(Tęsinys)
Tik 1953 m. prie „Elnio“ odos ir avalynės fabriko sporto kolektyvo buvo įsteigta buriavimo-irklavimo sekcija. Joje buriavimo ir irklavimo sportu užsiiminėjo apie 30 žmonių. Tris kartus per savaitę Talkšos ežere į treniruotes išplaukdavo keturios burinės jolės. Buriuotojų užsiėmimams vadovavo treneriai Norkūnas ir Šimkus. Pastarieji buvo išvykę į buriuotojų kursus Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas).

Pokariu Šiauliuose buriavimas vystėsi vangiai. Trūko inventoriaus, jachtų, buvo skurdi bazė, Miesto sporto vadovai mažai rūpinosi buriavimu ir buriuotojais. Nenorėdami taikstytis su tokia padėtimi ir miesto sporto vadovų abejingumu buriavimui, 1961 m. rugpjūčio mėnesį šiauliečiai buriavimo entuziastai L. Čeponkus ir A. Baziulis parašė į „Sporto“ laikraštį laišką, kuris 1961 m. rugpjūčio 19 d. buvo išspausdintas šiame laikraštyje antrašte „ Ar ilgai mus raminsite pažadais?“

Jame buvo rašoma: „Šiaulių buriuotojai anksčiau turėjo keletą burinių valčių, su kuriomis skrodė Talšos, vėliau – Rėkyvos ežerų bangas. Buvo čia rengiamos regatos, kuriose dalyvaudavo visos Lietuvos buriuotojai. Rėkyvos ežeras buvo, specialistų nuomone, pripažintas geriausiu vidaus vandenų baseinu buriavimui. Todėl čia iš Telšių, Kauno suvežtų valčių ir buvo kuriama didžiausia šiaurės Lietuvos buriavimo bazė. Deja, karo audra viską sugriovė. Fašistiniai grobikai traukdamiesi sunaikino visą inventorių, išblaškė žmones.

Karas seniai praėjo. Neatpažįstamai pakilo iš griuvėsių Šiaulių miestas. Kartu su augančiu miestu išaugo ir gausus sportininkų būrys. Miesto jaunimas kultivuoja dabar tokias sporto šakas, apie kurias anksčiau tik svajoti galėjo. Kažkodėl buriuotojus pamiršo.  (…)

Šiaulių buriuotojams pradžiai užtektų ir tokių valčių, kurios Kaune guli už elingų. Entuziastų, kurie jas sutvarkys, Šiauliuose užteks. Blogiausia tik abejingumas, kuris kol kas pastebimas Šiaulių miesto ir respublikinėse sporto organizacijose.

Gal pagaliau šis laiškas išjudins „Spartako“ vadovus, ir šiauliečiai gaus nors porą laivų, kurių jau nebenaudoja ar mažai naudoja Kauno spartakiečiai“ (Čeponkus L,, Baziulis A. Ar ilgai mus raminsite pažadais? „Sportas“, 1961 rugpjūčio 19).

Galbūt šis laiškas, o gal šiauliečių buriuotojų entuziazmas padėjo, tačiau pradedant 1961 metais Šiauliuose pradėjo atgimti buriavimas.   

1961 m. spalio 25 d. šiauliečiai, Kauno jachtklubo buriuotojų padedami, pirmą kartą sukvietė buriavimo sporto mėgėjus į steigiamąjį buriavimo sekcijos susirinkimą. 1961 m. spalio 24 d. laikraštyje „Raudonoji vėliava“ pasirodė pranešimas apie mieste įvykusį buriavimo sekcijos steigiamąjį susirinkimą ir seminarą.

Jame buvo rašoma: „Spalio 25 d. 18 val. Šiauliuose, vykdomojo komiteto posėdžių salėje įvyko steigiamasis buriavimo sekcijos susirinkimas-seminaras. Dar šiais metais šiauliečiai gaus mokamuosius buriavimo laivus, kurie ateinantį pavasarį bus nuleisti į Rėkyvos ežerą“ (Suplazdės burės. „Raudonoji vėliava“. 1961 m. spalio 24, p. 4).  Šio susirinkimo metu buvo įsteigta buriavimo sekcija, gautos pirmosios burinės valtys.

