Lapkričio 25-ąją minėta Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, nes smurtas prieš moteris yra vienas iš labiausiai paplitusių, nuolatinių ir niokojančių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje, kelia grėsmę milijonams merginų ir moterų. Pasaulio banko duomenimis, smurtas prieš moteris sukelia daugiau mirčių ir sunkesnę negalią nei vėžys, eismo nelaimės, maliarija ir karas kartu sudėjus. Manoma, kad smurtą artimoje aplinkoje patiria apie 25-30 proc. pasaulio moterų. Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje registruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ir dauguma nukentėjusiųjų – moterys.

„Turime pagaliau suprasti, jog smurtas niekada nėra nukentėjusio kaltė, o visada – sąmoningas smurtautojo pasirinkimas“, – dienraščiui teigia Salomėja Jasudienė, kurios vadovaujamas Moterų veiklos inovacijų centras Šiauliuose, teikia kompleksinę pagalbą aukoms.

– Atrodo, kad labai sunkiai pas mus keičiasi požiūris į smurto aukas, dažniau linkstama kaltinti auką, o ne smurtautoją. Kaip manote kodėl? Ką rodo jūsų patirtis? Ką atskleidžia moksliniai tyrimai, jei tokių atliekama?
– Smurtas prieš moteris yra viena sistemingiausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių žmogaus teisių pažeidimų.

Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, kas trečia moteris yra patyrusi smurtą lyties pagrindu. Mūsų šalis išsiskiria ne smurto mastais, bet požiūriu į nukentėjusią moterį. Artimoje aplinkoje teoriškai daugiausia fiksuojamas fizinio smurto, nes jis lengviausiai atpažįstamas. Tačiau santykiuose vyksta ir kitos smurto apraiškos: psichinis (emocinis), seksualinis, ekonominis. Viena labiausiai nematomų smurto rūšių yra seksualinis smurtas. Seksualinis smurtas yra latentinis reiškinys, dažnai dėl gėdos, baimės jausmo moterys linkusios nuslėpti seksualinio smurto atvejus. Visuomenėje seksualinį smurtą patyrusios moterys yra stigmatizuojamos. Vis dar galioja stereotipai: jei moteris patiria smurtą, ji pati kalta. Nors viešose erdvėse deklaruojamas nepakantumas smurtui, apie 50 proc. visuomenės pateisina smurtą, kaltina aukas. Dėl visuomenėje gajų stereotipų, nuostatų moterys jaučiasi kaltos, taikosi su smurtautoju.

Smurto artimoje aplinkoje problema yra sudėtinga ir dėl to, kad aukos dažnai bijo kreiptis, nes nuogąstauja, jog tai dar pablogins situaciją – smurtautojas liks nenubaustas, dar labiau terorizuos auką. Todėl didelė smurtą patiriančių moterų dalis tebelieka šešėlyje. Pagal statistiką tik 14 proc. kreipiasi pagalbos, 60 proc. niekada nėra kreipęsi.

Lietuvoje konkrečių skaičiavimų neturime ir dėl patiriamų kaštų. Remiantis 2014 m. Jungtinėje Karalystėje skaičiavimais (ji vienintelė iš tuomečių ES narių kruopščiai renka informaciją, detalius duomenis), buvo atsižvelgta į nukentėjusiosios sumažėjusį darbingumą, jai skirtas specializuotas paslaugas, patirtas asmenines išlaidas gydymui. Kiekvienas atvejis kainuoja policijai, teisingumo sistemai. Šie paskaičiavimai buvo padalyti visoms Europos šalims, remiantis gyventojų skaičiumi.  Lietuvai smurto prieš moteris kaštai buvo 1 344 348 094 eurų per metus. Visai ES – 226 milijardai eurų.

– Ar Moterų inovacijų centras teikia pagalbą tik artimuose santykiuose įtariant smurtą? Kuo  galite padėti, jei smurtą moteris jaučia darbo, mokymosi aplinkoje?
– Moterų veiklos inovacijų centras (MVIC) dešimt metų vykdo Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas ir teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymui, Moterų veiklos inovacijų centras, kaip specializuota pagalbos tarnyba, tel. 8 690 33 788 teikia pagalbą, atsižvelgdama į individualius nukentėjusiojo asmens poreikius, atsiradusius dėl nusikalstamos veikos padarytos jo atžvilgiu.

Kvalifikuoti centro specialistai suteiks kompleksinę pagalbą: emocinę paramą, psichologinę ir teisinę konsultaciją bei pagalbą, informavimą, tarpininkavimą. Pagalba nemokama ir konfidenciali.

– Ar MVIC teikia pagalbą vyrams? Kiek tokių atvejų būna?
– MVIC, teikiantis pagalbą pagal LR smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą, pagalbą teikia visiems asmenims, kuriems reikalinga viena ar kita pagalba. Smurtas artimoje aplinkoje vyksta lyties pagrindu, t. y. apie 80 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o daugiau nei 90 proc. visų smurtautojų – vyrai. Pasaulio mastu moterys sudaro 89 proc. asmenų, kurie kenčia nuo sisteminio smurto – kai 4 ir daugiau kartų patiriama nuo artimuose santykiuose esančio asmens – sutuoktinio ar sugyventinio – pasikartojančią prievartą: fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį smurtą. Tokie faktai atskleidžia lyčių nelygybę.

