Neseniai šalį sukrėtė tragedija, kai sostinėje, privačios bendrovės baseine, nuskendo berniukas. Tada daug diskutuota, ar teisinga apriboti tėvų dalyvavimą nedidelių vaikų plaukimo treniruotėse. Ko gero, Šiaulių plaukimo mokykloje „Delfinas“ šių diskusijų negirdėjo. Specialiųjų poreikių turinčios mergaitės mama „gavo drausmės“ iš direktoriaus Pauliaus Viktoravičiaus, kad išdrįso po treniruotės su vaiku lįsti po dušu. Užuot padarę tėvus savo pagalbininkais vaikų ugdymo procese, plaukimo mokyklos atstovai sukilo dėl mamos siekio padėti vaikui nusiprausti.

Išbarė mamą
Kaip redakcijoje pasakojo šiaulietė J. B., jos septynerių metų dukra Patricija (saugant vaiko interesus vardas pakeistas) šį rugsėjį pradėjo lankyti plaukimo treniruotes. Mišrus raidos sutrikimas, Achilo sausgyslių sutrumpėjimas, aukštas raumenų tonusas – vardija dukters diagnozes mama ir sako, kad baseiną mergaitei rekomenduoja jos gydytojai. Kol mergaitė nelankė mokyklos, moteris pirkdavo bilietą į baseiną ir su dukra maudydavosi kartu. Šįmet Patricija pradėjo lankyti „Sandoros“ progimnaziją ir kaip popamokinę veiklą pasirinko plaukimo treniruotes pas tą pačią trenerę, pas kurią anksčiau lankė ir jos brolis.

Mama neslepia, kad jos mergaitė ne visada orientuojasi aplinkoje, todėl dukrą norėjo pati atvesti į baseiną ir ją nurengti bei po treniruotės aprengti ir išsivesti. Moteris sako iškart susilaukusi neigiamos darbuotojų reakcijos. Ji pasakojo, kad administratorė patarė parašyti direktoriui prašymą įleisti ją į baseiną perrengti vaiko. Ji tai padarė ir gavo direktoriaus sutikimą.

Šiaulietė sakė praėjusią savaitę sulaukusi „Delfino“ direktoriaus P. Viktoravičiaus skambučio, kuris ją labai nustebino – direktorius priekaištavo, kodėl ji eina į dušą.

„O ką man daryti? Dukra pati nenusimaudo, plaukų neišsiplauna. Kaip man išmaudyti, neperšlampamais drabužiais apsirengti? Direktorius pasakė, kad ne čia reikia maudytis ir praustis, o namuose. Aš turiu išdžiovinti ilgus mergaitės plaukus, išmirkusius chloruotame vandenyje, ir parsivežus vėl maudyti? Juk ateis žiema, bus šalta, kaip man ja pasirūpinti? Negi galvoja, kad aš neturiu namuose vandens ir ateinu čia nusiprausti? Direktorius kalbėjo labai arogantiškai. Pasakė, jei norite vaiką numaudyti, išsipirkite baseiną. Vien tam, kad galėčiau numaudyti, net neužsukdama į baseiną? Juk už mergaitės treniruotes mokėsime mokesčius. Mes lankėme baseiną anksčiau, tikrai tokių dalykų nebuvo“, – kalbėjo mama. Ji pasakojo, kad sakiusi plaukimo mokyklos vadovui, jog dukra turi tam tikrą diagnozę, tačiau jis nesureagavo. Be to, mokyklai yra pateikta gydytojų pažyma, kur surašyta mergaitės diagnozė.
Moteris pasakojo, kad po direktoriaus skambučio į treniruotę atvedus mergaitę, mamos ir vėl nenorėjo įleisti net perrengti. Tada šiaulietė pasakė, kad neleis ir vaiko į baseiną, nes jai reikia mamos pagalbos ir tik mama žino, ką mergaitė gali padaryti pati, ko negali. Po kurio laiko mamą vis dėlto įleido.

Perrengti gali, nuprausti – ne?
Apie susiklosčiusią situaciją pakalbinome ir plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorių Paulių Viktoravičių, kuris iš šių pareigų buvo neseniai atleistas, tačiau susirgęs iš darbo nesitraukė ir miesto merui antrą kartą atleidus buvusį ilgametį vadovą ir vėl užėmė direktoriaus kėdę.

„Ateina mano administratorė ir dar dvi trenerės kaip liudininkės ir sako, kad mama pati prausėsi po dušu. Po treniruotės atėjo mergaitė ir jos abi ten maudėsi. Mama už paslaugą nesusimokėjusi. Paskambinau, klausiu, kaip suprasti, leidau nurengti vaiką, jei reikia labiau priežiūros, jei, anot jos, turi truputėlį sutrikimų, o eina pati maudytis. Ji aiškino, kad maudydama vaiką, plaudama galvą apsitaško putomis pati, todėl nusirengia. Sakiau, kad aš pasirašiau prašymą tik nurengti bei aprengti ir kad neužtruktų. Ji man aiškino, kaip vaikas chloruotais plaukais eis namo. Situacija gavosi truputį konfliktinė. Jei reikėtų, šiandien trys žmonės pasirašytų paliudijimą, kad matė, jog mama prausiasi po dušu“, – aiškino P. Viktoravičius.

– Ar baseine yra taisyklės, kada galima naudotis dušu?
– Yra aprašas, kad prieš nueinant į treniruotę reikia nusiprausti duše.

– O po treniruotės?
– Įdomiai klausiate. Vaikas turi teisę, bet mama – ne.

– Atskirai už dušo paslaugą galima susimokėti?
– Yra kainoraštis, jei norite naudotis baseino paslaugomis.

– O vien tik dušo?
– Nebuvo mamos prašymo leisti naudotis dušu. Tik nueiti nurengti ir aprengti. Manęs treneriai klausė, kaip ta mama prausiasi duše. Nebuvo leista eiti kartu į dušą ir maudytis. Čia reikia pas mane ateiti atskirai, kaip pas direktorių, ir susitarti dėl tos situacijos.

– Bet jeigu vaikas negali pats nusiprausti?
– Šitoks klausimas manęs nepasiekė.

– Ar gali baseiną lankyti specialiųjų poreikių, neįgalūs vaikai?
– Aš čia naujai atėjęs, turiu aibę darbų, nespėjau pasidomėti.

Specialiųjų poreikių vaikams kliūčių nedaroma
Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas situaciją įvertino tiesiog kaip mamos ir plaukimo mokyklos vadovybės nesusikalbėjimą. Vedėjas aiškino, kad mieste ne tik nedaroma kliūčių lankyti sporto mokyklas specialiųjų poreikių vaikams, bet ir skatinama tai daryti.

Tik, anot vedėjo, tėvai turėtų įspėti mokyklą, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, tokiu atveju būtina užtikrinti jo saugumą. Kad ir baseine, gal turi būti papildomas specialistas tokį vaiką stebėti. Jei grupėje yra 12 vaikų, treneris gali ir nesuspėti sužiūrėti. G. Jasiūnas aiškino, kad sporto mokyklos turi pačios išsispręsti tokias situacijas.

Vedėjas sutiko, kad treniruotes lankant specialiųjų poreikių vaikui, geriau mamą pasitelkti bendram tikslui, o ne su ja kariauti.

„Manau, kad ši situacija išsispręs geru produktyviu sprendimu“, – tikisi G. Jasiūnas.

Plaukimo mokyklos direktorius P. Viktoravičius aiškino, kad mamai savo norą nuprausti specialiųjų poreikių turinčią mergaitę reikėjo su juo aptarti atskirai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.