Gamtinių dujų kainos rugsėjį pasiekė naujas aukštumas. To priežastis –  rinkoje neslūgstanti įtampa ir dujų trūkumas. Dėl tokio spartaus dujų brangimo dalis įmonių yra priverstos stabdyti veiklą, politikai stengiasi ieškoti galimų išeičių, o gyventojai su neramumu laukia pirmųjų šildymo sąskaitų.

Kainos kyla
„Vien rugsėjo mėnesį dujų kainos šoko kone dvigubai – taip nepalikdamos jokių šansų į tai reaguoti tiekėjams, reguliatoriams ar Vyriausybėms“, – sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Visą rugsėjo mėnesį įtampa Europos dujų rinkoje kaito toliau pamažu artėjant šildymo sezonui, kurio data oficialiai laikoma spalio 1 d. Šiųmetį žiemos sezoną Europa pasitinka net su 15 proc. mažesniu nei pernai požeminių dujų saugyklų užpildymu, o tai kelia didelį susirūpinimą visiems dujų rinkos dalyviams.

Kainas augino ir rugsėjo 28 d. pasibaigę itin intensyvūs remonto darbai Norvegijos kontinentiniame šelfe, kurie pernai buvo dalinai atidėti dėl COVID-19 pandemijos. Nors norvegiškų dujų tiekimas grįžta į savo įprastinį lygį, tačiau trūkstant dujų Europai, rugsėjo mėnesį Norvegijos vyriausybė leido padidinti metinę dujų eksporto kvotą papildomais 2 mlrd. kub. m nuo ateinančių dujų metų, kurie prasidėjo spalio 1 d. Per praėjusius dujų metus Norvegijos dujų eksportas siekė apie 106 mlrd. kub. m.

„Dujų tiekimo iš Norvegijos padidinimas negali kompensuoti dujų trūkumo iš Rusijos, kuri didelę šios žaliavos dalį nukreipia augantiems Azijos energetiniams poreikiams patenkinti bei kuri rugsėjį susidūrė su techninėmis problemomis Sibire“, – teigė M. Dubnikovas.

Tuo metu Rusija, didžiausia dujų tiekėja Europoje, šiemet mažina dujų eksportą į Europos šalis planuodama patiekti tik 183 mlrd. kub. m dujų, kai dar 2018 metais jos dujų eksportas siekė 201 mlrd. kub. m. Nors rugsėjį rusiškų dujų eksportas į Europos dujų vamzdynus buvo pakilęs iki savo įprasto lygio po rugpjūtį vykusių neplanuotų apribojimų (užsidegus dujų perdirbimo gamyklai Sibire ir dėl to reikšmingai sumažėjus dujų tiekimui Jamalo-Europos dujotiekiu), paskutinį šių metų ketvirtį „Gazprom“ Europai planuoja pateikti mažiau dujų nepaisant jų didelio poreikio.

Situacija neramina
Rugsėjo 20 d. „Gazprom“ rezervavo tik trečdalį visų techninių pajėgumų Jamalo-Europos dujotiekyje, o per Ukrainą einančiame dujotiekyje iš viso nebuvo rezervuota jokių pajėgumų. Tai pasiuntė Europos dujų kainas biržose į naujas rekordines aukštumas.

„Neatmestinas variantas, kad kainoms keičiantis dideliame intervale, energijos prekyba pritraukia ir stambius rinkos investuotojus, kurie siekia uždirbti iš kainų pokyčių neturint tikslo sulaukti prekės pristatymo. Papildomo kapitalo dalyvavimas šokdina kainas ir sudaro perteklinę paklausą. Ilgainiui rinka turėtų nurimti, bet bent iki žiemos bus ganėtinai neramu energetikos rinkose, kol nepaaiškės kokia šalta žiema laukia ir kiek energijos suvartosime“, – komentavo M. Dubnikovas.

Europos dujų rinkos dalyviai ir analitikai aukštas gamtinių dujų kainas sieja ir su iki šiol nepradėjusiu veikti „Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio veiklos pradžia buvo planuota dar šių metų spalio mėnesį. Taip pat planuota, kad dar šiemet šiuo dujotiekiu bus galima eksportuoti 5,6 mlrd. kub. m dujų į Vokietiją. Vis tik, dėl ilgesnio sertifikavimo proceso dujotiekio veiklos pradžia atidėta į kitų metų pradžią. Tai taip pat sujaukė rinkos dalyvių lūkesčius dėl įtampos atslūgimo dar šiais metais.

Tuo pačiu metu momentinių SGD krovinių importas į šiaurės vakarų Europos terminalus išlieka ribotas dėl itin aukštos jų paklausos Azijos regione bei neplanuotų gamybos trikdžių JAV, Australijos, Rusijos skystinimo terminaluose. Europos dujų kainoms daug įtakos turi ir anglies bei apyvartinių taršos leidimų kainos, kurios šiuo metu taip pat yra rekordinėse aukštumose.

Atokvėpio nebus
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė antrino, kad „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, dujų kainos mūsų šalyje per metus padvigubėjo, ir šiuo metu jos siekia daugiau nei 70 eurų per megavatvalandę. Tiesa, Lietuva šioje situacijoje nėra viena, nes panašios tendencijos laikosi ir kitose Europos šalyse. O kai kuriose iš jų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje dujų kainos yra jau pramušusios lubas − šiuo metu jos yra beveik keturis kartus didesnės nei prieš metus.

