Aktyvus gyvenimo būdas, judėjimas, sportas – reikšmingas, lemiantis sveikatą, leidžiantis išvengti daugelio ligų, faktorius. Nemažai daliai žmonių daugiau ar mažiau aktyvus sportavimas tampa gyvenimo norma, poreikiu, kartais – tiesiog maloniu laiko praleidimu, galimybe užmegzti naujus ryšius, surasti bendraminčių, prasmingai praleisti laiką.

Jauniems žmonėms lankymasis sporto klubuose dažnai yra tiesiog būtinas „atributas“, užtikrinantis gerą fizinę formą, pageidaujamas kūno formas, kartais – net mados reikalas. Kai kurios jaunų, perspektyvių, intelektualų darbą dirbančių specialistų ieškančios įmonės sporto klubo abonementą, kaip papildomą motyvavimo priemonę, įtraukia į darbo pasiūlymą.

Tačiau visuomenei senėjant, ligoms jaunėjant, vis labiau aktualus tampa pagyvenusio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas. Rekomenduojama 4–5 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Net ligų, ribojančių fizinio aktyvumo galimybes, turintys žmonės turėtų kelti sau tikslą pereiti iš kategorijos „jokio fizinio aktyvumo“ į kategoriją „šiek tiek fizinio aktyvumo“.

Sporto klubai – per brangūs
O ką gali sau leisti „statistinis“ Lietuvos senjoras, kurio vidutinė senatvės, turint būtinąjį stažą, pensija, kaip skelbia oficiali „Sodros“ statistika, yra 287,63 Eur? Vieno populiariausių Šiauliuose sporto klubo narystės mėnesio kaina sportuojant tik vidurdienį – 50 Eur. Akivaizdu, kad tai labai ženkli menkų pajamų dalis...

Tai patvirtina ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateikiama informacija, kad dalies žmonių gaunama pensija yra nepakankama patenkinti net savo pagrindinius gyvenimo poreikius (būstas, maistas ir t. t), dėl to savaime atsiranda skurdas ir nepriteklius, o vyresnių žmonių mirtingumo rodikliai jau yra linkę didėti spartesniais tempais nei bendras mirtingumas. 2014 m. ES šalyse 17,7 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių patyrė skurdo riziką, Lietuvoje – net 31,9 proc.

Tačiau vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo stoka yra susijusi ne vien su socialine padėtimi ar ne itin gerai pritaikyta aplinkos infrastruktūra. Pvz., JAV Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamentas pateikia statistiką, kad tik 35-44 proc. 75 metų ar vyresnių žmonių yra fiziškai aktyvūs, o 65-74 metų – tik 28-34 proc. Daugiau nei 80 proc. suaugusiųjų apskritai nesilaiko rekomendacijų fiziniam aktyvumui ir raumenų stiprinimui.

Ką gali pasiūlyti Šiauliai savo senjorams
Grįžtant prie Lietuvos senjorų fizinio aktyvumo temos ir siejant tai su ribotomis finansinėmis galimybėmis, kai kas gali pasakyti, kad sportavimas nebūtinai kainuoja – sportuoti galima ne tik sporto klubuose. Juk vaikščiojimas, bėgiojimas – nemokamas, o kažkas net dviratį galbūt gali nusipirkti.

Be abejo, taip, tačiau visi suprantame, kad tai – tik vasarą. O vasara Lietuvoje kiek trunka? Kita vertus, vyresnio amžiaus žmogui kartais reikalingas ir profesionalo patarimas, priežiūra, rekomendacijos, kokią sporto rūšį pasirinkti, kaip apsispręsti dėl intensyvumo.

Tai ką gali pasiūlyti Šiauliai savo senjorams?

Šiaulių sporto medicinos centras skelbia, kad jų misija – „užtikrinti kokybišką specializuotą sveikatos priežiūrą sportuojantiems asmenims Šiaulių apskrityje“. Ar galime manyti, kad, pavyzdžiui, sportuojantis senjoras ir yra tas „sportuojantis asmuo“?

Peržiūrėjus įstaigos tinklalapį vis dėlto susidaro įspūdis, kad greičiausiai – ne, nes centro paslaugos yra aiškiai orientuotos į sportininkų sveikatos tyrimus ir konsultacijas po traumų, siūlomos taip pat ir įvairios terapijos, tačiau jos mokamos, o apie nuolaidas senjorams neužsimenama.

Nuolaidas pensininkams ir neįgaliesiems siūlo kai kurie baseinai. Pavyzdžiui, Šiaulių plaukimo mokyklos baseine „Delfinas“ vienkartinis 3 valandų apsilankymas „nepopuliariu“ laiku (pirmadieniais-penktadieniais nuo 7 iki 14 val.) kainuoja 2 Eur, Šiaulių sanatorinė mokykla nuolaidas pensininkams siūlo, tik jei susidaro 12 asmenų grupė. Didesnes ar mažesnes nuolaidas senjorams taiko ir kai kurie klubai: viename siūloma sportuoti 8 kartus per mėnesį už 15 Eur, kitas nuo rudens planuoja organizuoti specialias grupes senjorams už 4-6 Eur mokestį mėnesiui, trečias senjorėms taiko 10 proc. nuolaidą, ketvirtas – 15 proc.