Vykintas Kaziūnas apie pirmuosius Šiaulių buriuotojų žingsnius prisiminimuose rašo: „1961 metais Šiaulių miesto buriavimo veteranai L. Čeponkus ir A. Baziulis parašė laišką „Sporto“ laikraščiui, kuriame išreiškė norus atkurti Šiauliuose buriavimo sportą. Jauno jachtklubas įpareigojo savo narį Kazimierą Juškevičių, kuris atliko praktiką Šiauliuose, pravesti kursus ir gauti buriuotojų teises. Buvo sudaryta egzaminų komisija, į kurios sudėtį įėjo K. Juškevičus ir V. Šiliauskas. Kauno jachtklubas perleido Šiauliams keturis „Fin“ klasės laivus ir dvi „M“ klasės jachtas, kurias žiemą pargabenome į Šiaulius. 1962 metų pavasarį atlikome jų remontą“ (Kaziūnas V. Prisiminimai apie buriavimą Šiauliuose. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Atgaivinant buriavimą Rėkyvoje, 1962 m. liepos 7 d. miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ buvo išspausdintas tokio turinio skelbimas: „Kviečiami buriuotojai. Dažnai Rėkyvos ežero bangas raižo burinės valtys. Vis daugiau atsiranda šios sporto šakos mėgėjų. Rytoj, 12 valandą, prie valčių nuomojimo bazės kviečiami visi buriavimo mėgėjai. Pradedantieji bus supažindinti su šios sporto šakos taisyklėmis, jos išvystymo mūsų mieste perspektyvomis, bus apmokomi buriuoti ir galės įstoti į sekciją“ („R. v.“ inf. Kviečiami buriuotojai.„Raudonoji vėliava“, 1962 liepos 7, p. 1].

Gavus pirmąsias burines valtis Rėkyvos ežere vis daugiau radosi buriuotojų. Buvo sudaryta komisija buriuotojų teisėms gauti, organizuoti buriavimo kursai. Į 1962 m. Šiauliuose sudarytą egzaminų komisija buriuotojų teisėms gauti įėjo Kazimieras Juškevičius (g. 1938), V. Šiliauskas ir  I. Urbonas. Pirmųjų Šiaulių miesto buriavimo kursų dalyviais buvo šie šiauliečiai: Vykintas Kaziūnas (g. 1936), Leopoldas Čeponkus (g. 1926), Algirdas Musneckis (g. 1929), Rimgaudas Mendelis (g. 1945), Feliksas Juškevičius (g. 1946), Donata Dagytė (g. 1947), Jūratė Knizikevičiūtė (g. 1942), Vanda Naginionytė (g. 1942), Anicetas Baziulis (g. 1920), Remigijus Jasulaitis (g. 1938), Algimantas Paškauskas (g. 1936), Jonas Strižinas (g. 1919–1996), Vaidotas Strižinas (g. 1945), Irena Serapinaitė (g. 1942), Valerija Maigaitė (g. 1937 m.) ir kt. Antrosios klasės jachtų vairininkų kursus baigė 12 žmonių.

Buriuotojų startai Rėkyvos ežere pokariu
Šiaulių apylinkėse nėra gausu vandens telkinių. O vis dėlto šiauliečiai tiek tarpukariu, tiek pokariu įkūrė savo jachtklubą, buriavo.  

Maždaug nuo 1962 metų jie buriuoja Rėkyvos ežere. 1962 m. liepos mėnesį Rėkyvos ežere pirmą kartą po karo buvo surengtos miesto buriavimo pirmenybės. Jose rungtyniavo penkių laivų įgulos, kurios plaukė 4 „Fin“ klasės jachtomis. Nugalėtoju tapo Kazimieras Juškevičius. Buriavimo sporto veteranai Leopoldas Čeponkus ir Jonas Strižinas užėmė atitinkamai – antrą ir trečią vietas [Rungtyniauja šiauliečiai. A. Urbšas. „Komjaunimo tiesa“, 1962 liepos 18, p. 3].

Kaziūnas V. prisimena: „1962 metų liepos mėn. Rėkyvos ežere pirmą kartą po karo buvo surengtos buriavimo pirmenybės. Jose rungtyniavo penkių laivų įgulos. Nugalėtoju tapo K. Juškevičius. Buriavimo sporto veteranai L. Čeponkus ir J. Strižinas užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas.

1962 m. rudenį buvome išvykę į Platelius draugiškoms varžyboms. Šiauliuose pravesti kursai antros eilės vairininko teisėms. Buriuotojų skaičius išaugo iki 50 narių. Buvo įkurtos buriavimo sekcijos Šiaulių pedagoginiame institute, Precizinių staklių gamykloje, Rėkyvos elektrinėje. Rėkyvos elektrinė nupirko naują „Fin“ klasės laivą. Jachtklubas glaudėsi prie laivų nuomos punkto. Ataskaitinio-rinkinio susirinkimo metu buvo nutarta įsteigti miesto buriavimo sporto klubą. Klubo tarybos pirmininku išrinktas veteranas Jonas Strižinas.

Buriavimo sportas prie Rėkyvos ežero sutraukė didelį būrį mėgėjų. Buriavo Vida Sadauskaitė, Rėkyvos elektrinės darbuotoja, Vytas Kšanys, dviračių gamyklos tekintojas, Vaidas Strižinas, moksleiviai Feliksas Juškevičius, Mendelis, studentai V. Maigaitė, V. Daugmaudytė ir daug kitų“ (Kaziūnas V. Prisiminimai apie buriavimą Šiauliuose. Rankraštis. Autoriaus archyvas).       

