Sergamumo koronaviruso rodikliai toliau nedžiugina. Tenka apgailestauti, kad Šiauliuose šia infekcine liga vis dažniau užsikrečia jaunesnio amžiaus žmonės ir vaikai. Nepaisant to, gyvenimas mieste nestoja. Šiauliečiai ir toliau kviečiami lankytis parodose, tvarkyti aplinką, rūpintis savo ir vaikų mityba.

Daugėja protrūkių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento vadovės Simonos Abromavičienės teigimu, sergamumas COVID-19 liga toliau didėja ir išlieka aukščiausias Joniškio ir Akmenės rajonuose. Aukštu sergamumu taip pat išsiskiria Šiaulių miestas ir Radviliškio rajonas.

Kitose aplinkinėse savivaldybėse sergančiųjų mažiau, nors naujų atvejų skaičius auga, bet dar nesiekia šalies vidurkio.

Kaip sakė departamento vadovė, praėjusią savaitę įvežtinių atvejų registruota nebuvo. Pagal užsikrėtimo priežastis, kaip visada, didžiąją dalį sudaro nežinomos užsikrėtimo aplinkybės ir užsikrėtimai šeimose, taip pat užsikrečiama darbe, renginiuose, ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės globos įstaigose.

Šiuo metu Šiaulių apskrityje iš viso registruota daugiau nei 40 aktyvių protrūkių, iš kurių per 20 yra Šiaulių mieste, 1 – Šiaulių rajone, 2 – Akmenės rajone, 2 – Kelmės rajone, 3 – Pakruojo rajone, 3 – Radviliškio rajone, 7 – Joniškio rajone.

Tuo tarpu praėjusią savaitę registruota 20 naujų protrūkių, iš kurių 13 yra Šiaulių mieste, 3 – Joniškio rajone, 2 – Kelmės rajone, 2 – Radviliškio rajone, 2 – Pakruojo rajone, 2 – Akmenės rajone.

Epidemiologams didelį nerimą kelia tai, kad vaikai vis dažniau užsikrečia mokyklose. Protrūkiai registruojami atskirose klasėse po 2-5 atvejus.

„Norėtumėme atkreipti dėmesį, kad turintys tam tikrų užkrečiamųjų ligų požymių, jaučiant negalavimus, nei į darbą, nei į ugdymo įstaigą nereikėtų eiti ir kontaktiniu būdu nedirbti“, – perspėjo S. Abromavičienė.

Patenka į ligoninę
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovė Česlova Špūrienė pranešė, kad šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydomi 67 COVID-19 pacientai. Jauniausio paciento amžius – 41 m., vyriausio – 95 m. Iš jų 7 gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – visi su gretutinėmis ligomis, 6 nepasiskiepiję, 1 paskiepytas nepilna vakcinos doze.
2 pacientams taikoma didelės tėkmės deguonies terapija, 5 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, 3 taikoma vazopresorių terapija. Dėl COVID-19 infekcijos mirė 3 pacientai.

 4 COVID-19 liga sergantys vaikai šiuo metu gydomi Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje, iš jų 1 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

Dažniau testuojasi
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė informavo, kad  šiuo metu paskiepyta 60,3 proc. Šiaulių miesto gyventojų. Iš jų pilnai paskiepyta 56,1 proc. o dalinai – 4,1 proc. Lyginant su užpraėjusia savaite, skiepijimo tempas šiek tiek suaktyvėjo.

Per praėjusią savaitę iš viso buvo paskiepyti 2 583 asmenys, iš jų 2 219 šiauliečių. Pirmąja vakcinos doze paskiepyta 1 240, antrąja – 1 240, trečiąja – 227 asmenys.

„Kaip matome, susidomėjimas ir noras skiepytis trečiąja vakcinos doze šiek tiek didėja. Tikimės, kad ir toliau šis skaičius didės taip pat, kaip ir norinčių pasiskiepyti pirmąja vakcinos doze“, – vylėsi V. Palčiauskienė.

Įdomu ir tai, kad praėjusią savaitę žymiai išaugo mobiliojo COVID-19 patikros punkto apimtys ir poreikis testavimui. Praėjusią savaitę iš viso buvo atlikta per 3 800 tyrimų, tai yra, 1 200 tyrimais daugiau.

„Šitas padidėjimas yra susijęs būtent su antigenų tyrimų atlikimu profilaktinių grupių darbuotojams, kurie yra nepasiskiepiję, todėl jie turi testuotis kas 7 arba 10 dienų“, – paaiškino V. Palčiauskienė.

