Šiaulių miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje aptarti keturi klausimai: maisto kontrolė, daugiabučių aplinkos gerinimas, BST 2017  metų ataskaita ir 2018 m. veiklos planas. Išklausius pranešimus vyko dalykiškos diskusijos, buvo teikiami pasiūlymai veiklai gerinti.

Maisto kontrolės aktualijos Šiauliuose
Audronė Mikalauskienė, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė, patikino, kad kiekviena su maisto produktų  prekyba, gaminimu, viešuoju maitinimu susijusi įmonė patikrinama bent kartą per metus. Visi patikrinimai, tiek planiniai, tiek neplaniniai ar pakartotiniai, kontrolės objektams būna netikėti. Pakartotinė kontrolė atliekama, norint įsitikinti, ar  tinkamai reaguojama į rekomendacijas, įspėjimus. Jeigu teisės aktų pažeidimai kartojasi, taikomos žymiai didesnės nuobaudos.

Per praėjusius metus atlikta per tūkstantį patikrinimų, apie 16 proc. iš jų nustatyta teisės aktų pažeidimų: 24 atvejai, kai laikinai sustabdyta maisto tvarkymo veikla, net 104 atvejai, kai nesaugius maisto produktus uždrausta tiekti į rinką. Pasitaikė produktų ženklinimo pažeidimų. Taigi griežta kontrolė apsaugojo miesto gyventojus nuo nepatikimų maisto gaminių.

Suaktyvėjo dvi skundų rūšys: pirma, labai dažnai sulaukiama skundų iš Tardymo izoliatoriaus ir beveik piktybiškai daugėja skundų, susijusių su konkurencija – verslininkai skundžia vieni kitus.

Vasarą pagausėja nelegalios prekybos vaisiais ir daržovėmis, pasitaiko, kad namuose gaminami ir parduodami viešojo maitinimo gaminiai. Beveik neįmanoma turimomis priemonėmis suvaldyti elektroninės prekybos. Ypač agresyvi maisto papildų prekyba: žmonės apgaudinėjami, įbrukant nepatikimos cheminės sudėties preparatus, skelbiant apie jų gydomąjį poveikį.

Laboratorinė kokybės kontrolė
Kad gyventojai būtų apsaugoti nuo nepatikimų produktų, atliekama laboratorinė kokybės kontrolė.

Rezultatai nedžiugina: vienoje maitinimo įmonėje paukštienoje rasta salmonelių, laimė, protrūkis suvaldytas. Kai kuriose prekybos vietose nustatyta mėsos cheminė tarša, žuvyje rasta parazitų. Nesaugūs kartais būna tokie, rodos, nekalti produktai, kaip sultys ir džiovinti vaisiai: rasta nepažymėtų priedų, alergenų.

Dažnas reiškinys – per didelis drėgmės kiekis mėsos produktuose, anot A. Mikalauskienės, tai reiškia, kad mokame ne už mėsą, o už vandenį. Laboratorinė kontrolė atliekama ir siekiant apsaugoti ekologiškus produktus, išvengti maisto klastojimo. Yra galimybė nustatyti  produkto  kilmę, sudėtį, pavyzdžiui, ar avių sūris tikrai iš avies, o ne iš karvės pieno.

Problema – darbuotojų kvalifikacija
Nemažėja problemų maitinimo įmonėse dėl per menkos personalo kvalifikacijos. Didelė darbuotojų kaita nulemia, kad dažnai nustatoma patalpų, asmens higienos, technologinio proceso pažeidimų. A. Mikalauskienė parodė nuotrauką iš vienos maitinimo įstaigos: joje darbuotoja  nardina į puodą termometrą, neištraukusi jo iš įmautės.

Valstybinė maisto produktų inspektorė apgailestavo ir dėl vaikų maitinimo lopšeliuose-darželiuose. Pirma, juose trūksta specialistų, gebančių sudaryti vaikų sveikatai palankius subalansuotus valgiaraščius. Antra, ne visuose darželiuose pritaikomas maistas alergiškiems vaikams. Trečia, yra pasitaikę sukčiavimo atvejų, kai vaikams buvo sumažintos porcijos. Taigi, nors Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigoms yra pateikti rekomendaciniai valgiaraščiai, siūlantys įvairų, sveikatai palankų maistą, dar ne visose įstaigose užtikrintas visavertis maitinimas.