Nemokamos mankštos senjorams
Kur dar Šiauliuose gali sportuoti senjorai? Į klausimą atsako Šiaulių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė: „Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau kelerius metus kviečia senjorus mankštintis nemokamai, vadovaujant patyrusiems treneriams.

Projektą pavadinome „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“. Mums labai svarbu, kad paslauga būtų teikiama kokybiška. Tad mankštas vedantys specialistai parenka pratimus pagal amžių, fizinį pajėgumą ir prižiūri, kad jie būtų atliekami taisyklingai.

Nepaisant to, pabrėžiame, kad dalyviai atsako už savo sveikatos būklę, tad prieš registruodamiesi į mūsų užsiėmimus, turėtų pasitarti su savo gydytoju dėl galimybės mankštintis ir darytų tai atsižvelgdami į savo galimybes.

Kiekvieną pratimą galima pakeisti kitu ar jį palengvinti, sumažinant pakartojimų skaičių, judesio amplitudę ar atlikimo greitį. Nemokamos mankštos vyresnio amžiaus žmonėms vyksta sporto klube dviejose miesto vietose: pietinėje miesto dalyje ir centre, kad gyventojai galėtų rinktis pagal gyvenamąją vietą.

Pradedame sausio mėnesį, vasaros metu darome pertrauką, nes nuo ankstyvo pavasario net keturis kartus per savaitę visus kviečiame mankštintis viešose miesto erdvėse (lauke): Beržynėlio parke ir Talkšos ežero pakrantėje, prie „Lapės“. Čia jau gali dalyvauti visi – nuo mažo iki seno. Užsiėmimus taip pat veda patyrę kvalifikuoti fizinio aktyvumo specialistai.

O į sporto sales grįžtame rudenį – senjorai gali sportuoti nuo spalio iki gruodžio mėnesio. Gaila, bet į nemokamus užsiėmimus salėje telpa ne visi senjorai, bet jie gali lankytis sporto klubuose, kuriuose taikomos nuolaidos.“

Neretai reikia įveikti nepasitikėjimą savimi
Taigi, galimybės būti fiziškai aktyviam Šiauliuose vis dėlto yra. Svarbūs čia tampa du dalykai – suvokimas, kad tai būtina man asmeniškai, nuostata puoselėti savo fizinę ir psichinę sveikatą ir gebėjimas rasti informaciją „kas, kur, kada?“

Vyresni žmonės rečiau nei jaunimas yra aktyvūs internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, kur informacijos yra daug ir lengvai prieinamos. Todėl artimieji, visi besirūpinantys pagyvenusiais žmonėmis, turėtų padėti rasti šią informaciją, paskatinti ir palaikyti iniciatyvą ieškoti sau priimtinos, tinkamos fizinės veiklos, rasti sporto rūšį, tinkamą pagal sveikatos būklę.

Reikia pripažinti dar ir tai, kad senjorams neretai reikia įveikti nepasitikėjimą savimi peržengiant sporto klubo ar treniruočių būrelio slenkstį. Juk jauno, gražaus žmogaus kultas, suformuotas grožio industrijos ir, deja, žiniasklaidos, ne kiekvienam pagyvenusiam žmogui įkvepia drąsos išbandyti kažką naujo, ateiti pas į sūnus ar dukras pagal amžių tinkantį trenerį patarimo ar pan.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikia  „Eurobarometro“ duomenis, kad tarp visų diskriminacijos rūšių diskriminacija dėl amžiaus Lietuvoje yra dažniausia. Todėl senjorų įsitraukimas į įvairias veiklas, taip pat ir reikalaujančias fizinio aktyvumo, kartais gali priklausyti ir nuo to, kiek paramos, palaikymo, informacijos jie gaus iš aplinkinių ir artimųjų.

Ir pabaigai
* Hershel McGriff, būdamas 81-erių, dalyvavo šventinėse Nascar lenktynėse ir finišavo 13 tarp 26 dalyvių, o apskritai varžybose dalyvavo nuo 1945 metų.

* Hiroshi Hoketsu, būdamas 68 metų, atstovavo Japonijai Pekino olimpinėse žaidynėse.

* 68 metų John MaGowan tapo vyriausiu smiginio žaidėju oficialiose varžybose Eindhovene (Belgijoje).
* 61 metų 4 vaikaičius turintis senelis Neville Nifty Wilson  pripažintas seniausiu Australijos žokėjumi. Jo karjeroje – 2000 varžybų.

* Dexter Dingo Dunworth, būdamas 53 metų, įsitikinęs, kad yra vienas geriausių profesionalių boksininkų ir neketindamas pasitraukti tyliai, iškvietė į dvikovą žinomą kovinių filmų žvaigždę Silvesterį Stalonę į dvikovą. Tiesa, šaltiniai nutyli, ar aktorius priėmė šį iššūkį.

Taip pat ir Lietuvoje.

* Adolfas Vėjelis, būdamas 69 metų, Archangelske pasiekė naują Guinesso rekordą – kartu su kitais atletais pusvalandį sinchroniškai kilnojo svarsčius.

* 102 metų Jonas Murauskas Kauno miesto šventėje dalyvavo baudų metimo varžybose ir iš dešimties metimų pataikė tris.

* 80 metų atšventęs šiaulietis Stasys Kaniušas yra sporto veterano klubo prezidentas ir pats nuolat sportuoja.

Tai be abejo, ne vieninteliai pavyzdžiai, kad sportuoti reikia ir galima esant bet kokio amžiaus.