Šv. Velykos būdavo giminių susitikimo diena, proga aplankyti kaimynus, draugus. Karantinas šventės tradicijas gerokai apkarpė, po Prisikėlimo mišių jau bus nedrąsu apkabinti seniai matytus pažįstamus. Beje, pastebima, kad  tradicinės šventės pamažu praranda savo turinį. Reklama visą mėnesį plyšauja apie šventinius skanėstus ir dovanas, parduotuvės užverstos šokoladiniais kiškučiais, pūkuotais viščiukais ir pamargintais plastmasiniais kiaušiniais. Veržiamės aplankyti gimines, kad pasėdėtume prie valgiais nukrauto stalo. Margučius, jei vaikų nėra, mažai kas beridena, net kiaušinio suvalgyti nebesinori, nes pilvai prikimšti.

Kokia iš tikrųjų Velykų prasmė? Kurie papročiai dar galėtų išsaugoti mūsų bendrystę, artimus ryšius? Kaip galėtume naujoviškiau švęsti Velykas šeimoje? Apie tai kalbamės su Šiaulių turizmo informacijos centro direktore etnologe Rūta Stankuviene.

– Kokia iš tikrųjų Velykų prasmė? Apie ką galėtume pamąstyti švęsdami Kristaus prisikėlimą?
– Vieniems Velykos – atgaivos ir atgimimo po žiemos, kitiems – minčių, sielos ir kūno apsivalymo bei Kristaus prisikėlimo šventė, tretiems – darbymečio ir pajamų metas. Bet kuriuo atveju, ši šventė kiekvienam mūsų prasminga tiek, kiek mes suprantame jos esmę ir įsileidžiame ją į savo širdis.

– Kodėl kiaušinis tapo pagrindiniu Velykų simboliu?
– Nuo senų senovės, kai žmonės pabaigdavo savo maisto atsargas, juos gelbėdavo miškas: pavasarį laukiniai paukščiai pradėdavo dėti margus kiaušinius, tad mūsų protėviai rinkdavo juos ir taip išsimaitindavo. Vėliau, kai žmonės praturtėjo, per pirmąją pavasario šventę tapo tradicija marginti naminių paukščių kiaušinius. Ši tradicija išliko iki mūsų dienų, ir margučiai tapo vienu iš pagrindinių Velykų simbolių. Atsiradus krikščionybei, ši pavasario šventė buvo sutapatinta su kitu dideliu įvykiu – Kristaus prisikėlimu. Bažnyčioje dominuoja kitas simbolis – Dievo avinėlis.

– Kaip derėtų švęsti Velykas šeimoje? Kurie papročiai dar galėtų išsaugoti mūsų bendrystę, artimus ryšius?
– Vieno recepto nėra. Manyčiau, kad reikia daryti tai, kas jungia šeimą, kas atrodo prasminga, kas kuria šventinį – šventą – laiką, ne darbo savaitę. Ir anksčiau, ir dabar mes tęsiame nemažai prasmingų tradicijų: kiaušinių marginimas, dalijimasis jais, daužymas ir valgymas. Svarbiausia – bendravimas, nes tiek anksčiau, tiek dabar mes bėgame, lekiame, skubame. Šventė leidžia sustoti ir pabūti su šeima, pažaisti, padainuoti, pasisupti sūpuoklėse.

Kad ir margučių raštai, jų spalvos turi tam tikras reikšmes, jie buvo tarsi laiškas žmogui, kuriam margutis skirtas. Tai lyg žmogaus santykių su kitu žmogumi išraiška. Kiaušinius dažydavo ne Velykų dieną, o iš anksto. Kiekvienas, margindamas kiaušinį, žinodavo, kam jis bus skirtas. Padarykime tai ir šiandien.  

Per Velykas vaikai lankydavo savo krikšto tėvus. Margučių iš krikštatėvių vaikai laukdavo iki pat paauglystės. Atėjęs į svečius vaikas, jei mokėdavo, pasakydavo trumpą eilėraštuką, po to įsikišdavo pirštą į burną ir laukdavo: tai reiškia, kad reikia duoti vieną margutį. Kiek burnoje pirštų, tiek vaikas prašo kiaušinių. Šiais metais sunkiau tai padaryti, bet tikėkimės, kad kitais metais vėl galėsime svečiuotis pas artimuosius.

