėtų nė vienas kitas regionas. Vis dėlto Šiaulių regione baldų, plastiko ir metalo gaminių gamyba iš tiesų turi didžiausią potencialą.

Baigiant diskusiją pramonininkai patikino, kad universiteto mokslininkams yra pasiryžę padėti ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Taip pat juos paragino dar labiau išgryninti regiono specializacijos kryptis ir skaičiais pagrįsti, kurie iš jų svarbūs labiau, kurie – mažiau.

2018 02 01 04

Švietimo atstovai pasirengę ruošti regionui reikalingiausius specialistus.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2018 02 01 05

Profesorė D. Cibulskienė pateikė duomenis apie situaciją Šiaulių regione.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų