Akordeono virtuozas Martynas Levickis 2017 metų pabaigos koncertu „365“ Šiaulių arenoje baigė savo koncertinį turą. „Tai buvo dieviška naujametė dovana,“ – įspūdžius aptarinėjo šiauliečiai Dalia ir Arūnas, įsigyti bilietus juos sugundė ne tik susižavėjimas M. Levickio talentu, bet ir paslaptis, kuria buvo apgaubtas renginio pristatymas.
Karjeros pradžia – Šiauliai
Muzikalumu, charizma ir dinamiškais pasirodymais žavintis Martynas jau koncertavo penktadalyje pasaulio – daugiau nei 35 valstybėse, tarp kurių tokie egzotiški kraštai, kaip Meksika, Hong Kongas, Singapūras, Kinija, P. Korėja ir Japonija. Per savo dar neilgą gyvenimą jau laimėjo daugiau nei 30 tarptautinių konkursų. Be to, M. Levickis tapo pirmuoju akordeonistu pasaulyje pasirašiusiu sutartį su prestižine leidybine kompanija „Universal Music“. Groti muzikantas pradėjo anksti – vos sulaukęs trejų metų. Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos akordeono mokytojos ekspertės Marytės Markevičienės mokinys šalyje išgarsėjo laimėjęs „Lietuvos talentų konkursą“.
Balta muzikinė kelionė
Šventiniame koncerte Šiaulių arenoje skambėjo įspūdingiausi Antonio Vivaldi ir Astoro Piazzollos ciklai „Metų laikai“. M. Levickiui talkino jo paties įkurtas Vilniaus miesto ansamblis „Mikroorkestra“.
Muzikantas savo pažadą įvykdė. Tai buvo dieviška kelionė per visus metų laikus: prieš akis atsivėrė karščiu alsuojanti Astor Piazzolla Argentina ir Antonio Vivaldi romantiškoji Venecija.
Apgalvota kiekviena smulkmena, pradedant nuo apšvietimo, muzikantų aprangos, jų judėjimo scenoje. Paprastai arenose koncertai spalvingi, daug šviesos efektų, dūmų uždangos, fejerverkų. Čia žiūrovo akis pirmiausia patraukė neįprastas reginys: į baltą apvalią sceną, apšviestą įspūdingo sietyno, vienas po kito stoja baltai apsirengę muzikantai. Šios spalvos magija tokia galinga, jog ima atrodyti, kad groja – angelai... Niekas nešaukia: „Labas, Šiauliai!“ Liejasi muzika…
Kai nuskambėjus keliems kūriniams prabyla Martynas, supranti, tarpininkai čia nereikalingi. Čia vyksta pokalbis tarp vienodai svarbių dalyvių: solisto, muzikantų ir tavęs, klausytojo.
Dinamiškas „Mikroorkestros“ instrumentalistų ir solisto bendravimas sukūrė paslaptingos misterijos įspūdį. Skirtingų laikotarpių ir kraštų muzika susiliejo į nepakartojamą akordeono ir styginių instrumentų pašnekesį, kuriame galėjai išgirsti švelnią gamtos pabudimo melodiją ir nesuvaldomos stichijos šėlsmą.
Tokia scenografija pareikalavo neįprastų kūrybinių ir techninių sprendimų. M. Levickiui ir styginių grupei dizainerė Kastė Svilaitė specialiai sukūrė baltus koncertinius kostiumus. Muzikantai grojo apvalioje scenoje, beveik iš visų pusių apsupti klausytojų, plastiškai judėjo, nuolat keisdami vietas, persigrupuodami. M. Levickio grojimas akordeonu labai skyrėsi nuo solinio atlikimo, jis glaudėsi tai prie vienos grupelės, tai prie kitos, tarsi šaltinis savo gyvybine aistra juos pagirdydamas. Taip natūraliai pynėsi intensyvus ryšys tarp to, kas dedasi scenoje ir kūrinio siužeto.
Keturių metų laikų šėlsmas
Martynas Levickis žaismingai įvedė klausytojus į paslaptingą muzikos garsų pasaulį: „Antonio Vivaldi nė nesapnavo, kad jo kūrinys 21 a. bus atliekamas akordeonu ir styginiu orkestru.“ Ir suprantamai papasakojo, ką klausytojai galėtų išgirsti kiekvienoje „Metų laikų dalyje“. Taip malonaus kelionių gido pavedėti, balta spalva nušviestoje scenoje skambant „Metų laikams“, klausytojai mėgavosi kiekviena koncerto akimirka, širdį virpino jaudulys, džiugino neišmatuojama baltos spalvos didybė ir muzikos magija.
Laimę ir sėkmę kuria dėmesys
Akordeonistas M. Levickis save vadina vieninteliu instrumentalistu Lietuvoje, galinčiu pakviesti klausytojus į koncertus arenose, tačiau kartu jis negailėjo dėmesio kiekvienam muzikantui ir komandos nariui.
S. Sondeckio menų gimnazijos mokytoja ekspertė M. Markevičienė atidžiai stebi buvusio mokinio sėkmę, žavisi jo kūryba, tuo, kaip visą save atiduoda muzikai. Mokytoja pritaria jo novatoriškoms idėjoms ir linki kūrybinės sėkmės. Viltis, kad tave prisimena net sėkmės viršūnėje – stiprina ir įpareigoja, suteikia stiprybės dalintis muzikos paslaptimis su kitais mokiniais.
Kitą dieną po koncerto M. Levickis socialinių tinklų paskyroje paskelbė tokias mintis: „Kai paskutinę metų dieną jautiesi palaimoje, supranti, kad metai nepraėjo veltui. Esu laimingas, kad mane supa tiek žmonių, kurių sielos įkvepia, skatina, kelia iššūkius, leidžia svajoti, pažinti margą pasaulį ir žmogų bei jaustis laisvai. Nieko nėra geriau už visa tai. Ačiū jums visiems!“
Ramūno SNARSKIO nuotr.