Siekiant atlikti testus kuo didesniam gyventojų skaičiui, pailgintos mobiliojo punkto darbo valandos nuo 8 val. iki 21 val.

Tenka priminti
Vykusioje spaudos konferencijoje kalbėta ne tik apie koronavirusą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis priminė ir pakartotinai paragino savanoriškai iki 2021 m. spalio 1 d. nusikelti metalinius garažus ir kitus daiktus iš žemės sklypo prie Rėkyvos ežero.

To nepadarius nustatytu laiku, Šiaulių miesto savivaldybė nuo šių metų spalio 2 d. iki spalio 15 d. pati pašalins neteisėtai laikomus metalinius garažus ir kitus Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nepriklausančius įrenginius, daiktus, transporto priemones ir sutvarkys teritoriją, siekiant užtikrinti visuomenės interesą šia teritorija naudotis pagal jos paskirtį bei pradės bešeimininkio turto pripažinimo procedūras. Patirtos išlaidos bus išieškotos iš identifikuotų savininkų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įteikė padėkas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius pasidžiaugė, kad vykusiame LR žemės ūkio ministerijos organizuotoje konferencijoje „Kokybiško maisto šventė 2021“ Šiaulių miesto savivaldybė buvo nominuota ženklu „Už kokybe paženklinto maisto skatinimą“. Padėkas už dalyvavimą projekte „Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ gavo 14 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų – lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“, „Bitė“, „Coliukė“, „Dainelė“, „Drugelis“, „Eglutė“, „Ežerėlis“, „Gintarėlis“, „Pupų pėdas“, „Salduvė“, „Trys nykštukai“, „Žiburėlis“, „Žilvitis“, „Pušelė“.

V. Urbonavičiaus teigimu, Lietuvoje 2021 m. paramą gavo ir pagal kokybės sistemas pagamintais produktais maitinami 45 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai (14 iš jų – Šiaulių miesto). Paramą sudaro 20 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį už ekologiškus produktus.

Iš viso šiais metais bus įsigyta per 360 tonų ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų. Pagal 2020 m. tendencijas darželių perkami tik tai, kas ekologiška: mėsa, pienas ir jų produktai, grūdų produktai, duonos ir pyrago gaminiai, aliejus ir riebalai. Daugiausia ekologiškos uogos ir jų produktai, kiaušiniai, daržovės ir jų produktai. Daugiausia nacionalinės kokybės vaisiai (obuoliai ir kriaušės) ir jų produktai.

Kviečia į parodą
Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Agnė Areliūnaitė pakvietė apsilankyti skvere prie Savivaldybės. Anot jos, Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230-osioms metinėms paminėti Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudamas su Lenkijos istorijos muziejumi, parengė tarptautinę stendinę parodą „Gegužės 3-iosios Konstitucija“. Šiuo metu paroda eksponuojama skvere šalia Šiaulių miesto savivaldybės. Paroda yra „keliaujanti“: iš Lietuvos sostinės pajudėjo į Kauną, Kėdainius, Panevėžį, iš Šiaulių keliaus į Klaipėdą. Parodą Šiauliuose galima apžiūrėti iki spalio 15 dienos.

Verta priminti, kad 1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė Konstitucija. Vieni iš šio dokumento iniciatorių buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, švietėjas ir publicistas Hugo Kolontajus, kiti Abiejų Tautų Respublikos didikai. Konstituciją rėmė ir Motiejus Biržiška, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos protėvis.

Šis dokumentas pradėjo moderniai suprantamo parlamentarizmo ir politinės minties tradiciją Lenkijoje ir Lietuvoje. Terminas „tauta“ Konstitucijoje nusako ne vien tik „bajorų tautą“ – tautos dalimi įvardijami ir miestiečiai.

Konstitucijoje įvardijama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. Konstitucija, išversta ir į lietuvių kalbą, tapo pirmuoju politiniu ir teisiniu dokumentu lietuvių kalba.

1791 m. spalio 20 d. priimtas esminis Konstitucijos papildinys – „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“ – parodė, kad anuometinė Lietuvos visuomenė išsaugojo šalies istorinio atskirumo ir politinio savarankiškumo tradiciją. Įžade nurodoma, kad pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose Lenkija ir LDK turės po lygiai narių, o institucijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado metais. Prieš 230 metų priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija vainikavo XVIII a. antrojoje pusėje kelis dešimtmečius trukusią Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valstybės reformavimo ir stiprinimo programą, ji buvo tiesioginis Apšvietos epochos pažangiausių idėjų rezultatas, aprobuotas Ketverių metų (1788–1792) seime.

Į viršų