Šiaulių apskrityje prastėjanti demografinė situacija neišvengiamai sukels įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Šiaulių regiono plėtros tarybos atstovai sako, kad siekiant to išvengti, jau dabar yra kuriami planai, kaip į regioną pritraukti daugiau gyventojų ir sudaryti jiems palankesnes gyvenimo sąlygas. Tik ar tokių pastangų pakaks?
Skaičiai gąsdina
Statistika iš tiesų nedžiugina. Vertinant naujausius duomenis, matyti, kad gyventojų Šiaulių apskrityje sumažėjo daugiau nei 7 proc., o penkiose Šiaulių apskrities savivaldybėse neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis viršija net šalies vidurkį.
Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2021“ Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos ekspertas Viktoras Strups pateikė ir daugiau gąsdinančių skaičių. Pasirodo, per paskutinius 6 metus Lietuvoje gimstamumas sumažėjo 20,11 proc., o Šiaulių apskrityje stebimas 23,53 proc. mažėjimas, kuris yra didesnis už Lietuvos vidurkį.
Padėtį sunkina ir auganti emigracija. Šiaulių apskrityje emigracijos mastai siekia -7,9 proc., kai tuo tarpu šalyje -3,3 proc., tačiau Joniškio, Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybėse jie yra kelis kartus didesni.
„Mažas gimstamumas yra neigiamas reiškinys Lietuvos Respublikai, tuo pačiu ir Šiaulių apskričiai, o emigracija šį reiškinį dar labiau paspartina. Emigruoja jauni, darbingo amžiaus žmonės, o tuo metu labiausiai pažeidžiama socialinė grupė – senyvo amžiaus asmenys – pasilieka. Mažėjantis jaunų žmonių skaičius valstybėje sudaro ekonominių problemų, tampa sunkiau išlaikyti pensinio amžiaus žmones, sparčiau progresuoja gyventojų senėjimas“, – neigiamas tendencijas atskleidė V. Strups.
Guodžia bent jau tai, kad Šiaulių apskrityje gerėja gyventojų užimtumo situacija. Vertinant 2015-2019 m. rodiklius, gyventojų užimtumo lygis kilo: Lietuvoje 5,8 proc., o Šiaulių apskrityje 7,6 proc.
Didėja ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. 2020 m. Šiaulių apskrityje jis siekė 1 226 eurus.
Ruošia ilgametį planą
V. Strups teigimu, visi šie duomenys yra analizuojami Šiaulių regiono plėtros tarybos darbo grupėje ir atsižvelgiant į juos, yra rengiamas ilgametis planas, kuris leistų šiuos rodiklius pagerinti. Pagal preliminarų planą, Šiaulių apskrityje susidariusią situaciją tikimasi pagerinti vystant tvarų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių bei plėtojant akvakultūros sektorių.
„Labai tikslingai išskiriamas akvakultūros sektorius, kurio plėtra ir vystymosi tendencijos yra vienas iš stipriųjų Šiaulių regiono aspektų, kuris leistų praplėsti ir sustiprinti šio regiono sektoriaus vystymąsi, didinant tiek šio sektoriaus, tiek ir viso Šiaulių regiono konkurencingumą tiek šalyje, tiek ir tarptautinėje erdvėje“, – sakė jis.
Taip pat keliami tokie tikslai, kaip: gerinti viešojo transporto infrastruktūrą; stiprinti mokslo ir verslo partnerystę vystant išmaniosios gamybos sritis; plėtoti tvarią regiono infrastruktūrą.
Eksperto aiškinimu, tvari, įtrauki ir konkurencinga regiono ekonomika apimtų žaliojo transporto infrastruktūros plėtrą, verslo ir mokslo įsitraukimą kuriant inovacijas bei jas įgyvendinant, akcentuojant žiedinės ekonomikos principus ir diegiant ekoinovacijas. Įtrauki ir konkurencinga regiono ekonomika būtų grindžiama stipriu verslu ir moksliniu potencialu regione, kuris sudaryų prielaidas glaudesnei partnerystei.
V. Strups net neabejojo, kad visa tai įgyvendinus, nebereikės jaudintis dėl gyventojų mažėjimo ir gatvių tuštėjimo.
Laukia pasiūlymų
Tai, kad ekonominių rodiklių gerinimu suinteresuotas ir Šiaulių miestas, patvirtino ir miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė.
Anot jos, dar šiais metais turėtų būti užbaigti įvairūs aplinkos gerinimo darbai, kuriems skirta daugiau nei 56 mln. eurų. Darbai vykdomi net pagal 78 sutartis. Ilgesnėje perspektyvoje matosi, kad šiemet yra išaugusios investicijos į susisiekimo infrastruktūrą, kuri pastaraisiais metais buvo imliausia lėšų poreikiui.
Taip pat sudarytos, ko gero, jau paskutinės šiais metais finansavimo sutartys. Iš viso sudarytos 49 sutartys, kurių suma siekia 61 mln. eurų.
