Svarstant 2018 metų Šiaulių miesto biudžetą, politikams užkliuvo, kad Savivaldybė informacijos apie miesto investicijos sklaidai ir investuotojų paieškai skiriama tik 15 tūkst. Eur. Buvo pastebėta, kad Šiauliuose užsienio investicijų ateina mažai, todėl Savivaldybė turėtų daugiau rodyti iniciatyvos.
Atsilieka
Ekonomikos skyriaus vedėja Krisitina Šmidtienė paaiškino, kad tokia pati suma buvo skirta ir pernai ir kad beveik visi šie pinigai panaudojami tęstiniam projektui – metų pabaigoje dalyvauti Šiaulių arenoje vykstančioje verslo ir pasiekimų parodoje.
Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko pastebėjo, kad ši paroda yra svarbi regionui, tačiau užsienio investuotojams ji neaktuali. K. Šmidtienė tikino, kad joje apsilanko bei dalyvauja ir užsienio investuotojų, o atgalinis ryšys – labai geras.
Vedėja sakė, kad nuosekliau bus dirbama su informacijos apie investicinę aplinką sklaida, kai bus parengta ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija.
Reikia pastebėti, kad kaip ir daugelis miesto projektų, taip ir šie geri norai vėluoja. Administracijos direktorius Antanas Bartulis komentavo, kad dar pernai politikai buvo skyrę 100 tūkstančių tokiam dokumentui parengti, tačiau tai padaryta nebuvo, o pinigai perkelti į šiuos metus. K. Šmidtienė žadėjo, kad strategija gali būti baigta rengti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje ir tada bus numatytos konkrečios priemonės bei kryptys, kaip administracija šioje srityje turėtų dirbti.
A. Bartulis atkreipė dėmesį, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda sėkmingai dirba pritraukdami investuotojus, nes turi įsteigę agentūras, kurios vykdo kryptingą veiklą.
„Šiauliai turi tik bankrutavusią regiono plėtros agentūrą. Neturime jokio darinio, kuris galėtų koncentruotai dirbti su investuotojų paieška. Daviau pavedimą Šiaulių verslo inkubatoriaus vadovui išsiaiškinti šią situaciją ir tada spręsime, ar pridėti šias funkcijas verslo inkubatoriui, ar steigti naują agentūrą. Apie tai inicijuosiu pokalbius su politikais“, – žadėjo administracijos direktorius.
Kad Savivaldybės rezultatai pritraukiant užsienio kapitalą nėra geri, iliustruoja ir Statistikos departamentas. 2016 m. vienam Šiaulių miesto gyventojui teko 1021 euras tiesioginių užsienio investicijų. Tuo tarpu Akmenės rajonas šioje srityje ketvirtą Lietuvos miestą lenkia beveik 4 kartus, Pakruojo rajonas – dvigubai. Reikia pastebėti, kad lyginant su 2015 metais, Šiaulių situacija šiek tiek pasitaisė, kai tada siekė tik 709 Eur vienam gyventojui, tačiau 2016 m. tiesioginės užsienio investicijos Šiauliuose nuo šalies vidurkio atsiliko beveik penkis kartus.
LEZ‘as Šiaulių mieste ar rajone?
D. Michalenko siūlė atidžiau stebėti, kokią informacija investuotojams yra siūloma.
„Nebijokite dažniau „pasiguglinti“, pamatysite keistos informacijos“, – sakė politikas ir pacitavo tinklalapyje, kur pristatoma Šiaulių laisvoji ekonominė zona, skyriuje apie palankų vietinės valdžios požiūrį parašytą tekstą: „Šiaulių rajono savivaldybė visada stengiasi pateikti palankiausius sprendimus potencialiems investuotojams ir daro viską, kad Šiaulių rajonas taptų regioniniu vidurio Lietuvos centru, kuriančiu didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę ir taikančiu žinių ekonomiką.“ Nors LEZ‘as yra Šiaulių miesto savivaldybės dispozicijoje ir su juo dirba miesto valdžia.
Stambiomis investicijomis tegul rūpinasi valstybė
Šiaulių miesto mero pavaduotojas, kurio kompetencijoje – ir ekonominė miesto plėtra, Domas Griškevičius „Šiaulių naujienoms“ pripažino, kad klaidas išsitaisyti reikia, tačiau mano, kad investuotojai apie galimybes perkelti ar išplėsti savo verslą sužino ne iš internetinių portalų, o iš tiesioginių ryšių.
„Kai dar anksčiau imdavome kalbėti, kad reikėtų dalyvauti tarptautinėse parodose, iškart atsirasdavo manančių, kad tai yra per didelė prabanga“, – prisiminė vicemeras.
Jis pripažįsta, kad tiesioginės užsienio investicijos į Šiaulius nesiveržia, tačiau siūlė dėl to miestui savęs labai nepeikti. Juk istoriškai susiklostė, kad Šiauliai turi stiprų vietinį verslą ir jis daro nemažas investicijas.
Anot D. Griškevičiaus, stambiomis investicijomis užsiima valstybė. Yra įsteigtos valstybinės įmonės, kaip „Investuok Lietuvoje“, vyksta su jomis dialogas. Yra įsteigtas LEZ‘as, jam parinktas operatorius, jis tiesiogiai suinteresuotas investicijų pritraukimu.
„Dėl investicijų konkuruoja ne miestai, o šalys, regionai, ir Savivaldybė ne visada turi galimybių daryti tam įtaką“, – aiškina vicemeras, patikindamas, kad Savivaldybės lygmenyje procesas irgi vyksta.
Praėjusią savaitę valdžia priėmė du verslininkus, kurie nori kurtis Šiaulių pramoniniame parke. Kas Savivaldybėje dirba su investuotojais, kad jie neapsigalvotų ir nepatrauktų į kitą regioną? „Parodome politinį dėmesį, suvedame su administracijos specialistais – Ekonomikos skyriumi“, – sako D. Griškevičius.
Jis skeptiškai žiūri į lankstinukų dalijimą arba strategijų kūrimą. Kainuoja ne tik strategijų sukūrimas, bet ir jų įgyvendinimas. Mero pavaduotojas mano, kad ne politikai turi spręsti, kiek lankstinukų išdalyti, į kokią parodą nuvažiuoti.