Vyrai artimoje aplinkoje ypač dažnai nukenčia nuo kitų vyrų, tėvo, brolio ar artimo giminaičio.

– Turbūt sunkiausiai atpažįstamas psichologinis ir ekonominis smurtas. Į kokius požymius reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį?
– Visuomenėje, kiek tenka bendrauti su bendruomene, vesti mokymus, žmonės sako, kad jeigu yra padaryti sužalojimai, tai yra smurtas, jeigu ne, tai nėra smurto. Smurto  artimoje aplinkoje atvejis nėra buitinis konfliktas, tiesiog barnis ar tarpusavio santykių aiškinimasis, tai – sisteminė prievarta, kylanti iš galios santykių disbalanso, lyčių nelygybės pasekmė. Didelis barjeras atpažinti smurtinį elgesį – visuomenėje gajūs stereotipai.

Kokia būna smurto pradžia, kai dar jokio fizinio smurto nebūna? Nors kiekvienas atvejis individualus, pastebime, jog smurtautojai, nepaisant jų gyvenamosios vietos, ekonominės padėties, išsilavinimo, naudoja tą patį smurto modelį, specialistams geriau žinomą kaip smurto rato strategijos. Smurtas kaip kontrolės forma prasideda nuo pavydo, kontroliavimo, kur ir su kuo eini, kada grįžti. Tai gali iš pradžių atrodyti romantiška, bet tikroje meilėje neturi būti vietos tokiam pavydui ir kontrolei, tai ne meilė.

Kita dažna forma – žeminimas, menkinimas, privertimas jaustis nieko verta. Jeigu partneris jūsų nepalaiko, trukdo siekti savo tikslų, verčia jus jaustis blogai dėl išvaizdos, veiksmų, pasirinkimų – sukluskite, tai smurtinio elgesio ženklai. Žmogaus niekinimas, žodinė agresija, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, baimės jausmo, nuolatinės įtampo, stresų sukėlimas, vertimas jaustis kaltu.

Ekonominis smurtas – kai vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisių jas tvarkyti savo nuožiūra, ekonominis spaudimas, draudimas dirbti ir t. t. Tai poveikio priemonės psichikai, siekiant paveikti auką ir gauti norimą rezultatą.  Moterys turi išmokti atpažinti smurto užuomazgas, nesitaikstyti su tuo. Bet kokia prievarta – tai smurtautojo sąmoningai pasirinktas veiksmas įsivaizduojant, kad jis turi tokią teisę.

Siekiant mažinti seksualinio smurto mastą, nuo mažų dienų reikia mokyti atpažinti netinkamus veiksmus ir jiems pasipriešinti. Paaugliai turi žinoti, kad gali ir turi pasakyti „ne“ ar „stop“ bet kuriuo metu, kai nenori turėti romantinių santykių. Suaugusieji turi žinoti, kad neprivalo mylėtis su partneriu, kai to nenori.

– Remdamasi savo patirtimi, turbūt galite įžvelgti, kokios priežastys leidžia smurtui išsikeroti. Kokius matote būdus, kelius smurto priežastims šalinti?
– Deja, smurtas ne visada baigiasi nutraukus santykius. Turime nemažai atvejų, kai moterys ir toliau susiduria su persekiojimu, terorizavimu. Todėl šiandien galime pasidžiaugti priimtomis persekiojimą kriminalizuojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Pirmiausia reikia pradėti nuo atsakymų į klausimus: ar santykiuose jaučiuosi saugi, ar bijau savo partnerio? Reikia ieškoti galios ir kontrolės ženklų.

Moterų veiklos inovacijų centras, kaip ir kitos institucijos, dirbančios su smurtu artimoje aplinkoje, dirbame su pasekmėmis. Būtina giluminė prevencija augančioms ir ateinančioms kartoms, vaikams, kurie mato tėvų, šeimos modelius, kuriose yra smurtaujama. Būtina ugdyti nulinę toleranciją bet kokiai smurto apraiškai. Pradėti reikia šeimose, darželiuose, mokyklose, socialinėje aplinkoje.

Dešimties metų darbo praktikoje turime ne vieną sėkmės istoriją, kai moterys, kreipėsi pagalbos į mūsų centrą praradusios viltį išeiti iš  smurtinių santykių artimoje aplinkoje arba kitos, viliantis,  kad galime joms padėti, tik reikia palaikymo, nuolatinio žinojimo, kad bus išklausytos, suteikta visapusiška kompleksinė pagalba.

Vieta, kurioje moteris turėtų jaustis saugiausiai, yra namai, pagal populiarų posakį „mano namai –mano tvirtovė“, tačiau didžiajai daliai mūsų klienčių taip nėra. Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje. Vadinasi, moterims pati nesaugiausia vieta, deja, vis dar yra jų namai.

Į viršų