Pandemijos laikotarpis paskatino lietuvius dažniau savanoriauti ir padėti nepažįstamiesiems. Artėjant šventėms taip pat matyti didesnis gyventojų dosnumas. Žmonės stengiasi ne tik pasirūpinti dovanomis artimiesiems, bet ir pasidalyti gerumu aukodami lėšų kilniems tikslams.

Linkę aukoti internetu
Nepaisant to, visuomenei vis labiau pereinant prie skaitmeninių mokėjimų, aukų dėžutės prekybos centruose, renginiuose ar gatvėse nebėra tokios patogios skirti lėšų labdarai. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 40 proc. lietuvių labai dažnai arba kartais patenka į situacijas, kai paaukoti jiems sutrukdo grynųjų pinigų neturėjimas. Be to, lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų aukoti labdaringos akcijos vietoje dažniausiai linkę skaitmeninių mokėjimų priemonėmis.

Ketvirtadalis (24 proc.) lietuvių pirmenybę teiktų labdaringos akcijos vietoje aukoti skaitmeniniu būdu – naudodami mokėjimo kortelę, išmanųjį telefoną, mokėjimų žiedą ar apyrankę. Latvijoje elektroninėms mokėjimo priemonėms prioritetą teiktų tik 14 proc., Estijoje – 13 proc. gyventojų.

Aukojimą elektroniniu būdu lietuviai rinktųsi beveik taip pat dažnai kaip ir grynaisiais pinigais (26 proc.). Penktadaliui lietuvių (20 proc.) priimtiniausia aukojimo forma yra pervedimas prisijungus prie interneto banko. Šis variantas populiariausias tarp estų (41 proc.). Latviai gerokai dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai linkę aukoti grynaisiais pinigais. Šiuo būdu savo paramą skirtų trečdalis jų.

„Grynieji pinigai vis labiau užleidžia vietą patogesnėms ir saugesnėms mokėjimų alternatyvoms, kurių pasirinkimas šiandien išties didelis. Nenuostabu, kad daugėja gyventojų, kurie grynųjų apskritai nesinešioja arba jų su savimi turi tik simboliškai. Daugelis prekybos ir paslaugų teikimo vietų yra prisitaikiusios prie šiuolaikinių vartotojų poreikių, labdaros organizacijos taip pat vis dažniau pasiūlo ir skaitmeninius aukojimo būdus“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugas, Rūta Ežerskienė.

Grynieji nebepopuliarūs
Pasak R. Ežerskienės, galimybė aukoti pinigus naudojantis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis ne tik leistų daugiau žmonių prisidėti prie gerų darbų ir surinkti jiems daugiau lėšų, bet ir padėtų užtikrinti didesnį paramos rinkimo skaidrumą. Banko sąskaitose pinigai daug paprasčiau apskaitomi negu aukos, surinktos grynaisiais pinigais.

„Juolab kad techninių galimybių paprastai ir saugiai priimti skaitmeninius mokėjimus šiandien tikrai netrūksta. Tam net nebūtina turėti kortelių skaitytuvų. Pavyzdžiui, smulkiajam verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims skirtas naujasis „Citadele Phone POS“ sprendimas leidžia vietoj kortelių skaitytuvo naudoti išmanųjį telefoną su „Android“ operacine sistema. Naudojantis šiuo sprendimu galima paprastai surinkti aukojamas lėšas prekybos centre, gatvėje, renginyje ar kitoje vietoje, kur žmonės susitinka gyvai“, – pastebi banko atstovė.

Apklausos duomenimis, aukoti skaitmeninėmis priemonėmis Lietuvoje dažniau rinktųsi vyrai (27 proc., moterų – 22 proc.). Labiausiai prisidėti prie paramos labdaros organizacijoms naudojant skaitmeninius mokėjimus linkę 18–29 metų Lietuvos gyventojai. Beveik trečdalis (31 proc.) jų aukodami naudotųsi mokėjimo kortele, telefonu, mokėjimo žiedu ar apyranke.

