Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teiks Vyriausybei siūlymą dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Siūloma keisti kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1–10, III gimnazijos klasės. Pakoregavus taisykles, šalyje neliktų jungtinių 5–8 klasių, tik dvi gretimas klases būtų galima jungti 1–4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.

Nuo 2024–2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę privalėtų mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026–2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės).

Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.

Ministerijos teigimu, dabartinė tvarka riboja mokinių galimybes, tyrimais nustatyta, kad nuo to priklauso moksleivių pasiekimų rezultatai.

Vidutiniškai Lietuvos mokyklose mokosi 256 mokiniai, kitų ES šalių vidurkis – apie 600 mokinių.

Šiuo metu veikia 250 mokyklų, kuriose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių. Daugiau nei 3 700 vaikų Lietuvoje vis dar  mokosi jungtinėse klasėse: 5–8 klasėse apie 1200 vaikų, 1–4 klasėse  apie 2 500 vaikų. Gimnazijose kol kas gali veikti po vieną vidutinę (12–20 mokinių) III–IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.

Šiuo metu mažiausias galimas mokinių skaičius 1–10 klasėse – 8 mokiniai, 11–12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kur mokosi iki 8 mokinių.

Daugiausia vaikų 5–8 jungtinėse klasėse mokosi Biržų (16 proc.), Rietavo (13 proc.), Kupiškio (12 proc.), Alytaus (10 proc.), Kalvarijos (8 proc.), Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šiaulių, Ukmergės (po 7 proc.), Molėtų (6 proc.), Anykščių, Zarasų (po 5 proc.), Utenos (4 proc.), Jurbarko, Kelmės, Panevėžio, Prienų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonų (po 3 proc.) savivaldybėse.

Nė vienos jungtinės klasės jau neliko Akmenės ir Raseinių rajonų, Alytaus, Šiaulių miestų, Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos, Visagino savivaldybėse.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių, stiprės mokyklų tinklas, be to,  pokyčiai padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, taip pat leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir uždirbti daugiau.