Nuotolinis ugdymas – kaip pavojingas ugnikalnis. Iš tolo labai žavus, vilioja galimybėmis ir perspektyvomis, o gelmėje  žioji kunkuliuojanti  praraja. Kas įvyks po pusmečio ar po metų – praris tave ar tik skaudžiai nutvilkys – vienas Dievas težino. Pagaliau šią savaitę sukruto švietimo bendruomenė ir profsąjungos, pasigedę aiškaus Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plano, kaip galimus nuotolinio ugdymo praradimus įveiksime.

Vyriausybės sprendimu, jau nuo sausio 21 d. vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Paskelbtas ir pagalbos priemonių paketas, padengtas 7,5 mln. eurų. Tačiau švietimo bendruomenės nerimo tai neišsklaidė.

Pagalbos priemonių paketas
Trečiadienį paskelbtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtas pagalbos priemonių paketas, kuriuo siekiama kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų. Ministerija skirs iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamųjų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, vis dar neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu. Be to, šiemet mokykloms skirta papildomų lėšų skaitmeninei plėtrai – po 30 Eur vienam mokiniui. Iš viso šiam tikslui numatyta daugiau kaip 10 mln. Eur. Iš šių lėšų mokyklos galės mokinius aprūpinti reikalingu skaitmeniniu turiniu ar papildoma kompiuterine įranga, tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją.

Ministerijos parengtame pagalbos priemonių plane numatoma, kad abiturientus nuotolinių atvirų pamokų metu konsultuos mokytojai ir universitetų dėstytojai. Dvyliktokų lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams vyks papildomos konsultacijos dėl pagalbos mokiniams rengiantis brandos egzaminams. Jau veikia įrankis, leidžiantis naudotis ankstesnių brandos egzaminų užduotimis. Siekiant sumažinti abiturientų patiriamą stresą, atsisakyta lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos.

Pradedamos organizuoti nuotolinės konsultacijos mokyklų vadovams ir pavaduotojams ugdymui dėl nuotolinio ugdymo organizavimo ir kokybės – pirmoji konferencija vyko sausio 20 d. Taip pat planuojami renginiai mokytojams dėl nuotolinio ugdymo metodikos ir didaktikos.

Pagalba socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagaliau prakalbo, kad šalies mokyklose yra apie 25 tūkst. mokinių, kuriems organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu reikalinga mokymosi pagalba (papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją), apie pusei jų skirtas nemokamas maitinimas ir/ar šeimos gauna socialinę paramą. Maždaug 25 proc. įvardytų vaikų neturi motyvacijos mokytis, apie 10 proc. tokių mokinių tėvai nebendrauja su mokykla.

Mokiniams, kuriems sudėtinga mokytis namuose ir Vaiko gerovės komisijos sprendimu yra reikalinga priežiūra įstaigoje, nuo sausio 21 d. gali būti teikiamas nuotolinis mokymas, priežiūra ir nemokamas maitinimas mokykloje, vaikų dienos centre ar kitoje savivaldybės paskirtoje įstaigoje.

ŠMSM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė algoritmą, padėsiantį mokyklose identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Numatoma pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus.

Taip pat bus skiriama papildomai lėšų individualioms konsultacijoms, kurias sunkumų patiriantiems mokiniams teiks jų mokytojai ir taip padėtų sumažinti mokymosi spragas. Vasarą šiems mokiniams planuojamos stovyklos, kuriose per įvairias veiklas jie gerins matematinį ir gamtamokslinį raštingumą.

O mokytojų saugumas?
Popieriuje visi tie ,,padėti, sustiprinti, organizuoti, užtikrinti“ neprastai atrodo. Ypač minėtas dviejų ministerijų darbo rezultatas – algoritmas – tarsi iš naujo išrastas dviratis. Jei vaikas nesimoko, neprisijungia, visas būrys tūpčioja aplinkui ir valandų valandas posėdžiauja, kad kaip nors vaikelis būtų į mokyklą atvestas, prie kompiuterio pasodintas, šiltu maistu pamaitintas, o vasarą dar stovykloje palepintas. Manau, mokytojai nieko kito nebedirbs, visas laikas bus skirtas „žingsniavimui“ į posėdžius. Mėgsta popieriukus ministerijos klerkai. Juk panašias tvarkas jau seniai mokyklos yra numačiusios.

Klausimas – kas pedagogams mokės už trigubai sugaištą laiką šūsnis naujų popierėlių pildant. Antra, kas tuo metu dėmesiu pamalonins dešimtis norinčių mokytis, bet per ilgo nuotolinio darbo, bendravimo stokos išvargintų ir dėl to motyvaciją prarandančių mokinių? Ir trečia. Kas užtikrins, kad būtų išvengta infekcijos plitimo, nes apie ugdymo įstaigų darbuotojų testavimą ar skiepijimą kalbos nėra.  

