facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

Praėjusiais metais gimstamumas mūsų šalyje buvo mažiausias per pastaruosius 20 metų – pernai šalyje gimė tik 24 521 naujagimis, o dar prieš dvidešimtmetį – dešimčia tūkstančių daugiau (2000 m. – 34 149 naujagimiai). Pandemija dar labiau pagilino baimes pastoti, auginti vaiką, susilpnino šeimų psichologinę sveikatą. Ką būtų galima padaryti, kad gimstamumo rodikliai taip drastiškai nesmuktų?

Pastojimą nusprendė atidėti
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė patvirtino, kad gimstamumo dinamika mūsų šalyje tikrai bloga. Anot jos, nuo nepriklausomybės atkūrimo, gimstamumas Lietuvoje kiekvienais metais vis mažėjo. Apie 2008 m., pakeitus tam tikras socialines garantijas, buvo matyti šioks toks pakilimas, bet tai davė tik laikiną efektą.

Prasčiausia situacija yra rajonuose. Praėjusiais metais net 70 proc. naujagimių gimė Vilniuje, Kaune ir tik 30 proc. – kitose Lietuvos vietose. Pašnekovės aiškinimu, gimstamumo mažėjimo priežastys labai įvairios (socialinės, ekonominės, kultūrinės, psichologinės, medicininės), bet jos viena su kita susijusios.

„Mus, medikus, turbūt labiausiai neramina tai, kad gimdančių moterų amžius nuolat didėja ir dabar priartėjo prie 30 metų. Kuo vyresni žmonės apsisprendžia turėti vaikų, tuo sudėtingiau pastoti, tą vaisių išnešioti, kyla daugiau gimdymo komplikacijų“, – kalbėjo D. Ramašauskaitė.

Tenka apgailestauti ir dėl to, kad mažėjant gimstamumui, Akušerijos skyriai, esantys mažuose rajonuose, yra pasmerkti uždarymui. Kaip žinia, ten gimdymų skaičius jau seniai nesiekia 300 gimdymų per metus, bet tuos skyrius vis tiek reikia kažkaip išlaikyti ir tai pareikalauja papildomų investicijų.

Bene sudėtingiausia situacija buvo prasidėjus pandemijai. Tuo metu trūko žinių apie tai, kaip infekcija veikia nėštumą, gimdymą, naujagimį. Baimių buvo tikrai daug, todėl jauni žmonės planavo atidėti pastojimą.

„Dabar žinių yra pakankamai. Žinome, kur yra didžiausios bėdos. Atsirado ir pagalba – skiepai. Kai jau turime pakankamai duomenų apie nėščiųjų skiepijimą, situaciją galima iš dalies valdyti“, – sakė specialistė.

Ne ką smagiau jautėsi moterys, kurioms gimdyti teko be lydinčio asmens. Net tris mėnesius moterys negalėjo gimdyti kartu su jų pasirinktu asmeniu. Be jokios abejonės, dėl to jos tikrai nesijautė saugios.

„Šeimoms svarbi ne tik medicininė pusė, bet ir emocinė, psichologinė gerovė. Mes, specialistai, tai žinome, todėl nuolat gilinime savo žinias ir šioje srityje. Aišku, padidėjęs krūvis, emocinis perdegimas davė savo, bet mes iš savo pusės, kaip specialistai, nuolat stengiamės, kad šeimos gerovė būtų aukščiau visų kitų problemų, tą pažadame ir ateityje“, – ramino D. Ramašauskaitė.

Patyrė potrauminio streso sindromą
Nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė Radzevičienė taip pat apgailestavo dėl to, kad tėčiai negalėjo dalyvauti gimdyme. Padėtį sunkino ir tai, kad tėvams labai trūko ir vis dar trūksta informacijos apie jų, bei jų naujagimių fizinę ir psichologinę sveikatą COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

„Pandemijos laikotarpiu sulaukiame daug skambučių iš visos Lietuvos dėl naujagimių atskyrimo nuo motinos, patirtų gimdymo traumų, komunikacijos su personalu spragų. Tėčiai paskambinę verkia negalėdami padėti savo gimdančioms moterims, negali matyti savo naujagimių, ypač sergančių ir neišnešiotų, kurie ligoninėje praleidžia mėnesius. Daugeliui pagimdžiusių motinų reikia tęstinės emocinės pagalbos, nes beveik visos pandemijos laikotarpiu patyrė potrauminio streso sindromą“,  – pasakojo A. Speičytė Radzevičienė.

