Vasario 25 d. švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Purimo (פור  „pur – burtas“) istorija,  aprašyta Esteros knygoje (Megilat Ester), siekia biblinius laikus, kai žydų tauta buvo ištremta iš Jeruzalės ir gyveno Babilone. Karalius buvo vedęs gražuolę žydę Esterą, tačiau Babilono didikai ir valdininkai  nekentė šalyje ne savo noru gyvenusių žydų. Viziris Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus, kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas. Nuosprendžiui įvykdyti iškrito vasario 25-oji (pagal hebrajų kalendorių Adaro 14-oji). Tas lemtingas burtas atsisuko prieš pačius piktavalius. Paskutinę akimirką karalienė Estera perkalbėjo savo vyrą ir žydų tauta buvo išgelbėta, o karalius už negarbingus kėslus nubaudė patį vizirį Hamaną ir jo dešimt sūnų.

Linksmintis ir skaniai valgyti
Purimas – tai ne pačios tragedijos, o būtent išsigelbėjimo nuo jos minėjimas, todėl jis švenčiamas džiaugsmingai ir triukšmingai. Šventė primena, kad piktavalių kėslai dažnai atsisuka prieš juos pačius, o išmintingi valdovai visada sulaukia pagalbos priimti teisingus sprendimus.

Purimo esmė – švęsti gyvenimą: tą dieną reikia  skaniai ir gausiai valgyti, lankyti kaimynus ir draugus su dovanomis, persirengti įvairiais kostiumais.  Ši šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas. Izraelyje Purimo šventė yra didžiulis, spalvingas, linksmas karnavalas.

Tradicinis šventės skanėstas – trikampės Hamantašen bandelės, kai kur vadinamos Hamano ausimi, kepamos iš mielinės tešlos, įdarytos aguonomis, paskanintos medumi.

Šiemet šventė be iškilmių, bet su nuoširdžiu dėmesiu
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis laikraščiui sakė, kad Purimas – kaip ir daugelis žydų tautos tradicinių švenčių, labiau istorinė nei religinė šventė, tik daug linksmesnė už kitas. Ji šiek tiek panaši į lietuvių Užgavėnes. Dažnai rengiami triukšmingi karnavalai su vaidinimais. Net yra kitoms žydų šventėms nebūdinga tradicija per Purimą vartoti daug alkoholio. Žmonės su kaukėmis ir apsvaigę gali lengviau atsiverti, išsivaduoti nuo slepiamų suvaržytų emocijų, pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja. Tai lyg savotiškas apsivalymas.

Šiemet dėl pandemijos Purimas bus be įprasto šurmulio. Bendruomenės pirmininko teigimu, geriau dabar kukliai susilaikyti nuo susibūrimų, o pasibaigus karantinui atšvęsti. „Esame linkę atsiverti, bendrauti, –  sakė S. Kerbelis. –  Ankstesniais metais Šiaulių žydų bendruomenė pasikviesdavo gana daug svečių, mielus draugus iš „Laiptų galerijos“, Šiaulių dramos teatro, net iš kitų miestų, pavyzdžiui, iš Joniškio muziejaus.  Atvažiuodavo iš ješivų mokiniai arba rabinas, skaitydavo Torą, paskui visi linksmindavosi. Šiais metais bendravimas tik nuotoliniu būdu.“

Pasak bendruomenės vadovo, pandemija savaip pakoregavo visus planus: „Kai kuriuos renginius teko atidėti. Negalėjome Žagarėje atidaryti paminklo Gaono pasekėjui žymiam rabinui, Musarų (hebr. dorovė) judėjimo atstovui Izraeliui Salanteriui (Lipkinui). Dėl paukščiuko nedirbame, mums svarbu šventės dvasia, todėl atidarymą surengsime palankesniu metu.“

Vaikams  Vilniaus rabinas organizuoja Purimo šventę per ZOOM platformą, paruošiamos dovanėlės. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė prieš kiekvieną šventę stengiasi pradžiuginti savo bendruomenės senjorus: „Prieš Chanuką kiekvienam į namus atvežėme „Žemaičio“ restorane paruoštų bulvinių blynų, šį kartą taip pat turime parengę malonių staigmenų. Šių metų  Purimo šventė vyks šeimose, kas norės, per zoom'ą prisijungs, kad pajustų bendrumą, –  apibendrino S. Kerbelis. –  Gyvas dvasinis bendravimas labai svarbu.“

2021 02 24 16

2021 02 24 2

2021 02 24 27

Purimas 2020.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės  archyvo nuotr.

Į viršų