facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Išaugęs smurto artimoje aplinkoje iškvietimų skaičius rodo, kad karantinas paaštrino smurto šeimoje problemą. Dažnėja konfliktų, kai nukenčia ne tik moterys, bet ir nepilnamečiai broliai, seserys. Konfliktuoja net močiutės, uošviai, žentai ir seneliai.

Dažniau konfliktuoja
„Karantinas padarė neabejotiną įtaką smurtiniams įvykiams Lietuvoje. Pačioje karantino pradžioje mes tikrai matėme šių įvykių padidėjimą, vėliau pats vaizdas buvo toks, kad skaičiai svyravo, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog pasikeitė pats paveikslas smurtinių įvykių“, – tokiais žodžiais nuotolinę spaudos konferenciją „Nebūk abejingas!“ Matai, girdi, žinai apie smurtą – pranešk!“ pradėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, smurtautojai dažniausiai būna paveikti ilgalaikio girtavimo pasekmių. Suaugę vaikai ir anūkai smurtauja prieš savo senelius ir tėvus. Dažniau ėmė smurtauti pagyvenusios motinos ir paaugliai, taip pat psichikos sutrikimų turintys asmenys. Nuo smurto dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus moterys, tačiau auga smurtas ir prieš vyrus. Smurtautojo portretas taip pat įgauna naujų bruožų ir atrodo taip: užsiregistravęs užimtumo tarnyboje arba niekur nedirbantis, profesinį išsilavinimą turintis 25-59 metų vyras, būdamas neblaivus, smurtauja prieš savo sutuoktinę arba sugyventinę.

Ministrės teigimu, siekiant apsaugoti smurtą patiriančius žmones, imtasi papildomų priemonių.

Nuo pat karantino pradžios vykdoma kasdieninė smurto artimoje aplinkoje įvykių stebėsena. Atsižvelgiant į jos rezultatus, vykdomos prevencijos ir kontrolės priemonės. Bendradarbiaujant skirtingomis ministerijomis ir institucijomis, parengtas bendrų veiksmų planas.

Ministrė A. Bilotaitė priminė, kad kai ištinka sudėtinga situacija, nebelieka laiko galvoti, kur kreiptis, tokiu atveju reikia skambinti policijai bendruoju pagalbos numeriu 112, taip pat galima šiuo telefono numeriu išsikviesti pagalbą SMS žinute. Taip galima pasiekti pagalbą, net jei smurtautojas yra netoliese, jeigu turite kalbos ar klausos negalią. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas gali būti atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.

Prašo pagalbos
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje – su jais susisiekti galima bendru numeriu 8 700 55 516. Centro specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.

Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60 000. Čia gausite konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.

Sudaryta galimybė apie smurtą artimoje aplinkoje pranešti elektroniniu paštu ir per elektroninių paslaugų sistemą Epolicija. Taip pat kaupiami duomenys apie pasikartojančius smurto atvejus, o su smurtautojais pravedami pokalbiai, siūloma jiems dalyvauti elgesio keitimo programose.

„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į policiją, bet ir į mūsų visų pilietiškumą, neabejingumą. Kaip žinia, dažnai aukos tiesiog neturi galimybių jokiais kanalais, informacinėmis priemonėmis apie tai pranešti. Norėčiau paprašyti visų visuomenės atstovų, žmonių būti neabejingiems. Jeigu žinote, kad jūsų aplinkoje, jūsų darbovietėje, jūsų giminėje gali būti tokių įvykių, būkite neabejingi ir praneškite apie tai mūsų institucijoms“, – likti neabejingiems ragino A. Bilotaitė.

Anot jos, smurtautojo portretas įgyja vis naujų bruožų ir akivaizdu, kad tam įtakos turi girtavimo pasekmės, karantino nuovargis, neapibrėžtumas, nusivylimas, prastėjant psichologinė asmenų, ypač paauglių savijauta.