Todėl anot jos, svarbu suprasti, kad dėmesį reikia skirti ne tik medicinos paslaugų kokybės gerinimui, bet ir šeimų emocinės gerovės užtikrinimui. Čia gali pagelbėti nevyriausybinės organizacijos ir įvairios iniciatyvos. Viena tokių – nacionalinė iniciatyva „Auginu Lietuvą“, kuri siūlo edukacinį, nuotolinį, praktinį įrankį tėvams www.auginulietuva.lt.

Šis įrankis padeda tėvams vienoje vietoje rasti patikimą, mokslų grįstą jiems ir jų šeimai aktualią informaciją apie lytinį švietimą, nėštumą, gimdymą, sveikatos įstaigų aplinką, naujagimių priežiūrą, gydymą, reabilitaciją, vaikų sveikatos sekimą iki mokyklinio amžiaus. Taip pat pediatrų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir kitų sveikatos bei švietimo specialistų rekomendacijas, aktualius mokslinius tyrimus, kontaktinę informaciją, dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus, koncentruotą informaciją, kaip elgtis ir ką žinoti pandemijos/karantino laikotarpiu.

Vis dėl to, vien tik to, negana. Norint iš esmės pagerinti šalies demografinius rodiklius, pirmiausia būtina siekti, kad kiekvieno naujagimio gyvybės išsaugojimas bei puoselėjimas taptų valstybės prioritetu.

„Standartų diegimas visose šalies ligoninėse, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų kėlimas, tėvų įgalinimas per tam tikrus įrankius ir šeimos gerovės užtikrinimas yra konkrečios priemonės tikslui pasiekti. Tačiau pirmiausia Vyriausybės plane turi nugulti tikslas, kuriam pasiekti galėsime pritaikyti būtent šias priemones. Tik tada galėsime kalbėti apie tikruosius demografinius pokyčius ir veiksmus, kurių būtina imtis valstybiniu lygmeniu“, – sakė A. Speičytė Radzevičienė.

Teikė įstatymines iniciatyvas
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen taip pat nemalonu dėl to, kad per metus gimstamumas sumažėjo dešimtadaliu. Tačiau, anot jos, ši statistika Lietuvoje nėra išskirtinė, apie tai kalbama beveik visose Europos valstybėse.

„Šias tendencijas sustiprina ir pandemijos kontekstas, kuris sukuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje žmonės nesijaučia saugūs“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad teigiamo efekto dažniausiai pasiekia tos šalys, kuriose yra adekvati ilgalaikė šeimos politika, nukreipta į darbo rinką, žmogaus teises ir lygybę, socialinę apsaugą, tvirtino Seimo pirmininkė.

Pašnekovė patikino, kad ir jos pačios asmeninis prioritetas yra šeimų paketas, į kurį įeina daug iniciatyvų, kurios bendrąja prasme yra susijusios ir su žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, ir su sudarymu galimybių lanksčiau derinti šeimos ir karjeros įsipareigojimus tiek mamoms, tiek tėčiams.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šis kelias yra tęstinis: „Mes niekada neišspręsime visų problemų, su kuriomis susiduria jaunos šeimos, šeimos, norinčios susilaukti vaikų, auginančios mažus vaikus. Kai kurios problemos nėra išsprendžiamos tiesiog įstatymų pataisomis. Dažnai tai yra stereotipų dalykai, švietimo klausimai, dalykai, kurie reikalauja pokyčių, kurie tęsiasi ne vienerius metus“.

LR Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė apgailestavo, kad siekiant pokyčių, greituoju laikotarpiu, vargu ar pavyks ką nors įgyvendinti, tačiau patikino, kad Sveikatos reikalų komitete kalbama apie sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimą.

Taip pat priminė, esą buvo pateikta ne viena įstatyminė iniciatyva, kurioms Seimas, deja, nepritarė: „Seimas nepritarė vienkartinės išmokos skyrimui, susilaukusiems vaikų, tačiau tikiuosi, kad artimiausiu metu ar bent jau šioje kadencijoje dar bus apie tai diskutuojama, nes mažėjančio gimstamumo skaičiai rodo, kad situacija tikrai yra deganti.“

Į viršų