facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Planų įsigyti naują būstą turi 2 iš 5 lietuvių, o daugiau nei trečdalis jų sako, kad ketina tai padaryti per artimiausius trejus metus. Tai, kad lietuviai mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), patvirtina ir Registrų centras. Pasirodo, bendras visų metų sandorių skaičius šiemet yra trečdaliu didesnis nei pernai.

Ketina išleisti 60-100 tūkst. eurų
„Šalies gyventojų nusiteikimą keisti būstą patvirtina ir itin didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje. Mūsų banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo sudaryta 21 proc. daugiau būsto finansavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o vidutinė kredituojama suma padidėjo maždaug ketvirtadaliu ir sudarė apie 77 tūkst. eurų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.) būstą planuojančių keisti gyventojų naujajam būstui ruošiasi išleisti daugiau nei dabartiniam. Tuo metu 18 proc. planuoja išleisti tiek pat ar mažiau, nei jiems kainavo dabartinis būstas.

„Iki 30 tūkst. eurų daugiau kitam būstui planuoja išleisti 25 proc. respondentų, o 9 proc. planuoja įsigyti 30–60 tūkst. eurų brangesnį būstą už esamą“, − apklausos rezultatus komentuoja P. Ladziato.

Dar didesnėms išlaidoms nusiteikęs kas dešimtas gyventojas: 8 proc. naujam būstui svarsto skirti 60–100 tūkst. eurų daugiau, 3 proc. sako, kad išleis 100–150 tūkst. eurų daugiau, nei išleido pirkdami dabartinius namus.

Kaip rodo tyrimas, didžiausia gyventojų dalis, tai yra, beveik kas penktas respondentas (18 proc.) sako, kad iš viso savo naujam būstui įsigyti ketina skirti nuo 60 iki 100 tūkst. eurų.

15 proc. būsto įsigijimui yra numatę skirti 30-60 tūkst. eurų, o mažiau nei 30 tūkst. eurų savo naujam būstui išleisti planuoja 9 proc. gyventojų.

„Gyventojų dalis, kurie už naują savo būstą ketina mokėti daugiau nei 100 tūkst. eurų, taip pat yra reikšminga. Namus iki 150 tūkst. eurų svarsto pirkti 12 proc. gyventojų, 9 proc. mano, kad kito jų būsto kaina svyruos tarp 150 tūkst. ir 200 tūkst. eurų, o daugiau kaip 200 tūkst. eurų ketina mokėti 4 proc. gyventojų“, − sako P. Ladziato.

Kad ir kokių planų būsimų namų kainai turėtų lietuviai, didžioji dalis jų (84 proc.) pažymi, kad be bendraskolio ar banko finansavimo naujų namų įsigyti negalėtų. Tyrimo duomenimis, tai galintys padaryti iš nuosavų lėšų teigia 8 proc. gyventojų.

„Žvelgiant į šalies regionus, finansiniu optimizmu naujojo būsto klausimu labiausiai išsiskiria Telšių ir Alytaus gyventojai – atitinkamai, net 20 proc. ir 15 proc. jų sako, kad būstą galėtų įsigyti be bendraskolio arba be banko finansavimo“, − pastebi banko atstovas.

Kaip rodo tyrimas, kukliausiai savo galimybes vertina Panevėžio, Kauno bei Utenos gyventojai – be bendraskolio ar banko finansinės pagalbos būstą galintys įsigyti sako 4 proc. panevėžiečių, 5 proc. kauniečių ir 5 proc. uteniškių.

Registruojama vis daugiau sandorių
Registrų centro duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra net 37 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 77,7 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 84 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų rugpjūčio mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepos mėnesį.

„Nuo šių metų pavasario nuosekliai tempą auginusi NT sandorių rinka vasarą užbaigė žemesne pavara – visose kategorijose fiksuotas įregistruotų sandorių skaičius buvo mažesnis nei iki tol. Iš dalies tai gali būti susiję su tuo, kad rugpjūtis tradiciškai yra vasaros atostogų metas, kai dauguma planuoja keliones ir galvoja apie poilsį, o ne apie būsto ar žemės sklypų pirkimą. Nepaisant šio sulėtėjimo, bendras šių metų rezultatas visose NT objektų kategorijose yra maždaug trečdaliu geresnis nei praėjusiais metais, kurie buvo pažymėti pandemijos ir karantino suvaržymų“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje Lietuvoje įregistruota 26 tūkst. butų pardavimų – 31 proc. daugiau nei per aštuonis 2020 metų mėnesius, kai įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-rugpjūtį – 23,4 tūkst.), o vien tik per šių metų rugpjūtį – 3 tūkst., arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 16 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Vilniuje šiais metais įregistruota iš viso 9,2 tūkst. butų sandorių, arba 29,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,8 tūkst.), Kaune – 3,6 tūkst., arba 23 proc. daugiau (2019 m. – 3,3 tūkst.), Klaipėdoje – 2,4 tūkst., arba 56 proc. daugiau (2019 m. – 2,2 tūkst.).

Per šiuos metus visoje šalyje taip įregistruota per 10,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 36 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai įregistruota daugiau kaip 7,7 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,7 tūkst.). Tik per šių metų rugpjūtį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 8 proc. daugiau nei per 2020 metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei per šių metų liepą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 54 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 41 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausio-rugpjūčio mėnesius sandorių (2019 m. sausį-rugpjūtį – 40 tūkst.). Vien tik per rugpjūtį įregistruota 6,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 11 proc. daugiau nei 2020 metų rugpjūčio mėnesį, bet 11 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Į viršų