Vakar vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdyje svarstyta nemažai klausimų, susijusių su tolimesne miesto gerove: dėl galimybės paimti ilgalaikę paskolą, naujų bazinės šilumos kainos dedamųjų, Savivaldybės turto „Žiburio“ knygynui skyrimo ir kitus.

Įteikė padėkas, tarė sveikinimo žodžius
Posėdžio pradžioje padėti politikams sugiedoti „Tautišką giesmę“ pakviesti posėdyje dalyvavę Šiaulių miesto garbės piliečiai.

Nuskambėjus giesmei už miesto ir šalies garsinimą padėkota Imantui Greitmanui, dalyvavusiam dviračių ištvermės varžybose „Northcape4000“.

„Šie metai ir Lietuvai, ir Šiauliams yra ypatingi – tiek žmonių grupės, tiek atskiri asmenys garsina savo miestą ir savo šalį. Vienas iš tokių žmonių yra Imantas Greitmanas. Noriu įteikti jam padėką“, – atsiimti padėką kvietė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Jaunam dviračių entuziastui dėkota ne tik už miesto garsinimą, bet ir dalyvavimą ištvermės kelionėje, kuri tęsėsi 4358 kilometrus nuo Italijos iki Norvegijos.

Politikams patvirtinus posėdžio darbotvarkę, pirmuoju klausimu Taryba sprendė, ar pritarti Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymui suteikti šį garbingą vardą ilgamečiam Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentui, AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generaliniam direktoriui Stanislovui Grušui. 28 iš 29 politikų balsavo „už“, tad oficialiai Šiaulių miesto garbės piliečiu tapo S. Grušas. Garbės piliečio regalijos jam bus įteiktos penktadienio vakarą per uždarą mero padėkos vakarą.

„Labai ačiū už tokį garbingą įvertinimą, esu labai sujaudintas, įpareigotas. Nežinau, ar pateisinsiu jūsų pasitikėjimą, bet stengsiuosi gyventi ir dirbti dorai, kad šiame mieste būtų gera ir miela gyventi visiems. Ačiū“, – dėkojo posėdyje dalyvavęs verslininkas.

Pritarė siūlymui imti paskolą
Po neilgų sveikinimų ir padėkos žodžių, politikai perėjo prie rimtesnių klausimų svarstymo. Taryba pritarė dėl Savivaldybės ilgalaikės paskolos ėmimo. Savivaldybė ims iki 2 500 tūkst. eurų paskolą šiems investicijų projektams finansuoti: projektui „Daušiškių kapinių statyba ir infrastruktūros įrengimas“, skirtam miesto infrastruktūrai gerinti, – iki 1627 tūkst. eurų; projektui „Didždvario gimnazijos pastato remontas“, skirtam švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti, – iki 820 tūkst. eurų; projektui „Dienos socialinės globos centro „Goda“ pastato atnaujinimas“, skirtam socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrai gerinti, – iki 460 tūkst. eurų.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad siekiant sukaupti pakankamai lėšų investicijų projektų įgyvendinimui ateinantiems metams, šiais metais planuojama skolintis apmokėti investicijų projektų darbus, kurie numatyti atlikti 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėn.

Atsižvelgiant į tai, ilgalaikės paskolos paslaugos pirkimas bus vykdomas taikant konkurencingą procedūrą – paslaugai pirkti bus vykdoma apklausa raštu ir siunčiami registruoti laiškai, prašant pateikti pasiūlymus, Lietuvos Banko tinklalapyje skelbiamiems komerciniams bankams ir užsienio bankų filialams. Visiems dalyviams bus taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija.

Paskolos sutartis bus pasirašyta su dalyviu, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu pagal pasiūlytą mažiausią nekintamą teikėjo maržą.

Paskolą planuojama imti 5 metų laikotarpiui, ir ji bus grąžinama iš Savivaldybės biudžeto lėšų kiekvienais metais lygiomis dalimis.

Jei investicijų projektams vykdyti lėšų reikės mažiau, iš banko bus imama mažesnė paskola.

Taryba patvirtino naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias. Politikų sprendimu šilumos kaina mažės 0,31 cento – nuo 4,27 iki 3,96 cento už kilovatvalandę. Tačiau Taryba patvirtino tik bazinę kainą, galutinis šilumos įkainis yra perskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į kuro kainą. Kitaip tariant, apie 7 procentus mažėjanti šilumos kaina nežada pigios žiemos. Šildymą gali branginti neprognozuojamai augančios biokuro kainos.

Didins knygyno įstatinį kapitalą
Politikai taip pat balsavo už UAB „Žiburio“ knygyno įstatinio kapitalo didinimą 120 tūkst. eurų piniginiu įnašu ir 41 379 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų išleidimą, kurių kiekviena – 2,90 euro nominaliosios vertės, bendra nominalioji vertė – 119 999,10 euro. Visos išleistos naujos akcijos perduodamos Šiaulių miesto savivaldybei.
Aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatinio kapitalo didinimo poreikis atsirado dėl to, jog „Žiburio“ knygynas turi mokestinių įsipareigojimų, kurių dėl susidariusios padėties, neparduodant turto, nepajėgi įvykdyti. Šių metų liepos mėnesio duomenimis, bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 62,5 tūkst. eurų, numatomos patalpų remonto sąnaudos – 32 tūkst. eurų. Siekiant mažinti bendrovės sąnaudas ir stabilizuoti finansinę padėtį, planuojama atleisti dalį darbuotojų. Darbuotojų atlyginimams ir išeitinėms išmokėti bus reikalinga apie 10 tūkst. eurų. Mokestinėms prievolėms ir kitoms išlaidoms padengti reikalinga apie 15,5 tūkst. eurų.

