facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

„Prieš porą savaičių su šeima ištrūkome iš miesto šurmulio ir tvankos. Nusprendėme pailsėti prie nuošalaus ežero miške. Deja, deja – išvyka buvo naudinga nebent kaip pamoka mūsų paaugliams sūnums, – laikraščiui  pasakojo šiaulietis Rimas. – Pakrantėje buvo įsikūrusi jaunuolių kompanija – palapinė, muzika, šašlykų dūmelis... Jau sukome atgal, bet sustabdė nerimastingi balsai. Vienas iš jaunuolių blaškėsi nežinodamas, kaip padėti ant kranto susmukusiai merginai, traukomai konvulsijų. Saulės ir alkoholio poveikis galėjo būti pražūtingas, sakė iškviesti medikai.“  

Pramogos su alkoholiu – rimtas pavojus gyvybei
Kai nuo asfalto plieskia kaitra, dauguma nori išvažiuoti į užmiestį, papramogauti, atsipalaiduoti prie vandens telkinių. Tačiau ne visi saugiai mėgaujasi vandens ar kitomis aktyviomis pramogomis. Kai kurie poilsio ir pramogų, švenčių net karštomis vasaros dienomis neįsivaizduoja be alkoholio.

Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Renata Jadlauskienė įspėja, kad per karščius vartojamas alkoholis gali sukelti sveikatos negalavimų.

„Žmonės tiesiog pamiršta ar nepagalvoja, jog per karščius suvartojamo alkoholio kiekis žymiai greičiau pasisavinamas organizme ir sukelia labai daug pavojų: nuo perkaitimo saulėje, padidėjusio kraujo spaudimo, sutrikusio širdies darbo, dehidratacijos iki traumų ar stipraus apsinuodijimo. Taip pat alkoholiu „atsigaivinęs“ žmogus dažnai pervertina savo galimybes ir per drąsiai elgiasi prie vandens, o tai žymiai padidina ne tik susižeidimų ar traumų, bet ir paskendimo riziką. Kiekvienais metais alkoholis tampa daugelio mirčių ir traumų priežastimi“, – teigia sveikatos specialistė.

Pasak jos, perteklinis alkoholinių gėrimų vartojimas – labai opi Lietuvos visuomenės problema. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos komisijos duomenimis, Lietuva – daugiausia alkoholio vartojanti šalis. Vyriausybės priimtos įstatymo pataisos nuo 2018 ir 2020 m. apribojo prekybos alkoholiu laiką, amžių ir reklamą, tačiau vartojimo tradicijos labai gajos, iš vyresniųjų jas perima ir jaunuoliai.

„Deja, alkoholio vartojimas yra vienas iš didžiausių rizikos veiksnių, kurie sąlygoja paskendimo riziką vandens telkiniuose. Nuo alkoholio apsvaigęs žmogus neadekvačiai gali įvertinti savo jėgas ir tokiu būdu rizikuoti ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe: Higienos instituto Mirčių registro duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet užregistruojama per 200 atsitiktinių paskendimų, iš kurių 20-50 proc. lemia alkoholio vartojimas. Specialistai griežtai įspėja, kad per karščius maudynės nesibaigtų tragedija, asmenims rekomenduojama nevartoti alkoholinių gėrimų“, – teigia biuro specialistė Renata Jadlauskienė.

Be to, reikėtų atsiminti, kad alkoholis neigiamai veikia širdį ir kraujotakos sistemą. R. Jadlauskienės teigimu, karštas ir tvankus oras turi neigiamos įtakos asmenims, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o vartojamas alkoholis dar labiau paūmina esamas sveikatos problemas. Karštomis dienomis žmogus daug prakaituoja, todėl netenka organizmui reikalingų mikroelementų, dėl kurių stokos gali padidėti kraujo spaudimas ir sutrikti širdies ritmas, o jeigu dar vartoja ir alkoholį, tai sveikatai žala ypač didėja. Kuo dažnesnis ir didesnis alkoholio kiekis suvartojamas, tuo didesnė arterinės hipertenzijos rizika, kuri padidėja net 3-4 kartus lyginant su tais, kurie nevartoja alkoholinių gėrimų.

Specialistai rekomenduoja
Biuro specialistė R. Jadlauskienė pataria vengti tiesioginių saulės spindulių, lauke dėvėti galvos apdangalus (skarelės, kepurės, skrybėlės ir pan.), per karščius nedirbti itin sunkių fizinių darbų. Būtina gerti pakankamai daug vandens bei atsisakyti gazuotų ir saldžių gėrimų.

Ilsintis nevartoti alkoholinių gėrimų, nes svaigalai nesiderina su karštu oru bei saugiu elgesiu prie vandens. Perkaitus saulėje nenerti į šaltą vandenį, ypač to nerekomenduojama vyresnio amžiaus asmenims ir sergantiems širdies ir kraujotakos sistemų ligomis.

Biuro specialistė primena, kad įtarus apsinuodijimą neturėtume pamesti galvos, kol atvyks medikai, galime šiek tiek palengvinti būklę: „Apklokite apsinuodijusįjį, nes jis nejaučia šalčio, nes sutrinka kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas. Jei žmogus kvėpuoja, paverskite jį į šoninę stabilią padėtį, kad neužspringtų skrandžio turiniu. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir tikrinkite pulsą.

Nepalikite apsinuodijusio vieno. Jei apsinuodijimas nėra sunkus, žmogus tiesiog blogai jaučiasi, jam reikia duoti gerti daug vandens ir gulėti vėsioje, ramioje vietoje, kol baigsis alkoholio poveikis.

Jei žmogus nekvėpuoja, reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir oro įpūtimus santykiu 30:2.

Nedelsdami kvieskite greitąją medicininę pagalbą.“

Pasak R. Jadlauskienės, būtina prisiminti, kad bet koks suvartojamo alkoholio kiekis yra žalingas sveikatai, net jei to dabar ir nejaučiame, todėl raginame atsisakyti svaigiųjų gėrimų ir blaiviai mėgautis vasariškais orais.

O šiauliečio Rimo šeimyna siūlo kitokį liaudies dainos variantą: „Nėr gaivesnio gėrimėlio už šaltinio vandenėlį.“

Į viršų