„Tam, kad mes galėtumėme turėti kuo sėkmingesnę, kuo efektyvesnę kovą su šia problema, pirmiausia būtinos efektyvios informacinės kampanijos, švietimas stiprinant supratimą ir nepakantumą smurtui. Taip pat svarbus institucijų bendradarbiavimas, galimybė gauti pagalbą tiek nuotoliniu, tiek kitais būdais ir, žinoma, apgyvendinimo paslaugos. Labai laukiu ir tikiuosi, kad mes greitu metu turėsime apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris šiuo metu yra derinimo procese kartu su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2022 m. turėtumėme turėti šį labai svarbų instrumentą, kuris leistų esant smurto atvejui, nedelsiant atskirti smurtautoją nuo aukos ir per 72 valandas priimti sprendimus, ką toliau daryti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Skatina išsikalbėti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paragino atkreipti dėmesį į tuos, kuriems mažiau pasisekė turėti saugią, užtikrintą aplinką: „Kaip pilietinė visuomenė, būkime aktyvūs, akyli, pastebėkime silpnesniuosius, kuriems šiandien gali iškilti grėsmė, pavojus ir apie tai praneškime.“

Patiriančius smurtą ji taip pat skatino būti drąsiems ir nebijoti kreiptis pagalbos: „Kreipiantis pagalbos, reikia turėti omenyje, kad tarpusavyje sąveikauja labai daug pagalbos linijų, tiek policijos, tiek specializuoti centrai. Taip pat siūlau naudotis pandemijos metu nemokama nacionaline emocinės pagalbos telefonu linija 1809. Ši pagalbos linija vienija skirtingų rūšių pagalbą ir yra skirta visiems, tiek suaugusiems, tiek jaunimui, tiek moterims, tiek vaikams, tiek tėvams ir senjorams. Paramos linijų savanoriai mielai konsultuoja ir padeda, kiekvienam galima kreiptis ne tik telefonu, bet ir susirašinėjant internetu.“

Ministrės teigimu, per metus emocinės paramos linijos atsiliepia į maždaug 200 tūkstančių skambučių, vidutiniškai – 500 skambučių per dieną.

Ji atkreipė dėmesį ir į kitą problemą. Lyginant 2019 m. ir 2020 m. laikotarpius, gautų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažiedimų skaičius 2020 m. padidėjo 22 proc. Tuo tarpu karantino metu pranešėjų ratas šiek tiek susitraukė.  

„Per karantiną neveikia mokyklos, darželiai. Per nuotolį sunku nustatyti tuos smurto atvejus, todėl pranešimų skaičius susitraukia, tad labai svarbu, kad tie žmonės, kurie iš šalies pastebi galimas smurto apraiškas, netylėtų ir leistų apie tai žinoti institucijoms, kurios gali suteikti reikiamą pagalbą“, –  akcentavo M. Navickienė.

Imasi veiksmų
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prisidėjo prie kolegių kvietimo nelikti abejingiems ir kreipėsi į mokytojus.

„Daug kalbame apie ugdymo procesą, tačiau nepakankamai kalbame apie emocinę vaikų būklę ir tai, kas gali vykti namuose, todėl kreipiuosi į mokytojus ir prašau, kai kalbate su mokiniais, paklauskite kaip jiems sekasi, pasidomėkite kaip jie jaučiasi, nes šiandien svarbu ne tik mokymosi rezultatai, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vaikas jaučiasi, kas vyksta namuose. Prašau visų mokytojų būti neabejingiems, jautriems ir pastebėjus požymių, jog galbūt yra kažkokių nesklandumų pačioje šeimoje, pasikalbėti su mokiniu ir spręsti tą klausimą mokykloje, o vėliau gal ir savivaldos lygmenyje jeigu yra tam tikrų problemų“, – prašė J. Šiugždinienė.

Ji patarė mokykloms įsidiegti patyčių dėžutę ir taip sudaryti mokiniams galimybes saugiai pranešti apie galimai patiriamą fizinį ar psichologinį smurtą. Patyčių dėžutė – tai nemokama mobilioji programėlė, kurią mokiniai gali atsisiųsti, tai paprasta priemonė pranešti apie smurtą ir patyčias. Šiandien patyčių dėžutę jau yra įsidiegę daugiau nei 300 mokyklų.

Taip pat ragino mokytojus aktyviau dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, kur pateikiama daug savarankiškų kursų medžiagos, praktinių užduočių, įvairių galimybių pasitikrinti ir sustiprinti gebėjimus tinkamai reaguoti bei pastebėti mokinių patiriamas patyčias ar smurtą.

„Manau, mokytojai yra tikrai atidūs, girdi ir klauso, bet vis tiek norėčiau dar kartą juos paraginti nepamesti mokinių galvojant ne tik apie mokymo rezultatus, bet ir apie jų emocinę būseną, kaip jaučiasi vaikai, kas vysta jų namuose ir, pamačius, kad yra reikalinga pagalba, nedelsiant imtis veiksmų“, – ragino J. Šiugždinienė.

Į viršų