„Iki rugpjūčio 1 d. iš gautos paramos esame darbų atlikę už 40 mln. eurų. Tikimės, kad visus likusius darbus suspėsime atlikti iki 2023 m. vidurio“, – vylėsi I. Džiaugienė.
Taip pat ji išskyrė tokius vykdomus ir jau įvykdytus didžiausios apimties projektus: viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimas teritorijoje, besiribojančioje su Draugystės prospektu, Vytauto gatve, P. Višinskio g. ir Dubijos gatve; Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija; Prisikėlimo aikštės, jos jungčių ir prieigų rekonstrukcija; Šiaulių miesto centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų tvarkymas; darnaus judumo priemonių diegimas Šiaulių mieste; Aušros alėjos (nuo Žemaitės g. iki Varpo g. ) viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių prieigų rekonstrukcija; Talkšos ežero pakrantės plėtra, Rėkyvos progimnazijos rekonstrukcijos ir aplinkos gerinimas; Šiaulių kultūros centro aktualizavimas; Bačiūnų gatvės rekonstrukcija; geležinkelio atšakos į Šiaulių miesto pramoninę zoną įrengimas; investicinės aplinkos gerinimas Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje ir jos prieigose; orlaivių aptarnavimo veiklos plėtra Šiaulių oro uoste.
Iš tiesų džiugu, kad Šiaulių miestas gražėja, bet ar investuoti vien į kelių, gatvių ir šaligatvių remontą yra tikslinga? Nejau vien tai, kad turime galimybę vaikščioti tvarkingais šaligatviais, į miestą pritrauks daugiau gyventojų?
„Miestas iš esmės pasikeitęs, patrauklesnis, gražesnis ir taip, tos kitos investicijos nėra matomos ir ženklios, kai teikiami tie skaičiai, bet jeigu turite kitokių pasiūlymų, labai jų laukiame“, – atsakė I. Džiaugienė.
Ragina susivienyti
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) Profesinio mokymo ir švietimo skyriaus vadovė Edita Grigaliauskienė patikino, kad miestas ne tik gražėja, bet čia dar yra sudarytos palankios galimybės užsidirbti. Tai patvirtina ir ŠPPAR atliktas regioninis reikalingiausių profesijų tyrimas, kuris atskleidė, kad per trejus ateinančius metus Šiaulių regiono verslui trūks daugiau nei 4 200 aukštos kvalifikacijos specialistų bei vadovų.
„Tyrimo duomenys rodo, kad per artimiausius trejus metus įmonės darbuotojų skaičių planuoja padidinti daugiau nei 48 proc. Iš vienos pusės, tai labai džiugina, nes tai rodo, kad pandemija nesumažino plėtros planų. Iš kitos pusės, tenka apgailestauti, kad įmonėms jau dabar labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų“, – kalbėjo E. Grigaliauskienė.
Anot skyriaus vadovės, siekiant paskatinti jaunuolius rinktis paklausias ir verslui reikalingiausias profesijas, regiono darbdaviai ne tik siūlo didesnį nei vidutinį atlyginimą, bet ir svarstytų prisidėti skiriant stipendijas studentams, liekantiems studijuoti savo regione.
Per trejus ateinančius metus Šiaulių regiono įmonės galėtų įdarbinti daugiau kaip 1270 inžinierių. Regione ypač trūks technologijų ir gamybos inžinierių, mechanikos inžinierių konstruktorių bei įrenginių techninės priežiūros inžinierių. Trūks ir beveik visų informacinių technologijų profesijų atstovų: per trejus metus Šiaulių regiono įmonės galėtų įdarbinti bent 480 IT specialistų.
Kitaip tariant, akivaizdu, kad daugiau nei 50 proc. darbuotojų trūks iš STEAM ir inžinerinės srities. Esant tokiam didžiuliam darbuotojų poreikiui, verslas pastebi, kad palaikant ryšį su jaunimu, jau nebeužtenka tik informavimo.
„Mums reikia aktyvaus, abipusio, tikro dalyvavimo tiek verslo, tiek jaunimo pasaulyje, bendros sąveikos, o tai bus įmanoma tik tada, kai mes čia, regione sukursime institucinio susiklausymo ir tikrą partnerystę, kada dalysimės žiniomis, patirtimis, kai dirbs visos suinteresuotos pusės, nes jeigu paliksime tik jaunimą ir verslininkus, nieko nebus“, – sakė E. Grigaliauskienė.
V. Strups kaip Šiaulių regiono stiprybę išskyrė žemės ūkį.
Autorės nuotr.
I. Džiaugienė teigė, kad investuojama ne tik į šaligatvius.
Autorės nuotr.
E. Grigaliauskienė informavo, kad Šiaulių įmonės pasirengusios plėstis.
Autorės nuotr.
