Visą praėjusį savaitgalį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankytojus džiugino Knygų mugės renginiai. Penktadienis skirtas moksleivių edukacijoms, vyko seminarai pedagogams, STEAM ir praktinės dirbtuvės. Sekmadienis – šeimos diena. Mažyliai džiūgavo šokio teatro „Dansema“ interaktyviame spektaklyje, šiek tiek didesni kūrė knygeles ir pasakas, kol tėveliai klausėsi paskaitų.
Pagrindinė mugės diena – šeštadienis – buvo skirtas ne tik knygų prekybai. Nuobodžiauti neleido įvairiose bibliotekos erdvėse iki vakaro vykę knygų pristatymai, diskusijos, susitikimai su žymiais poetais, prozininkais, literatūrologais, kalbininkais, istorikais, filosofais. kaip Sigitu Parulskiu, Donaldu Kajoku, Mindaugu Nastaravičiumi, Gintautu Mažeikiu, Lina Simutyte, Tomu Vaiseta, Norbertu Černiausku, Gintaru Grajausku, Akvile Kavaliauskaite ir dar daugeliu kitų.
Ekslibriso mėgėjai 24-osios Lietuvos ekslibriso parodos atidaryme galėjo pavartyti spaudos dažais dar kvepiantį parodos katalogą. Vakare lankytojus linksmai išlydėjo šiuolaikinės intelektualiosios klounados teatro muzikinis spektaklis „Gatvės muzikos kova: Rock vs Rock’n’Roll“.
Gražiausios knygos
Kas dveji metai skelbiamas gražiausios knygos konkursas. Nugalėtojus renka nepriklausoma komisija. Viena nominacija – ,,Širdžių knyga“ skiriama pasikliaujant bibliotekos lankytojų balsais. Mugės atidaryme paskelbtos gražiausios 2019–2020 m. Šiaulių ir Telšių apskričių knygos, apdovanoti jų leidėjai.
Gražiausia knyga paskelbta Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos išleista knyga „Petras Repšys: ekslibrisai ir kas jie mums“ (2019). Už gražiausią vaikų knygos dizainą įvertinta leidykla „Saulinga“ ir jos knyga „Katė plėšikė“ (2019). Ši knyga dar ypatinga tuo, kad jos tekstų autorei – 10 metų, o iliustratorei – 16. Už turinio ir formos dermę apdovanota Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ išleista knyga „Atsiminimai“ (2020). Galerijos direktorė Janina Ališauskienė priminė, kad tai žymaus Ukrainos dailininko Matvėjaus Vaisbergo atsiminimai. kuriais menininkas pristatytas „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio dalyviams.
Už savitą meno katalogo dizainą pažymėtas leidyklos LDS „Šiaulių dailininkų sąjunga“ katalogas „Meno laboratorija“ (2020).
Daugiausia plojimų sulaukė žinia, kad nominaciją „Širdžių knyga“ laimėjo Šiaulių universiteto išleista knyga „Žemaičių kalba ir rašyba“ (2019). Knygos autorius prof. Juozas Pabrėža.
Bibliografinė rodyklė – tarsi paminklas V. Rimkui
Jaukus, šiltas labai svarbaus leidinio – ŠAVB parengtos knygos „Vytenis Rimkus: bibliografijos rodyklė“ – pristatymas. Knygoje susisteminti Šiaulių miesto garbės piliečio, išskirtinės erudicijos menotyrininko prof. V. Rimkaus viso gyvenimo darbai, kurių rodyklė vos tilpo į 320 puslapių. Sudarytoja Rasa Streckienė, redaktorius Robertas Giedrimas. Šviesų žaismingą knygos įvaizdį sukūrė Vaiva Kovieraitė-Trumpė.
Pokalbį apie Vytenio Rimkaus kūrybinį kelią vedė Dalia Jakaitė, prisiminimais, įspūdžiais dalijosi profesorius Vaidotas Janulis, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius, menotyrininko dukra Janina Budrienė, sesuo Elžbieta Bagdonienė.
Bibliografija – pasak prof. Broniaus Maskuliūno, „sausiausias“ knygos žanras. Bet kiek joje telpa – daugiau nei 3500 pozicijų – tai visas turiningas profesoriaus V. Rimkaus gyvenimas. Šiaulių regiono kultūros, mokslo, švietimo visuomenei V. Rimkus yra žinomas kaip iškili asmenybė, padariusi reikšmingą poveikį regiono ir visos Lietuvos dvasiniam gyvenimui, kultūros, meno, menotyros mokslo raidai.
O pristatymas, praturtintas linksmais ir graudžiais atsiminimais, atskleidė V. Rimkaus asmenybės įvairiapusiškumą, jo kūrybinės veiklos svorį. Šis leidinys – vienas pirmųjų profesoriaus atminimo įamžinimo faktų, sutarta, kad Šiaulių miestas ir rajonas dar lieka skolingi jo atminimui. Biblioteka rūpinasi milžiniško archyvo sutvarkymu. Bibliotekos vadovas B. Maskuliūnas prasitarė, kad jame yra ypatingų dalykų, tokių kaip J. Basanavičiaus laiškas ir kt. Kalbėjusieji pabrėžė ypatingą V. Rimkaus darbštumą ir toleranciją, subtilų humoro jausmą.
