Vakar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įvyko pirmieji edukaciniai užsiėmimai „Sensoriniai skaitymai“, skirti vaikams, turintiems kalbos arba komunikacijos sunkumų. Vaikams suteikiama galimybė išgyventi pasakojimus ne tik kalba ir tekstu, bet ir sensoriniais (pojūčių) stimulais.
„Įdomi, vertinga paslauga, – džiaugėsi mamos, apsilankiusios užsiėmime su vaikučiais. – Mums labai reikia tokių vietų, kur galima su visa šeima, ar kelioms šeimoms susitikti, bendrauti.“ Bendravimo įgūdžiai ypač reikalingi vaikams. „Mums, ir sūneliui, ir tėčiui labai patiko, – sakė šiaulietė Jolita. – Ateisime dar ne kartą ir kitiems perduosime žinią. Manau, kad vaikui reikia visokių patirčių, bendravimo. Tai galimybė išeiti į žmones su ypatingais vaikučiais, kuriems būtinas dėmesys, edukacija.“
Autizmas – kitoks įgalumas
Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas lemia, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį. Kiekvienas žmogus yra individualus ir sutrikimai pasireiškia skirtingai, todėl dažniausiai vartojamas terminas „autizmo spektro sutrikimai“. Didelė dalis tokį sutrikimą turinčių žmonių būna labai talentingi kurioje nors veiklos srityje.
Profesorius dr. Bronius Maskuliūnas, P. Višinskio viešosios bibliotekos direktorius, remdamasis užsienio partnerių patirtimi, atkreipė dėmesį, kad kitokius, kokių nors sutrikimų turinčius vaikus derėtų vadinti „turinčiais kitokį įgalumą“. Argumentuodamas profesorius priminė iš užsienio kolegų girdėtą situaciją: „Kaip jausčiausi aš pakliuvęs į kurčiųjų draugiją? Jie tarpusavyje puikiai bendrauja, o aš – nesuprantu nieko. Kas šiuo atveju neįgalus?“
Pirmoji Lietuvoje
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka pirmoji ir kol kas vienintelė pasirengusi teikti paslaugas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Pasak profesorius dr. B. Maskuliūno, biblioteka dviračio neišrado, patirtį perėmė iš užsienio. Panaši veikla ypač išvystyta JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje panašias edukacijas vykdo Valdovų rūmai.
Aptardamas bibliotekos pasirengimą direktorius įvardijo 3 svarbiausius dalykus: sukurta speciali erdvė – sensorinis kambarys, parengta teorinį mokymo kursą išklausiusi ir motyvuota darbuotojų komanda, sukurta edukacinė programa.
Parengti komandą darbui su kitokiais vaikais, pasak direktoriaus pavaduotojos Ekaterinos Prakapene, labai padėjo taikomosios elgesio analizės konsultantė Virginija Juškevičiūtė ir dr. Margarita Jurevičienė, Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros lektorė. Jos konsultavo ir kaip parinkti knygas, ir kaip sutvarkyti erdvę. Komanda tikisi vėliau savo patirtį skleisti kitoms bibliotekoms.
Sensoriniai skaitymai. Kas tai ?
Tik suteikiant reikalingą ir individualizuotą pagalbą galima padėti vaikui gyventi visavertį, savarankiškais sprendimais pagrįstą gyvenimą. „Sensoriniai skaitymai“ – tai bibliotekos siūloma galimybė visiems prisitaikyti prie aplinkos.
„Raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai negali skaityti linijinio teksto, sunkiai supranta žodinio teksto prasmes. Duodami patyrimines veiklas mes tekstą aktualizuojame, – sakė taikomosios elgesio analizės konsultantė Virginija Juškevičiūtė. – Intarpinės veiklos yra susijusios su lytėjimu, klausa, judesiu, rega. Tarkime, jei kalbama apie lietų, papurškiama vandens, jei skaitoma apie sunkią kelionę per pelkes, einama per balansinę gyvatę, sudaromos sąlygos pajusti, kaip nelengva išlaikyti pusiausvyrą. Pasakos prasmę vaikai patiria pojūčiais, įtrauktis padeda išgyventi įvykius kartu su pasakos veikėjais. Tokia veikla rekomenduotina vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, tačiau puikiai tinka ir esant kitokiems komunikacijos ir raidos sutrikimams.“
Naujos edukacijos metu vaikai įtraukiami į istoriją, kartu atliekamos įvairios užduotys, žaidimai.
