Sparčiai augančios kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį. Gali būti, kad dėl brangstančio šildymo, elektros ir dujų gali tekti sumažinti vartojimą. Vis dėlto, turintys santaupų ir gebantys valdyti savo finansus, to skirtumo galbūt ir nepajus.

Infliacija auga
 „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius. Pandemijos neapibrėžtumas paskatino namų ūkius taupyti, baiminantis, kad pajamos gali sumažėti arba, netekus darbo, iš viso nutrūkti. Vėliau atslūgus nežinomybei gyventojai grįžo prie įprasto vartojimo ir net jį didino, nes per karantiną buvo sukaupta nemažai santaupų, taip pat augo darbuotojų atlyginimai.

Šis ruduo vėl kelia įvairių klausimų. Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, nors infliacija auga, energijos išteklių kainos išlieka aukštos, o įvairūs veiksniai gali lemti tolesnį jų kilimą bent iki šių metų pabaigos. Ženklų, kad gyventojai stabdytų vartojimą ar aktyviau investuotų santaupas, taip pat nėra daug.

Kaip atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas būtinųjų namų ūkių išlaidų tyrimas, vidutinis namų ūkis šalies sostinėje disponuoja maždaug 2,2 tūkst. eurų siekiančia suma per mėnesį. Tuo metu išlaidos senos statybos dviejų kambarių būsto išlaikymui per mėnesį sudaro vidutiniškai 124 eurus – mažiausiai Baltijos šalyse. Rygos ir Talino gyventojai tam nurodo išleidžiantys, atitinkamai, 180 ir 173 eurus per mėnesį.

Išlaidos bus didesnės
Skaičiuojama, kad išlaidos šildymui vidutiniškai sudaro du trečdalius šios sumos – apie 80 eurų. Vadinasi, šildymo kainų augimas 60 proc. vidutiniam sostinės namų ūkiui reikštų maždaug 50 eurų didesnes išlaidas. Jei skaičiuotume, kad panašia dalimi augs ir elektros kaina, vidutiniškai apie 200 kWh sunaudojančiam namų ūkiui per mėnesį tai gali virsti 20 eurų didesne sąskaita.

Vidutinio sostinės namų ūkio biudžetui, kurio pajamos, kaip minėta, siekia apie 2,2 tūkst., tai reikštų maždaug 3 proc. didesnes būtinąsias išlaidas. Kituose šalies miestuose ir regionuose šildymo kaina turėtų augti mažiau arba gali išlikti panaši kaip ir praėjusiais metais.

„Kadangi išlaidos elektrai, šildymui ir dujoms Lietuvoje sudaro mažiausią vartotojo krepšelio dalį visose Baltijos šalyse, šalies gyventojai turėtų pajusti palyginti nedidelę augančių kainų įtaką savo finansams“, – sakė J. Cvilikienė.

Kitas svarbus veiksnys, leidžiantis namų ūkiams nepanikuoti – tai per metus 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis. Visgi šioje situacijoje augančios kainos ir kartu didėjančios pajamos nemažai daliai gyventojų galėtų tapti dingstimi permąstyti savo finansų valdymą.

„Vis dėlto, viena gyventojų dalis greičiausiai neišvengs didesnio kylančių kainų poveikio. Tai – mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Gera žinia ta, kad Vyriausybė jau aktyviai kalba apie šio brangimo kompensacijas, tad galintiems kreiptis dėl šildymo išlaidų sumažinimo verta jau dabar pasidomėti šia galimybe“, – kalbėjo ekonomistė.

Laikas peržiūrėti finansus
Be to, būtų pravartu išsiaiškinti, ar šilumos tiekėjas nesiūlo galimybės dalį išaugusios šildymo kainos padengti vasarą arba įmokas už šildymą proporcingai išdėstyti per visus metus.

Tuo metu į kompensacijas negalintiems pretenduoti darbingo amžiaus asmenims, kurių namų ūkių biudžetams išaugusios kainos gali tapti iššūkiu, verta pagalvoti apie aktyvesnį finansinio rezervo kaupimą ar papildomo uždarbio galimybes.

Visgi tikintis pajamų padidėjimo, šiems gyventojams verta peržiūrėti savo biudžetus ir įvertinti, kokią dalį juose sudaro būtinosios, o kokią – nebūtinosios išlaidos. Pastarosioms skirtas pajamas reiktų nukreipti į finansinio rezervo kaupimą, taupymą ar investavimą.

