,,Vakar buvau grybų vakarėlyje. Onutė priruošė visokiausių patiekalų: keptos voveraitės, marinuoti baravykėliai, sriuba su lepšiukų ir raudonviršių galvutėmis, pyragėliai su grybų įdaru. Skanumėlis, – moteris pasakoja autobuse bendrakeleivei. – Bet šiandien sunkumas kažkoks po duobute. Gal apsinuodijau?”

Apie apsinuodijimą grybais informacijos suteikė Asta Ivoškienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė, ir Laima Gruzdytė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos  Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė.

Į puodą ne visi grybai tinka
Grybai pagal cheminę sudėtį artimi mėsai ir žuviai, turi B grupės, PP, C, A, D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Grybuose yra daug naudingos ląstelienos.

Nepamirškime, kad šios miško gėrybės yra sunkiai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis, taip pat senyviems asmenims ir mažiems vaikams. Grybų užkandžiai visai nedera su alkoholiniais gėrimais.

„Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, net patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti, – įspėja A. Ivoškienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė. – Mūsų kraštuose daugelis pažįsta baravykus, lepšius, ūmėdes, kazlėkus, raudonikius, voveraites.“

A. Ivoškienė primena, kad maistui geriau tinka virti jauni grybai, maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, o kotuose gerokai mažiau.

Specialistė įspėja, kad grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio 200–500 metrų. Negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose, nes grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus. Daugiausiai teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).

„Nereikėtų pamiršti, – primena medikė,– jog galima apsinuodyti  valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupusių organizmui kenksmingų medžiagų.“

Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus: skaidantis baltymams, juose susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).

Vartokime atsakingai
Pasak A. Ivoškienės, labai svarbu švara ir šeimininkės atsakingumas. Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną. Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0– 6° C temperatūroje ir jokiu būdu vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva.

Taip pat rekomenduotina visada perrinkti vyresnio amžiaus žmonių surinktus grybus, nes dėl susilpnėjusios regos jie gali suklysti, apsirikti, valgomu palaikyti nuodingąjį grybą.

Be to, verta atsargiai ragauti kitų ruoštus grybų patiekalus, eksperimentuoti naujais skoniais rizikinga. A. Ivoškienė sakė, kad niekada nepirktų turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų, marinuotų, džiovintų grybų.

Kadangi grybai yra sunkiai virškinamas maistas, žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis sunkumu skrandyje, pilvo skausmu. Šie simptomai, medikų teigimu, neretai praeina savaime per 2–4 valandas.

Vienas –  bet lemtingas
Kadangi kai kurie nuodingieji grybai yra labai panašūs į valgomuosius, būkime atidūs, užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar svečiai, kuriuos vaišinote. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė L. Gruzdytė teigia, kad  kad net ir labai ilgai verdant bei dažnai keičiant vandenį, konservuojant ar džiovinant grybus, nuodingi grybai netampa nenuodingais, nes nuodai yra termostabilūs.

Įdomu tai, kad apsinuodyti gali ne visi tuo pačiu metu valgę tuos pačius grybus, o tik vienas kuris asmuo, nes jam galbūt pateko vienintelis patiekale buvęs nuodingas grybas. 2018 metais dėl apsinuodijimo grybais stacionaruose gydyti 29 asmenys, 4 iš jų mirė.

Pasak toksikologės, pavojingiausi Lietuvoje pasitaikantys nuodingi grybai yra žalsvoji (blyškioji) musmirė, smailiakepurė musmirė, baltoji musmirė, eglinė kūgiabudė, smailiažvynė žvynabudėlė, valgomasis bobausis, rudeninis bobausis, nuodingoji tauriabudė, plaušabudės, nuodingasis nuosėdis.

Ką daryti, jei įtariate apsinuodiję grybais?  
Pasireiškus apsinuodijimo simptomams, būtina nedelsiant kviesti medikus ir teikti pirmąją pagalbą. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė L. Gruzdytė informuoja, kad apsinuodijimo grybais simptomai gali pasireikšti labai įvairiai: per pusvalandį ar gerokai vėliau, praėjus 6–48 valandoms po valgio žmogus pradeda staigiai vemti, gausiai viduriuoti, jį kankina stiprūs pilvo skausmai, prasta savijauta. Žmogus gali jaustis mieguistas, svaigsta galva, sutrinka koordinacija. Kartais vargina ašarojimas, gausiai prakaituojama, pakinta pulsas, kvėpavimas, ištinka haliucinacijos, traukuliai. Nukentėjusysis gali prarasti sąmonę.

Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų, galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir pavojingas gyvybei (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).

„Visais atvejais, jei įtariate, kad apsinuodijote grybais ar taip nutiko šalia jūsų esančiam asmeniui, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą (tel. numeriu 8 5 236 20 52.) Specialistai konsultuoja visą parą. Jums bus išsamiai patarta, kaip elgtis, ar reikia kreiptis į gydytoją, vykti į ligoninę. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas grybais gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima“, – tvirtina L. Gruzdytė.

„Jūsų tikslas – palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką bei pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą“, – pataria A. Ivoškienė.

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Tada atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar žmogus kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus: 2 įpūtimai per burną ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Jei žmogus pradeda kvėpuoti, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų.

Į viršų