facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nepaisant ankstesnių nuogąstavimų, pandemija nepaveikė vyresnio amžiaus darbuotojų labiau nei kitų apdraustųjų. Vis dėlto darbo rinkoje jiems kyla specifinių iššūkių, susijusių su kvalifikacijomis ir sveikata. Taip pat ne visi žino, kokių teisių turi įsidarbindami ar dirbdami pagal darbo sutartį.

Uždirbo daugiau
„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pasiekė 1539 eurus.

Darbo pajamos „į rankas“, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 128 eurais (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu darbo pajamos gaunamos į rankas vidutiniškai padidėjo 54 eurais, arba 7 proc.

„Pernai antrąjį metų ketvirtį COVID-19 pandemija tik įsisiūbavo, buvo įvestas karantinas. Dalis žmonių neteko darbų, kiti buvo prastovose ar turėjo nedarbingumo pažymėjimus, dėl to vidutinės darbo pajamos augo lėtai. Šių metų antrąjį ketvirtį ribojimai jau buvo švelninami, daug sektorių dirbo įprastai.

Šių metų darbo pajamų augimas siejamas ir su minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) padidinimu  nuo 607 eurų iki 642 eurų. Statistiniams rodikliams įtakos taip pat turėjo padidintas valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Prisitaikė prie sąlygų
Balandžio-birželio mėnesiais pajamų didėjimą galėjo pajusti kas antras apdraustasis – 46 proc. darbuotojų pajamos augo daugiau nei 10 proc. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių apdraustųjų buvo 40 proc. Vidutinių darbo pajamų sumažėjimą galėjo patirti 4 proc. apdraustųjų. 23 proc. darbo pajamos nesikeitė.

Per metus sparčiausiai – apie 40 proc. – augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų darbo pajamos. Ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos padidėjo 32 proc., maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjų – 24 proc.

Tarp greičiausiai atsigaunančių sričių išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo veikla – čia šių metų birželį, palyginti su 2020 m. birželiu, vidutinės darbo pajamos ūgtelėjo 18 proc. Tiesa, pajamos šiame sektoriuje išliko palyginti neaukštos – po padidėjimo siekė 791 eurus per mėnesį.

Tuo tarpu sveikatos priežiūros darbuotojų pajamų augimas sulėtėjo – jei 2020 m. birželį pakilimas siekė 25 proc., tai šiemet šių darbuotojų pajamos buvo 9 proc. didesnės nei pernai.

„Lėtesnis nei pernai augimas siejamas su tuo, jog pernai sveikatos priežiūros sektoriuje buvo mokami įvairūs priedai prie atlyginimų, papildomos išmokos. Šiais metais pajamų šuolis nebuvo toks ryškus, vis dėlto pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose“, – pabrėžia K. Zitikytė.

Nepaisant anksčiau girdėtų nuogąstavimų, kad vyresnio amžiaus darbuotojams pandemija taps iššūkiu dėl sveikatos saugumo, galimybių lanksčiai prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ar informacinių technologijų įvaldymo, vyresni darbuotojai išsaugojo savo darbus.

„Per pirmąjį karantiną darbuotojų iki 45 metų skaičius sumažėjo 8 procentais, o vyresnių nei 45 metų apdraustųjų skaičius – 2 procentais“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Neišvengė sveikatos sutrikimų
Vis dėlto vyresniems darbus praradusiems žmonėms sunkiau sugrįžti į darbo rinką. Vyriausieji 55-64 metų gavėjai nedarbo išmoką vidutiniškai gauna 6,5 mėnesio, kai tuo tarpu jauniausi – 5,4 mėnesio. Anot K. Zitikytės, tendencijos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje taip pat ir dėl sveikatos problemų.  

„Sodros“ duomenimis, apie 15 procentų gyventojų tarp 52-54 metų amžiaus neteko bent dalies darbingumo ir gavo netekto darbingumo pensiją. Tarp 55-63 metų darbingumo netenka iki 25 procentų žmonių. 50-65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, tuo tarpu 30-39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų.

