Paskelbus Lietuvos ugdymo įstaigų reitingus, paaiškėjo, kad skirtumai tarp atskirų mokyklų, mokinių ir regionų toliau didėja. Baiminamasi, kad ateityje pandemija dar labiau atsilieps moksleivių pasiekimams.
Situacija prastėja
Vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas kalbėjo, kad patikrinus dvyliktokų žinias ir pasiekimų lygį, labai gali būti, kad ir šiemet abiturientų brandos rezultatai nebus džiuginantys: „Drįsčiau prognozuoti, kad karantino pasekmes švietime mes stebėsime tikrai ilgai ir ne tik akademinių pasiekimų.“
Komentuodamas sudarytą gimnazijų reitingą G. Sarafinas informavo, kad kai kurios mokyklos sparčiai leidžiasi žemyn. Per pastaruosius trejus metus, pasak jo, sparčiausiai žemyn leidosi Šalčininkų, Radviliškio savivaldybės. Žinoma, yra ir gražių pavyzdžių. Štai Mažeikių, Palangos ir Kėdainių rajono mokyklose švietimo lygis ir toliau išlieka gana aukštas.
„Vadinasi, problema yra ne vaikai, ne menka jų motyvacija, nes visoje Lietuvoje jaunimas yra panašus“, – akcentavo G. Sarafinas.
Jo teigimu, daug kas priklauso ir nuo to, kokius sprendimus priima vietos politikai, ar savivaldybių švietimo skyriuose dirba entuziastingi žmonės ar tiesiog abejingi tarnautojai.
Tarpusavyje išsiskiria
G. Sarafinas paaiškino, kad vertinant gimnazijas, tradiciškai atskirtos mokyklos, kurios atsirenka mokinius ir kurios priima mokinius pagal taip vadinamą teritorinį principą. Taip pat mokyklos išskirtos pagal vadinamąjį savivaldybės socialinį – ekonominį gyventojų kontekstą.
Įdomu tai, kad tarp 100-o geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš žemo socialinio-ekonominio konteksto savivaldybių. Taigi, nepaisant aptariamo konteksto, ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerų akademinių rezultatų, tai: Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Pasvalio P. Vileišio gimnazija, Prezidento J. Žemaičio gimnazija (Raseiniai), Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Panevėžio r. Velžio gimnazija, Šiaulių r.
Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija, Biržų „Saulės“ gimnazija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Joniškio „Aušros“ gimnazija, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, Kelmės r. Kražių Ž. Liauksmino gimnazija, Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, Anykščių J. Biliūno gimnazija, Rokiškio r. Obelių gimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija, Kalvarijos gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Pakruojo r. Linkuvos
gimnazija, Alytaus r. Daugų V. Mirono gimnazija, Varėnos r. Valkininkų gimnazija, Skuodo P. Žadeikio gimnazija.
Iš viso buvo vertintos 368 gimnazijos, kurių abiturientai 2020 m. laikė valstybinius brandos egzaminus.
Matomi ir Šiauliai
Tuo tarpu geriausių mokyklų, kurios atsirenka mokinius, penketukas atrodo taip: pirmasis reitinge Vilniaus licėjus, antra – KTU gimnazija, trečia – Vilniaus Žirmūnų gimnazija, ketvirta – LSMU gimnazija, penkta – Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.
Na, o jei žvilgtelėtume į vadinamųjų neatrankinių mokyklų pirmąjį dešimtuką, tai pamatytume, kad čia pirmajame dešimtuke pusė yra privačios mokyklos: Klaipėdos licėjus, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Vilniaus S. Daukanto gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Šiaulių J. Janonio gimnazija, „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius), Vilniaus Žvėryno gimnazija, Vilniaus Valdorfo mokykla, Pranciškonų gimnazija (Kretinga), Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija.
Kalbant apie valstybinių universitetų reitingą, geriausiųjų penketuke atsidūrė Vilniaus universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius TECH universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Į valstybinių kolegijų geriausiųjų penketuko sąrašą pateko Vilniaus kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Kauno kolegija ir Šiaulių valstybinė kolegija.