Per trumpas laikas, kad būtų galima aptarti, įvertinti visus profesoriaus nuopelnus Šiaulių miesto ir regiono kultūrai. „V. Rimkus – enciklopedistas metraštininkas. Jis gyveno įvairiose epochose ir dirbo kaip švietėjas. Išnagrinėti išanalizuoti ir pateikti visuomenei suprantama kalba – tokia buvo jo misija. Eruditas, išmanė ir tautodailę, ir profesionalųjį meną“, – sakė J. Nekrašius. Jis pasiūlė kas dvejus metus rengti V. Rimkaus skaitymus, kad būtų giliau išanalizuotas jo kūrybinis palikimas. B. Maskuliūno teigimu, V. Rimkus Šiauliams – tai epocha. Jis antras po Gerardo Bagdonavičiaus. Jo veikla, kūryba, tyrinėjimai tikrai nusipelno rimtų studijų.
Apie žodžio korektiškumą
Reginos Kvašytės, Džiuljetos Maskuliūnienės ir Kazimiero Župerkos mokslo populiarinimo knygos „Apie žodžio korektiškumą: sãva ir importuota“ (Vilnius: Žuvėdra. 2021), 172 p. pristatymas paskatino diskusiją labai aktualia tema. Paskutiniu metu viešojoje erdvėje skaitome, net iš politikų tribūnų girdime daug nekorektiškų tekstų, patyčių, neapykantos kalbos. Dar nekorektiškiau mūsų kalbos požiūriu nuskambėjo Vilniaus universiteto paskelbtos ,,Lyčiai jautrios kalbos gairės“, kuriose rekomenduojamas (kol kas) sunkiai įsivaizduojamas kalbos išdarkymas. Girdime pasisakymų, kuriuose besirūpinantieji lietuvių kalbos išsaugojimų pravardžiuojami epitetu ,,kalbos gestapas“ ir pan. Kalba, žinoma, kinta, randasi naujų žodžių, keičiasi senųjų reikšmės. Mokslininkai kelerius metus studijavo, kaip kinta žodžių ,,negras“, „čigonas“, „invalidas“, „kaimietis“, „pensininkas“ reikšmė ir vartosena, kodėl jie darosi nepriimtini, nekorektiški.
Knyga atsirado mokslinių straipsnių pagrindu, bet parašyta populiariai, praturtinta įdomiomis iliustracijomis. Dauguma jų – Alės ir Virgilijaus Jankauskų fotografijos mokyklos „Foto Cat“ moksleivių darbai. Dalis nuotraukų yra R. Kvašytės, sudėti kai kurių leidinių viršeliai. Autoriai siekė, kad knyga skaitytoją patrauktų ir vizualiai.
Pasak knygos autorių, nepalankiai į kai kuriuos iš minėtų žodžių žiūri politinio korektiškumo ideologai ir aktyvistai: nepagrįstai priskiria jiems nuolatinę niekinamąją reikšmę, tų žodžių vartojimą laiko neapykantos kalbos apraiškomis. Imama kurti naujakalbė, neretai prieinant iki absurdo. Turime labiau pasitikėti gimtosios kalbos jausmu, atsargiau perimti naujoves, plūstančias iš kitur, kaip sakoma, reikia turėti savo galvą ant pečių. Knygoje analizuojami tekstai yra iš šiandieninės lietuvių kalbos – žiniasklaidos, interneto platybių, grožinių kūrinių. Jie aptariami sociolingvistiniu požiūriu, remiantis kontekstu, kalbėjimo situacija. Dr. R. Kvašytė pastebėjo, kad Latvijoje elgiamasi racionaliau, tarkime, žodis „kaimietis“ (laucinieks) ten menkinamosios reikšmės neturi. Nebijo jie ir žodžio „čigonas“, šiek tiek kitaip vertinamas žodis „senjoras“.
Prof. K. Župerka atkreipė dėmesį, kad ideologija negali būti virš kalbos, laužyti jos dėsnius. Vilniaus universiteto gairės tiesiog sudarytos taikstantis su genderizmo idėjų diktatu. Gaila, kad kalbininkai tyli, šviesuomenė taikstosi. Pasak profesoriaus, vadinamosios „gairės“ labiau primena nusirašymą nuo Dž.Orvelo ramane „1984-ieji“ išjuoktos naujakalbės.
Nerimą kelia prof. Dž. Maskuliūnienės pasakojimas, kad lietuvių kalbos vadovėlių ir programų recenzentams ima užkliūti žodžiai ,,lietuviškas“, ,,lietuvybė“, ,,tautiškumas“, esą per dažnai jie vartojami, užtektų kultūrinės tapatybės, kam tautinė. Įstrigo profesorės išsakyta lenkų rašytojo Vieslavo Myslivskio mintis „Koks žodis, toks ir pasaulis“. Jeigu mes bijome, atsisakome savo žodžių, gėdijamės savo kalbos, skubame prisitaikyti prie kiekvieno pūstelėjimo „iš Vakarų“, tai kokį pasaulį sau kuriame?
Klausytojai, kurie jau buvo perskaitę knygą, dėkojo bendraautoriams už drąsą ginti savo kalbą, diskutuoti nepatogiomis temomis, gyrė informatyvias, iškalbingas iliustracijas. Knygos aktualumas akivaizdus. Pasak pristatymo vedėjo dr. Stasio Tumėno, gailėsimės, jei neprižiūrėsime savo kalbinio kraštovaizdžio, kurį sudaro požiūris į lietuvių kalbos istoriją, jos raidą, tarmes, apskritai žodžio saugą.
V. Rimkaus sesuo E. Bagdonienė, žmona Č. Rimkienė pasakojo prisiminimus.
Autorės nuotr.
V. Rimkaus bibliografinės rodyklės pristatymas. Iš kairės: V. Janulis, J. Budrienė, J. Nekrašius, D. Jakaitė.
Ievos SLONSKYTĖS nuotr.