Remiantis užpernai atliktu „Eurostat“ tyrimu, tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė bus 83 metai, o Europos Sąjungos vidurkis – 85 metai. Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar 6 metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galėdamas apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71-erių, mažai tikėtina, kad išvengsime didesnių sveikatos sutrikimų.

„Gyvenimo trukmei didėjant, svarbu ir tai, kad didėtų sveikų gyvenimo metų skaičius. Vyresni darbo rinkos dalyviai serga sunkiau ir ilgiau. Jų padėtį gerintų galimybė vyresniame amžiuje dirbti lankstesniu darbo grafiku“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. Šio amžiaus daugiausia dirba kvalifikuotų profesijų atstovai – 75 procentai, nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai.

Labiausiai sekėsi kvalifikuotiems
Darbo rinka palankesnė kvalifikuotiems ir biudžetiniame sektoriuje dirbantiems pensininkams.

„Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp kvalifikuotų profesijų atstovų ir nekvalifikuotomis veiklomis užsiimančių žmonių. Pirmieji įgyja didesnį darbo stažą. Be to, jie ilgiau išlieka darbo rinkoje ir sulaukus pensijos. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 procentai specialistų ir 14 procentų  vadovų. Nekvalifikuoti  darbuotojai sudaro 24 procentus tarp dirbančių pensininkų“, – pastebi K. Zitikytė.

Vyresnio amžiaus darbuotojams palankesnis biudžetinis sektorius. Biudžetinėse įstaigose dirba 32 procentai 55–64 metų žmonių, kitur – 20 procentų.  

Per pastaruosius trejus metus darbo rinkoje išliko beveik tiek pat senatvės pensiją gaunančių ir dirbančių žmonių – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų).

Vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis – 1 080 eurų, apie 720 eurų į rankas. Vidutinė dirbančiųjų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai.

Vidutinė moterų pensija Lietuvoje  –  390 eurų, tai yra, 70 eurų žemesnė nei vyrų (460 eurų).  Tarp dirbančių pensininkų skirtumai sumažėja – dirbančių ir gaunančių pensiją moterų vidutinė pensija siekia 470 eurų, o vyrų – 520 eurų.

Nežinojo savo teisių
Trūkstant norinčių dirbti ir vykstant nuolatinei darbuotojų kaitai, darbdaviai vis labiau vertina vyresnio amžiaus darbuotojų lojalumą, stabilumą. O ar patys vyresnio amžiaus darbuotojai žino, kokių teisių turi įsidarbindami ar dirbdami pagal darbo sutartį?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena keletą pagrindinių Darbo kodekse įtvirtintų teisių, kurios gali būti aktualios vyresnio amžiaus darbuotojams.

Diskriminacijai dėl amžiaus – ne. Darbo kodeksas reglamentuoja, kad bet kokia diskriminacija dėl amžiaus – draudžiama.

Teisė į profesinį tobulėjimą. Darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti. Šiais tikslais Darbo kodeksas, darbo teisės normų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais ir tvarka darbdavys sudaro sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją.

Teisė į garbės ir orumo gynimą. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys privalo imtis visų įmanomų priemonių psichologinio smurto prevencijai, o jį patyrusiems asmenims suteikti pagalbą.

Teisė nutraukti darbo sutartį savo noru išeinant į pensiją ir gauti išeitinę išmoką. Darbuotojas, kuris dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir sukako senatvės pensijos amžių bei įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas šį darbdavį, turi teisę raštu prašyti nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Teisė būti paliktam dirbti, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų. Tačiau jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis jų, tuomet darbdavys turėtų įvertinti perteklinę darbo funkciją atliekančių darbuotojų kvalifikaciją. Jeigu jų kvalifikacija tokia pati, tuomet darbdavys turėtų sudaryti atrankos komisiją ir vertinti darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktam darbe pagal numatytą hierarchinę struktūrą. Pirmiausia pirmenybės teisė būti paliktam darbe priklauso ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 metai.

Teisė į ilgesnį įspėjimo terminą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jeigu iki pensijos liko 2-5 metai. Įprastai darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi raštu įspėti darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites.

Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

 

Mokymai vadovams ir personalo atranka primumesse.lt

 

Į viršų