Praėjusį penktadienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (LNRS) sąvado „Vardą rašysim ant laiko delnų“ sutiktuvės, kuriame netrūko poetų deklamuojamų eilių, muzikos skambesio ir puikiai nusiteikusių literatūros mylėtojų.
Be finansų, bet su „užsidegimu“
Renginyje, skirtame knygos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ pristatymui, sulaukta nemažai garbių svečių. Viena tokių – medikė, LNRS pirmininkė, sąvado redaktorė ir sudarytoja Dalia Buragienė.
Susirinkusiai publikai moteris atskleidė, kad idėja išleisti knygą gimė dar prieš 5 metus, tačiau knygos leidybos darbai tai sustodavo, tai vėl atsinaujindavo. Pradžioje knygą leidybai ruošė buvęs LNRS pirmininkas Vladas Buragas, tačiau jam mirus sąvado leidimo darbus perėmė D. Buragienė, o čia jos laukė nemažai iššūkių. „Nebuvo pakankamai lėšų išleisti knygą“, – teigė D. Buragienė ir pridūrė, kad visi daug ir intensyviai dirbo, kol sąvadas išvydo dienos šviesą.
„Valstybė nefinansuoja mūsų Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos, kaip Lietuvos rašytojų sąjungos – neva mes nesame tikri rašytojai. Taip, ne visi sąjungoje yra literatai pagal specialybę – turime daug ir kitų profesijų atstovų, pavyzdžiui, dailininkų, tačiau tai nieko nekeičia“, – sakė moteris.
Nepaisant finansinių sunkumų, vis dėlto knyga buvo išleista. Anot D. Buragienės, tai lėmė gabių rašytojų darbai ir „užsidegimas“. Tokia pat „užsidegusia“ rašytoja, poete ji vadina ir save. Renginį kuravusiam Šiaulių miesto ir apskrities LNRS „Saulės“ skyriaus pirmininkui literatui Jauniui Kulniui paklausus, ką medikei, poetei D. Buragienei reiškia poezija, ji nedaugžodžiavo: „Poezija man – atspirtis prieš visus gyvenimo sunkumus.“
Dėmesys Lietuvos kaimams
LNRS sąvade, skirtame Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui – 192 rašytojų kūrybinės biografijos, poezijos, prozos kūriniai ir kritikos straipsniai. Knygoje taip pat pateikiama ir mecenatų N. Bataitytės-Glažė, E. Šulaičio, V. Kochanskytės gyvenimo aprašymai, biografijos bei jų pasiekimai tiek respublikiniuose, tiek užsienio kultūros ir literatūros aruoduose.
Daugelis knygoje aprašytų autorių – garbaus amžiaus žmonės, o nemažai jų jau yra mirę, todėl J. Kulnys tuos rašytojus vadina paliktąja, senąja rašytojų karta.
Šiaulių miesto ir apskrities LNRS „Saulės“ skyriaus pirmininkas pastebėjo, kad knygoje publikuotų autorių kūryboje gana dažnai vaizduojamas senasis Lietuvos kaimas: buitis, peizažai, žmonės.
„Šiuo metu kaimai Lietuvoje sparčiai nyksta, o ir tie, kurie dar liko, jau visai ne tokie, kokie buvo senovėje. Gerai, kad nykstant kaimams jie liks įamžinti rašytojų kūryboje“, – sakė J. Kulnys.
Renginio, sąvado „Vardą rašysim ant laiko delnų“ pristatymo metu susirinkusius žmones džiugino ir poetų deklamuojamos eilės bei iš Akmenės atvykusio bardo Kęstučio Krenciaus dainos.