Gyventojai tapo dosnesni
Tuo tarpu 2020 metų pasaulinis dosnumo indeksas, sudarytas 114-oje šalių atlikus reprezentatyvią apklausą atskleidė, kad pernai 25 proc. lietuvių skyrė finansinę paramą, 16 proc. – savanoriavo, o 43 proc. – padėjo nepažįstamajam. Lyginant su 2009-2019 metų duomenimis, Lietuvos rodikliai ženkliai pagerėjo pagal visus indekso dėmenis. Bendrasis Lietuvos rodiklis pasiekė 28 proc. ir per dešimtmetį yra išaugęs dvigubai.

Aukok.lt vadovės Giedrės Šopaitės-Šilinskienės teigimu, lietuvių dosnumui neabejotinai turėjo įtakos pandemijos laikotarpis, kuris paskatino susitelkti tiek gyventojus, tiek verslo įmones. „2020 metais Aukok.lt portalas sulaukė daugiau nei 906 tūkst. Eur paramos ir tai yra didžiausia suma per visą portalo veiklos istoriją. Beveik pusė surinktos sumos buvo skirta 5-iems skubios pagalbos projektams, teikusiems paramą pačioms jautriausioms grupėms COVID-19 sukeltų grėsmių akivaizdoje – vaikams iš pažeidžiamų šeimų, vienišiems senjorams, nepasiturintiems gyventojams ir, žinoma, medikams, kovojusiems su viruso pasekmėmis“ – teigia Aukok.lt portalo vadovė.

Pernai lietuviai dosniausiai aukojo paramos iniciatyvoms, skirtoms aprūpinti medicinos darbuotojus apsaugos priemonėms, o ligonines – būtiniausia medicinos įranga. Ryškiausia iniciatyva, „Laikykitės medikai“, pritraukė 2,47 mln. Eur fizinių ir juridinių asmenų paramos. Tai yra didžiausia vienos akcijos metu paaukota paramos suma Lietuvos istorijoje.  

Dar yra, kur tobulėti
Nors lietuvių dosnumo rodikliai pastarąjį dešimtmetį auga, o pernai pasiekė rekordines aukštumas, tačiau vis dar atsilieka nuo pasaulinio vidurkio. 2020-aisiais 31 proc. pasaulio gyventojų paaukojo labdarai (Lietuvoje – 25 proc.), beveik penktadalis pasaulio gyventojų savanoriavo (Lietuvoje – 16 proc.), net 55 proc. pasaulio gyventojų ištiesė pagalbos ranką nepažįstamajam (Lietuvoje – 43 proc.).

„Filantropijos kultūra mūsų šalyje dar tik leidžia savo šaknis, todėl akivaizdu, kad prireiks laiko pasivyti senas aukojimo ir savanorystės tradicijas turinčias šalis. Tačiau pastaraisiais metais jaučiame labai išaugusį gyventojų ir verslo įmonių pasiryžimą padėti visais įmanomais būdais – parama pinigais, daiktais, savanorišku darbu, bendradarbiavimo iniciatyvomis. Neabejoju, kad pandemijos laikotarpis lietuvius įkvėps aktyviau prisidėti prie socialinių problemų sprendimo ne tik per krizes“, – teigia G. Šopaitė-Šilinskienė.

Pirmąją vietą pasauliniame dosnumo indekse užima Indonezija, kuri savo pozicijos neužleidžia nuo 2018 metų. Net 8 iš 10 Indonezijos gyventojų aukoja pinigais, o šalies savanoriaujančiųjų dalis (60 proc.) daugiau nei 3 kartus lenkia pasaulio vidurkį.

Pirmajame dešimtuke taip pat yra Nigerija, Australija, Naujoji Zelandija, Kosovas, Kenija, Mianmaras, Gana, Uganda ir Tailandas. Netikėta tai, kad lyginant su paskutiniuoju, 2018 metų Pasaulinio dosnumo indeksu, iš pirmojo dešimtuko iškrito tokios aukštų pajamų ir stiprios ekonomikos valstybės kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Airija ir Nyderlandai.

Lietuva aplenkė kaimyninę Latviją (105 vieta), tačiau atsiliko nuo Estijos (84 vieta), Rusijos (67 vieta), Lenkijos (37 vieta), Ukrainos (20 vieta).