Ar gaunantieji didesnes pajamas neturėtų taip pat įvertinti augančių kainų įtakos savo biudžetams? Žinoma, taip – mums visiems šiuo metu yra geras metas sustoti ir persiplanuoti savo pajamų ir išlaidų balansą.

Juolab, kad ne už kalnų didžiosios metų šventės, kurioms, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, gyventojai nebūna linkę taupyti. Spalis – tinkamas mėnuo pradėti pirkti kalėdines dovanas, planuoti joms bei žiemos švenčių stalui skirtas sumas.

„Pandemijos amerikietiškų kalnelių viršūnėje atsidūrusį išaugusį vartojimą būtų verta pažaboti, kad gražiausias metų šventes pasitiktume ne tik emociškai, bet ir finansiškai ramūs“, – patarė J. Cvilikienė.

Vien taupyti nepakanka
Tuo tarpu „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė atkreipė dėmesį, kad lietuvių santaupos tirpsta ir dėl nepakankamo finansinio raštingumo.

Anot jos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva apskaičiuotas šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksas šiemet vis dar siekia tik 45 balus iš 100 galimų. Viena finansinio raštingumo sričių, kurioje dar trūksta žinių ir įgūdžių, yra santaupų kaupimas ir jų perkamosios galios išsaugojimas. Didėjanti indėlių bankuose apimtis rodo, kad šis klausimas tampa vis aktualesnis Lietuvoje – daugėjant santaupų, auga ir poreikis jas apsaugoti nuo infliacijos, kurios poveikis laikui bėgant yra neišvengiamas.

Kaip parodė LBA Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas, net 67 proc. lietuvių dalį savo santaupų vis dar laiko namuose arba piniginėje ir tik mažuma gyventojų per paskutinius 12 mėnesių investavo į įvairias finansines priemones: 9 proc. nurodė investavę į akcijas, 5 proc. – į kriptovaliutas, 3 proc. – į obligacijas.

Be to, tik 41 proc. gyventojų taupymą apibūdino kaip lėšų investavimą siekiant užsitikrinti saugią ateitį. Tuo metu pusė apklaustų gyventojų taupymą siejo su pinigų atsidėjimu vartojimui ateityje.

Neliečiamų santaupų atidėjimas taip pat yra svarbi asmeninių finansų valdymo dalis – kiekvienam rekomenduojama pasirūpinti bent 3–6 mėnesių atlyginimui prilygstančia finansine pagalve, kuri padėtų netikėtose gyvenimo situacijose. Visgi galvojant apie tvarius asmeninius finansus vien atsidėti pajamų nepakanka.

Vertėtų pagalvoti apie investavimą
Dalį laisvų lėšų naudingiausia panaudoti pasyvioms pajamoms gauti. Tik protingai įdarbintus pinigus galima apsaugoti nuo nuvertėjimo, dėl kurio gyventojai netenka šimtų milijonų eurų. Skaičiuojama, kad pagal šiandienos rodiklius infliacija gali pasiglemžti apie 380 mln. eurų iš daugiau kaip 19 mlrd. eurų Lietuvos gyventojų bankų sąskaitose laikomų lėšų. Užuot nuvertėję, šie pinigai galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Tačiau čia vėl tenka grįžti prie finansinio raštingumo.

„Daugelis Lietuvos gyventojų jau suvokia asmeninio ar šeimos biudžeto planavimo ir taupymo svarbą, geba teisingai atsakyti į bazinius šios srities klausimus, bet žinių sudėtingesniais finansiniais klausimais, tarp jų ir investavimo, trūksta“, – akcentavo R. Ežerskienė.

Anot jos, gausu ir su investavimu susijusių klaidingų įsitikinimų. Pavyzdžiui, dar dažnai manoma, kad norint pradėti investuoti reikia turėti daug lėšų ir specialių žinių. Visgi tokios investavimo priemonės kaip investiciniai fondai ar gyvybės draudimo produktai leidžia santaupas įdarbinti ir neprofesionaliems investuotojams.

Be to, vartotojams šiandien taip pat siūloma daug įvairių skaitmeninių sprendimų, leidžiančių paprastai investuoti į akcijas ar kitas finansines priemones. Tiesa, šiuo atveju tam tikrų finansinių žinių vis dėlto reikia, kaip ir suvokimo dėl prisiimamos rizikos.

R. Ežerskienė mano, kad santaupos tirpsta ir dėl nepakankamo finansinio raštingumo.
„Citadele“ nuotr.