Bendrovė šių metų vasario 19 d. su biudžetine įstaiga Šiaulių turizmo informacijos centru (TIC) pasirašė patalpų nuomos sutartį ir įsipareigojo atlikti patalpų remontą, pritaikant patalpas projektui „Tarptautinis kultūros turizmo kelias „Baltų kelias“. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. 85 proc. Europos Sąjungos fondų investicijos sudaro 190,4 tūkst. eurų; 15 proc. Šiaulių miesto savivaldybės investicijos –  33,6 tūkst. eurų, iš jų 50 proc. padengia VRM – 16,8 tūkst. eurų.

Remonto darbų suma, pagal bendrovės l. e. p. direktoriaus pateiktas sąmatas, siekia apie 30 tūkst. eurų. Taip pat lėšos bus reikalingos darbų projektų parengimo, sąmatos skaičiavimo, projekto ekspertizės, darbų priežiūros vadovo paslaugų sąskaitų apmokėjimui. Bendra išlaidų remontui suma siektų apie 32 tūkst. eurų. Patalpų remontas turėtų būti atliktas iki 2018 m. lapkričio mėn. Įvertinant tai, kad bendrovė, stengdamasi užtikrinti Savivaldybės turto ilgalaikį ekonominį tvarumą, pagal esamą finansinę padėtį nebūtų pajėgi įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir atsižvelgiant į tai, kad TIC projektas turi didelę kultūrinę, ekonominę, politinę bei socialinę reikšmę tiek įstaigai, tiek visam Šiaulių miestui, bendrovei būtinos papildomos akcininko lėšos, kurios leistų laiku įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrintų turto išsaugojimą bei projekto įgyvendinimą.

Ankstesnis sprendimas neteko galios
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. kovo 30 d. sprendimu buvo pritarusi bendrovės įstatinio kapitalo didinimui piniginiu įnašu, investuojant 50 tūkst. eurų. Tuo metu buvusi bendrovės vadovė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę prašydama skirti lėšų veiklų praplėtimui. Buvo parengtas pasiūlymas investuoti ir priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas, tačiau bendrovės direktorei išėjus iš darbo ir atsisakius jos planuotų veiklų, nebebuvo vykdomi numatyti darbai ir lėšos nebuvo įsisavintos. Dėl šios priežasties ir bendrovės skolinių įsipareigojimų, bendrovės valdyba šių metų liepos 20 d. posėdžio metu nusprendė teikti pasiūlymą Šiaulių miesto savivaldybės Tarybai dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo 120 tūkst. eurų.

Atsižvelgiant į bendrovės valdybos sprendimą, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, parengė naują pasiūlymą Savivaldybės tarybai investuoti į bendrovę 120 tūkst. eurų. Tarybai pritarus naujam pasiūlymui ir priėmus sprendimą, neteko galios ankstesnis pasiūlymas ir sprendimas, kuriais buvo pritarta bendrovei skirti 50 tūkst. eurų.

Prieš priimant sprendimą dėl knygyno įstatinio kapitalo didinimo Tarybos narys Denis Michalenko pranešėjos Vaidos Kalasevičienės, miesto Savivaldybės Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorės, teiravosi, kas prisiims atsakomybę, jog pirminė pagalba knygynui nepadėjo.

Pranešėja paaiškino, kad tuometinė knygyno vadovė turėjo viziją kaip jį atgaivinti, tačiau po visų Tarybos sprendimų ji paliko darbo vietą: „Kitas direktorius pamatė sudėtingą situaciją ir, investavus 50 tūkst. eurų, veiklos atgaivinti būtų neįmanoma. Todėl tada pinigai nebuvo skirti, įstatinis kapitalas nepadidintas. Buvo ieškota, kas norėtų nuomotis patalpas su knygyno veikla, be tokios veiklos. Ieškota ir investuotojų, bet viskas nesėkmingai. Dabar atėjo situacija, kada kiekvieną mėnesį knygynas generuoja 3 tūkst. eurų.

Jonas Bartkus pasisakė, kad to knygyno Savivaldybei seniai reikėjo atsikratyti. Iš kitos pusės, sakė, suprantąs ir tuos žmones, kurie mano, kad Savivaldybė gali valdyti panašius darinius.

„Suprantu, kad tokie sprendimai galėjo būti, bet baigiasi jie labai apgailėtinai“, – kalbėjo J. Bartkus.

Vicemeras Domas Griškevičius pasisakė, kad patvirtinus administracijos sprendimą didinti įstatyminį kapitalą, Savivaldybė praras dalį pinigų, bet ilgainiui išloš, nes leidus įmonei natūraliai bankrutuoti, atsirastų dar didesnis nuostolis.

„Tikiu, kad vyresnio amžiaus šiauliečiams tai yra ir sentimentų klausimas, bet pripažinkime karčią tiesą, jog realiai patys šiauliečiai ir pasakė, kad knygas kituose knygynuose perka žymiai maloniau negu – „Žiburio“. Tai jie savo veiksmais ir nulėmė šio knygyno veiklą“, – karčią tiesą atskleidė D. Griškevičius.

Vicemeras Justinas Sartauskas  ragino neieškoti kaltų dėl knygyno dabartinės situacijos, bet grįžti į dabartį ir priimti racionaliausią sprendimą.

Po ilgų diskusijų, sprendimas didinti įstatinį kapitalą visgi buvo priimtas. Kitą mėnesį turėtų paaiškėti, ar Taryba nuspręs likviduoti knygyną.A

Į viršų