1962 m. gruodžio mėnesį Šiauliuose buvo įsteigtas miesto buriavimo sporto klubas. Jo pirmininku išrinktas tarpukario buriuotojas Jonas Strižinas (g. 1919 m., mirė 1996 m. liepos 24 d. Šiauliuose).

Tų pačių metų gruodžio 15 d. miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ V. Černiauskas straipsnelyje „Gero vėjo!“ rašė: „Praeitų metų rudenį gydytojas K. Juškevičius organizavo pirmąjį buriavimo sporto entuziastų seminarą. Antros klasės vairininkų kursus, be buriavimo veteranų baigė dar 12 žmonių. Dabar buriuotojų šeima išaugo iki 50 šiauliečių. Įkurtos buriavimo sekcijos pedagoginiame institute, precizinių staklių gamykloje, Rėkyvos elektrinėje.

Ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu mūsų jauniausios sporto šakos mėgėjai nutarė įsteigti miesto buriavimo sporto klubą. Klubo tarybos pirmininku išrinktas veteranas Jonas Strižinas.

Kalbėdami apie ateities perspektyvas, buriuotojai nemaža dėmesio skyrė inventoriaus priežiūros bei užsiėmimų organizavimo klausimams“ (Černiauskas V. Gero vėjo! „Raudonoji vėliava“, 1962 gruodžio 15 d.).      
     
P. Sadauskas, buriuojantis nuo 1962 m., prisimena: „Būdamas paaugliu vaikščiodavau Rėkyvos pakrantėse ir žiūrėdavau, kaip kiti buriuodavo. Paprašydavau, kad ir mane išmokytų. Pirmieji buriuotojai buvo K. Juškevičius, V. Kaziūnas, Jakubauskas ir dar du jauni vyrukai iš miesto, taip pat dėstytojai iš Šiaulių pedagoginio instituto. Kažkur tai apie 1962 metus įtraukė į buriuotojų sąrašus ir mus rėkyviečius: Vytautą Kšanį, Algį Marcinkų ir mane. Ateidavo ir daugiau vaikinų, bet ilgai jie neužsibūdavo. Turėjome labai mažai  jachtų, tik 4 „Fin“ ir 2 „M“ klasės jachtas. Šiauliai gavo iš Kauno jachtklubo senas jachtas, kurias reikėjo remontuoti. Remontuodavome patys ir savo lėšomis. Po kelerių metų K. Juškevičius ir V. Kaziūnas gavo „Skrajojančio olando“ klasės jachtą, o Rėkyvos elektrinė nupirko naują „Fin“ klasė jachtą, kurią pavadino „Rėkyvietis“, nes paminėti rėkyviečiai buriuotojai dirbo elektrinėje.

Pradėjome iš karto mokytis teorijos ir plaukioti. Treniruotės vyko tris kartus per savaitę, bet plaukiodavome kiekvieną dieną. Pasikeisdami treniruodavomės „Fin“ ir vienu „M“ klasės tipo laivu. „Skrajojančiu olandu“ plaukiodavo K. Juškevičius ir V. Kaziūnas. Buvo ir merginų komanda. Jos plaukiodavo „M“ klasės jachta. Laivo įgulą sudarė 3 merginos. Vyrų įgula buvo taip pat 3 vyrai. „Fin“ jachta plaukiodavo po vieną, todėl reikėdavo susitarti dėl naudojimosi jachta laiko. Merginų komandai vadovavo mergina iš Šiaulių pedagoginio instituto, jau anksčiau buvusi buriuotoja (pavardės neprisimenu)“ (Sadausko P. prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Apie pirmuosius buriuotojų startus 1963 metais Šiaulių buriavimo sekcijos pirmininkas J. Strižinas laikraštyje „Raudonoji vėliava“ rašė: „Pirmasis sportinis sezonas jaunam kolektyvui buvo karštas, nors praėjusi vasara nebuvo dosni saule. Pirmosios varžybos Plateliai-Biržai-Šiauliai mūsiškiams baigėsi nesėkmingai. Bet užtat prieš viešėjusius Šiauliuose Platelių buriuotojus atsirevanšavo su kaupu. Po to sekė dar eilė sėkmingų startų. „Fin“ laivų klasėje šiauliečiai pralenkė pajėgias Klaipėdos ir Biržų komandas. Auga ir pajėgi jaunųjų buriuotojų komanda, kuri sėkmingai startavo Šiauliuose surengtose varžybose.

Šiandien Šiaulių buriuotojai turi jau 9 šverboto klasės jachtas, kurioms vienu metu gali išplaukti net 20 žmonių. Pradėta ruoštis ir artėjančiam sportiniam sezonui“ (Strižinas J. Buriuotojų užmojai. „Raudonoji vėliava“, 1963 vasario 15, p. 4).  
(Bus tęsinys)

2019 05 17 3

Šiaulių buriuotojai Rėkyvos ežere 1958 m. Iš kairės į dešinę: Aleksandras Jacikevičius, Aurimas Ruzgys ir Vygantas Gruzdys . Nuotr. iš A. Ruzgio rinkinio.

Į viršų