Taip turtinamas jų žodynas, mokoma laukti savo eilės, mokytis grupėje, skatinamas kūrybiškumas.
Bibliotekos specialistė Agnė Pranckutė sako, kad atrenkant knygas svarbu, jog teksto būtų nedaug, tekstas aiškus, be perkeltinių prasmių, jame daug veiksmo, būtų įmanoma kurti nesudėtingas vizualizacijas. Šiuo metu yra parengtos trys programos. Pirmoji – „ Draugystė su piene“: vaikai pienę gali liesti, išimti pūkus. Kita „Atsargiai – monstriukas knygoje“: vaikai monstriukus taip pat gali surasti, paslėpti.
Trečioji – „Makaronai sniego žmogui“: makaronus vaikai gali sudėti į skardines, juos išimti, dėlioti. Be to, bibliotekos internetinėje svetainėje sukurta socialinė istorija, kad vaikai su tėveliais iš anksto susipažintų su aplinka, žinotų, kaip atrodo kambarys, kokių žmonių sutiks bibliotekoje, ką joje veiks. Į pasirinktą programą reikia registruotis iš anksto.
Iššūkiai, galimybės, tęstinumas
Bibliotekos direktorius prof. dr. B. Maskuliūnas teigė, kad idėja kurti sensorinę erdvę vystėsi palaipsniui: „2015 metais buvo laimėtas projektas „Mobili inovatyvių technologijų laboratorija“. Robotika, 3D akiniai planšetės sukėlė didelį susidomėjimą. Paaiškėjo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai irgi domisi technologijomis. Veiklą praplėtėme, apmokėme kelias dešimtis pedagogų ir bibliotekininkų, įtraukėme kelis šimtus vaikų. Nuo 2016 m. biblioteka, rengdama edukacinius užsiėmimus, tikslingai siekia prisidėti prie vaikų, turinčių kalbos arba komunikacijos sunkumų, gerovės kūrimo, socializacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimo. Biblioteka ir dabar vykdo mobilius edukacinius užsiėmimus, kurių tikslas – ugdyti vaikų ir jaunuolių, turinčių specialiųjų poreikių, skaitmeninį raštingumą ir skaitmenines kompetencijas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką. Siekiama sudaryti prielaidas sėkmingai socializacijai bei integravimuisi į visuomenę.
Pernykštė konferencija, diskusijos su užsienio mokslininkais paskatino imtis pritaikyti erdves neįgaliems asmenims. Mūsų mieste veikia Aklųjų bibliotekos filialas, miesto viešoji biblioteka orientuojasi į klausos sutrikimų turinčius vaikus, o mūsų paslaugos skirtos būtent autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.“
E. Prakapene pasakojo, kad jau 2016 m. buvo vykdomas projektas, orientuotas į autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir jaunimą. Vaikai su tėveliais skaitė knygas namuose, o atėję kūrė savo interaktyvų pasaulį, pasinaudodami technologijomis. „Akcentavome ne išmokimą, o kūrybiškumo skatinimą. Jie bendravo, buvo matomi, džiaugėsi bendravimu ir veikla. Tai socializacija. Esame suinteresuoti, kad kitos bibliotekos taip pat teiktų paslaugas sutrikimų turintiems vaikams. Užsiėmimus vedėme Joniškyje, Kelmėje, Šiaulių rajone.“
Susidomėjimas sensoriniu skaitymu Lietuvoje didžiulis. „Mes daug skambučių sulaukėme iš įvairių miestų. – sakė E. Prakapene. – Tikimės, kad prisidėsime savo veikla prie vaikų socializacijos, savo sensorinio kambario aplinką ir programas tobulinsime.“
,,Sensorinių skaitymų“ komanda.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulietė Jolita: ,,Mūsų ypatingiems vaikams tokia edukacija labai svarbi.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