A. Mikalauskienė informavo, kad po pertvarkos vykdys kontrolę visoje Šiaulių apskrityje. Diskusijos metu inspektorė atkreipė dėmesį, kad vartotojai turėtų būti reiklesni ir pastebėti, ar prekybos vietose laikomasi higienos normų, pavyzdžiui, vitrinose turi būti kontroliniai termometrai,  pieno produktų vitrinoje temperatūra iki +6.

Anot A. Mikalauskienės, vienas iš svarbiausių uždavinių užtikrinant maisto saugumą yra gyventojų švietimas.

Daugiabučiuose – vargas dėl triukšmo
Vitalija Pelenienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėja, informavo apie pokyčius gyvenamuosiuose rajonuose keliais aspektais.

Anksčiau būdavo daug skundų dėl kaimynų keliamo triukšmo remontuojant patalpas. Įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimui, gyventojai. planuojantys remonto darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nustatytos formos pranešimą, jame nurodyti, kokiu metu ir kokie darbai bus atliekami. Nustatytas laikas: darbo dienomis 8–19 val., šeštadienį  10–19 val., pietų pertrauka 13–15 val. Atsižvelgus į tai, kad kai kurie žmonės remonto darbus nori atlikti vakarais ar sekmadieniais, leista tvarkytis vakaro laiku nuo 17 val. iki 21 val. arba sekmadieniais nuo 10 val. iki 19 val., tačiau privaloma turėti kaimynų sutikimus. Patartina, kad apie remontą būtų pranešama skelbimų lentoje. Per praėjusius metus gauta apie 200 pranešimų. Anot V. Pelenienės, galbūt įtakos turi ir numatyta atsakomybė, baudos už reikalavimo nevykdymą. Panašios taisyklės galioja ir ūkio subjektams, yra numatyta, kada pjauti žolę ar atlikti kitus triukšmą sukeliančius darbus.

Gyvūnas – žmogaus draugas. Ar visada?
Šiauliuose buvo nemažai padaryta: suregistruoti šunys, įvesta rinkliava, įkurta šunų vedžiojimo aikštelių, sumažėjo agresyvių veislių šunų mieste.

Paskutiniu metu keitėsi požiūris į šunų laikymą. Teko atsisakyti registracijos ir mokesčio, todėl pritrūksta lėšų remontuoti, prižiūrėti šunų aikšteles. Pasigirsta reikalavimų, kad aikštelės būtų dezinfekuojamos. Kartais gyventojai skundžiasi dėl šunų keliamo triukšmo butuose. Kad būtų išvengta nepagrįstų kaltinimų, tenka reikalauti bent dviejų kaimynų raštiško patvirtinimo. Nebeprivalomas antsnukis vedžiojamiems šunims. „Kažin, ar visada tai saugu?“ – retoriškai klausė V. Pelenienė. Be to, nemažai atsiranda benamių gyvūnų.

Vis dėlto pastebima, kad žmonės darosi sąmoningesni, pasirūpina, kad augintiniai neterštų aplinkos.

Prieš 5 metus didelių rūpesčių buvo kilę dėl benamių kačių šėrimo. Dabar jau įkurta 17 specialiu ženklu pažymėtų vietų, jos tvarkomos ir aplinkinių pasipiktinimo nebekelia. Be to, katės sterilizuojamos ir paleidžiamos atgal. Neretai jas kas nors priglaudžia.

Švara – bendrijos atsakomybė
Prie daugiabučių daug problemų dėl tvarkos prie konteinerių. Dėl to sudarytas planas, pagal kurį konteineriai priskiriami konkretaus namo teritorijai. Tikimasi, kad situacija pagerės.

Nemažai rūpesčių sukelia netvarkingi gyventojai, kurių butus tenka iškuopti po kelis kartus.

Dažniausiai tokie asmenys turi sveikatos sutrikimų, nesuvokia, kaip tvarkytis ir tenka gelbėti kaimynus nuo kvapų ir visokio užkrato.

Teigiamų poslinkių yra nustačius nerūkymo ir rūkymo zonas. Čia galėtų bendrijos susitarti, paskirti tinkamą vietelę.

Atsakingai tikrinama, kad gyvenamųjų namų zonoje nebūtų prie parduotuvių vartojamas alkoholis, reaguojama į gyventojų skundus. Ypač gerai, jeigu jie su nuotraukomis. Apskritai, bendrija turi rūpintis namo aplinka.