Natūralu, kad augančios energetinių išteklių kainos prisidės ir prie įsibėgėjančios infliacijos, kokios Lietuva ir visa Europos Sąjunga nematė jau bene dešimt metų. Tad kodėl dujų kainų kilimas toks spartus, ir kada galime tikėtis jų mažėjimo?

Žaibišką gamtinių dujų kainų kilimą galima apibūdinti kaip „tobulą audrą“ – nepavydėtiną padėtį, kurią sukelia nepalankių ir netikėtų aplinkybių kombinacija.

„Visų pirmiausia, dar prieš įsibėgėjant kainoms, dujų atsargos saugyklose Europoje buvo maždaug penktadaliu mažesnės nei prieš metus. Pagrindinė to priežastis yra užsitęsusi paskutinė žiema Europoje. Šalti orai ir ilgesnis šildymo sezonas didino gamtinių dujų paklausą, todėl jų buvo sunaudota daugiau nei įprastai“, – paaiškino G. Ilekytė.

Kitas svarbus veiksnys − netrukus po to sekė spartus ekonomikos atsigavimas, kuris buvo ypatingai ryškus Azijos šalyse, ir atsigaunanti pramonė kaitino gamtinių dujų ir elektros paklausą. Būtent dėl šios priežasties šiuo metu didesnė suskystintų gamtinių dujų dalis keliauja ne į Europos valstybes, o į Aziją. Taigi, net jei pradėjus veikti „Nord Stream II“ situacija pamažu ir normalizuotųsi, staigaus atokvėpio Europoje tikėtis nevertėtų.

Stinga energijos
Taip pat svarbu pasakyti, kad gamtinės dujos, atkeliaujančios iš Rusijos ir Norvegijos, sudaro bene pusę viso Europoje suvartojamų dujų kiekio. Dėl visą vasarą vykusių Norvegijos dujų infrastruktūros remonto darbų, dujų tiekimas iš šios šiaurės šalies sulėtėjo.

Tuo tarpu dėl gaisro vienoje iš didžiausių dujų perdirbimo įmonių pasaulyje, kuri veikia Sibire, Rusija nebegalėjo tiekti tokio kiekio gamtinių dujų kaip anksčiau. Prie sumažėjusio dujų kiekio iš Rusijos taip pat prisidėjo sumažėjęs dujų tranzitas per Ukrainą, spaudžiant Vokietiją kuo greičiau patvirtinti dujotiekį.

Galiausiai, nepaprastai mažai vėjo turėjusi vasara lėmė itin mažą elektros kiekį, kurį pagamina vėjo jėgainės.
Tenka tik apgailestauti, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai vis dar sudaro itin mažą dalį visame energijos suvartojimo pyrage. Agentūros „Eurostat“ duomenimis, kiek mažiau nei penktadalis visos suvartojamos energijos Europoje ateina iš žaliųjų energijos šaltinių.

Atsiradus energijos šaltinių stygiui, kai kurioms valstybėms teko atsisukti į itin gamtą teršiančius energijos šaltinius ir naudoti anglį. Tačiau čia iškilo kita problema – anglies dioksido emisijų taršos leidimų kaina, kurią gamintojai privalo sumokėti, per metus pabrango dvigubai. Tad taršūs energijos šaltiniai jau nebėra alternatyvus ir pigesnis variantas.

„Dėl šios priežasties šiuo metu labiausiai kenčia tos šalys, kurios yra daugiausiai priklausomos nuo gamtinių dujų ir anglies. Negana to, ta pati taisyklė galioja net tik atskiroms šalims, bet ir miestams. Pavyzdžiui, Kaunas, kuris energija apsirūpina iš kitų šaltinių, dujų kainų kilimą pajus daug mažiau nei šalies sostinė Vilnius“, – sakė G. Ilekytė.

Būtini pokyčiai
Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, ekonomistai prognozuoja, kad gamtinių dujų kainos pamažu normalizuosis, ypač paleidus „Nord Stream II“ dujotiekį. Tiesa, nemažos įtakos turės ir gamtos sąlygos − jeigu artėjanti žiema bus tokia pat šalta kaip ir praėjusi, dujų kainos gali stabilizuotis ne anksčiau nei antroje kitų metų pusėje.

Staigus dujų kainų kilimas aiškiai rodo, kad Europos šalių ekonomikos vis dar yra per daug priklausomos nuo iškastinio kuro, ir šioje srityje būtini spartūs pokyčiai. Brangstantys anglies dvideginio emisijų leidimai taip pat įrodo, kad anglis nebėra pigi ir patraukli alternatyva.

„Šalių vyriausybės turėtų ne mažinti mokesčius už iškastinio kuro pagamintą energiją, ką jau padarė Ispanija, kadangi tai nesprendžia susidariusios situacijos iš esmės. Atsakymas į klausimą, ką reikia daryti, yra aiškus – gyvybiškai būtina intensyviai investuoti į žaliuosius energijos šaltinius, kurių svarba ir įtaka ateityje tik didės“, – išeitį pateikė G. Ilekytė.

Į viršų