– Ką galima Šiauliuose nuveikti šventiniu laikotarpiu šiais metais?
– Pavasarį Šiauliuose skelbia festivalis „Resurrexit“. Tiesa, jis šiemet bus kitoks. Siekiant tęsti ilgametes tradicijas, tuo pačiu esant būtinybei užtikrinti lankytojų saugumą, pirmą kartą festivalio istorijoje klausytojams bus siūloma XXXVIII festivalio „Resurrexit“ koncertų transliacijas stebėti internetu, o ištikimiausieji renginio gerbėjai bus laukiami visą Velykų savaitę Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštėje – kiekvieną vakarą nuo 20 val. stebėti transliacijas dideliame ekrane. Festivalio atidarymo koncertas jau balandžio 5 dieną, 20 val. https://www.polifonija.lt/lt/apie-mus/renginiai/festivalis-resurrexit

Šiaulių turizmo informacijos centras jau kviečia mėgautis ekskursijomis ir balandžio 5 dieną gidas Saulius Stasiūnas kviečia pasivaikščioti po miestą ekskursijoje „Nuo varpo garsų iki bohemos vakarų“. Pasivaikščiojimas vyks vidudienį, 12 valandą, ekskursijoje gali dalyvauti 5 asmenys.

Išsiilgę muziejų ir sustabdyto laiko potyrio, miestelėnai ir svečiai kviečiami apsilankyti „Aušros“ muziejaus padaliniuose. Norintys apsilankyti Ch. Frenkelio viloje, Fotografijos muziejuje, Venclauskių namuose ar Žaliūkių malūnininko sodyboje turi registruotis iš anksto.

Mieste veiklą pradėjo ir galerijos: „Laiptų galerija“ kviečia į Raimondo Navakausko tapybos parodą „Žodžiai“,  Dailės galerijoje – turtinga Šiaulių regiono tautodailės paroda.

Jei esate sinefilai ir neįsivaizduojate gyvenimo be kino filmų – „Kino pavasaris“ tęsis iki balandžio 5 dienos.

– Pavasario saulė vilioja į atbundančią gamtą. Šiaulių miesto gyventojai šiuo metu gali judėti tik Šiaulių mieste ir rajone. Kur pasiūlytumėt nuvykti?
– Visiškai netoli Šiaulių siūlome atrasti naujus ir gerai pažįstamus objektus.

Šiauliai – Kuršėnų pėsčiųjų tiltas (27 km). Apsilankyti Kuršėnuose dabar yra dar viena priežastis – naujasis pėsčiųjų tiltas per Ventą. Vakare jis jaukiai apšviečiamas, dieną čia jauku pastovėti ant tilto ir stebėti tekantį upės vandenį. O kad viešnagė būtų dar saldesnė – būtina paragauti vietos vyniotinio. Tirpstantis burnoje desertas yra miestelio pasididžiavimas. O mėgstantys gaminti namuose gali įsigyti J. Kiriliausko parengtą knygą „Kuršėnų vyniotinio“ istorija“ ir patys išmėginti receptą.

Šiauliai – Kurtuvėnai (22 km). Kurtuvėnų regioninis parkas yra parengęs net 12 maršrutų pėstiesiems, 2 – dviratininkams. Baltas perlas skaidrių vandenų apsupty – taip galėtume pristatyti Kurtuvėnų bažnyčią. Ir miestelis ne tik ja didžiuojasi, bet ir atkurtu dvaro kompleksu bei vasarą vykstančiu teatro festivaliu. Pralėkti ant žirgų žaliais miškais Kurtuvėnuose gali kiekvienas. Jei to negana – Girnikų piliakalnis visai netoliese, o nuo jo matosi Šatrijos kalnas (Pašatrijos piliakalnis, Telšių r.), Kalniškių piliakalnis (Kelmės r., Užvenčio seniūnija) bei kiti kalnai.

Šiaulių centras – Rėkyvos ežeras 12 km. Dešimtas pagal dydį Lietuvoje ežeras išsiskiria savo forma (primena nykštį), gyliu (giliausia vieta vos 4 metrai), vėjais (šį ežerą pamėgo jėgos aitvarų entuziastai), flora ir fauna (daugybė perinčių paukščių ir žuvies). Iki ežero galima nuvykti dviračiais, pakrantėje aplankyti paveldo objektus ir išbandyti naująją apžvalgos aikštelę ant tilto.

Šiauliai ir Bubiai – 15 km. Kol jūra ošia per toli, užsukite pasigėrėti Bubių tvenkiniu (arba Šiaulių jūra, Bubių mariomis). Bubių miestelyje ir dvarvietė, piliakalnis – puiki vieta atradimams ir pasivaikščiojimams gamtoje.
Šiauliai–Naisiai (18 km). Ko nedavė gamta, sukūrė žmogus. Baltų arena, Saulės aikštė, Triušių sala ir kiti objektai sulaukia dėmesio visais metų laikais. Žiemą galima leistis nuo kalnų, o vasarėjant pasimėgauti vandens ramybe. Naisiuose svarbiausia šeima, todėl čia laukiami įvairaus amžiaus lankytojai, mažiausi ras pramogų, o vyriausi – ramybę.

R. Stankuvienė: „Šventinį laiką skirkime sau ir patiems artimiausiems.“
Redakcijos archyvo nuotr.

Šventinę nuotaiką sukuria paprastos smulkmenos.
Autorės nuotr.