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovai supranta, kad situacija kritinė, aktualu padėti šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose. Tačiau stebisi, kad ministerija dar nieko nekalba apie tai, kaip bus atstatomas kontaktinis mokymas, mokytojai ir mokiniai palikti nežinioje.  Dėl to savaitės pradžioje kreipėsi į LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę reikalaudami užtikrinti, kad kontaktinės pamokos nebūtų pradėtos, kol neatlikta konkreti analizė dėl pedagogų darbo sąlygų saugumo.

Profsąjungos pasigenda konkretaus plano, kada ir kaip ketinama skiepyti švietimo sektoriaus darbuotojus, kreipimesi prašoma kuo skubiau pateikti informaciją, kiek švietimo sektoriaus darbuotojų jau yra persirgę COVID-19 ir turi susiformavusį imunitetą, kiek darbuotojų serga, o kiek yra rizikos grupėje ir bus skiepijami pirmumo tvarka. Kol kas šia tema su švietimo bendruomene nediskutuojama.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rasa Jasmontienė laikraščiui sakė, kad prioritetinis švietimo sektoriaus skiepijimas – rimta problema. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai dirba kontaktiniu būdu. Auklėtojos, mokytojos nuolatinėje įtampoje, bet kada gali užsikrėsti, susirgti COVID-19, tačiau profesiniu susirgimu tai nelaikoma. Tik šiomis dienomis paaiškėjo, kad yra galimybė mokėti ne pačias mažiausias ligos išmokas, panašiai kaip medikams.

Reikia žinoti duomenis, kiek persirgusių pedagogų, numatyti testavimo bei skiepijimo tvarką. Juk vienų vaikų nepaliksi, kai patiriantys sunkumų dėl nuotolinio ugdymo ateis į mokyklas. Vien V. Kudirkos progimnazijoje pagalbos reikalingų vaikų per 30. Dalis jų iš socialiai jautrių šeimų, dalis grįžę iš užsienio arba neturintys motyvacijos.

Kol kas, pasak R. Jasmontienės,  juos „prižiūrės“ socialinė pedagogė ir 2-3 mokytojų pagalbininkai. Apie kokią ugdymo kokybę, grįžtamąjį ryšį galima kalbėti? O darbo saugumas vėl paliktas mokyklos nuožiūrai. Kur garantija, kad nebus atnešta infekcija į mokyklą, kaip jau ne kartą buvo dirbant su pradinukais. Pradinių klasių mokytojos persirgo beveik visos. Ne šeimose jos užsikrėtė, tačiau apie tai viešai vengiama kalbėti.

Niekam neįdomu, kad skaitmeninio ugdymo turinio dar nėra, mokytojų krūviai padvigubėję, daugybę valandų „suvalgo“ pasirengimas pamokoms ir konsultacijoms. Krūviai baisūs ir fiziniai, ir psichologiniai. Nėra aiškių tvarkų, reglamento, kaip už konsultacijas bus mokama. Pirmąjį karantiną mokyklos paliktos saviveiklai. Mažai kas pasikeitė, aiškios lyderystės iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nematyti. Mokytojams visada rūpėjo nuotolinio ugdymo paliekamos žinių spragos, dėl to jie dirba negailėdami nei savo laiko, nei sveikatos, neišsireikalaudami sau geresnių darbo sąlygų ir tinkamo apmokėjimo. Deja, valdininkija nesupranta sąlygų ir visai nesirūpina dirbančiaisiais, trūksta realios pagalbos mokytojams dėl nuotolinio ugdymo metodikos ir didaktikos, dėmesio jų psichologinei ir fizinei sveikatai, trūksta elementarios pagarbos ir pasitikėjimo.

„Trečiadienį popiet gautas ŠMSM planas, ką nuspręsta daryti priimant į mokyklas sunkumų patiriančius moksleivius. Akivaizdu, kad viską nuspręsti ir suorganizuoti turės pačios mokyklos, – komentuoja R. Jasmontienė. – Apie mokytojams sudarytinas saugias darbo sąlygas ŠMSM nekalba, papildomų darbų organizavimą ir apmokėjimą (išskyrus konsultacijas) palieka savivaldybių sprendimams, o aukštų reikalavimų kėlimo pateisinimui numato kelti mokytojų kvalifikaciją konsultacijomis ir mokymais (lektoriams lėšos numatytos).“

Šiauliuose į mokyklas grįžta per 200 mokinių
„Šiaulių naujienos“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Editą Minkuvienę paaiškinti, kaip Šiauliuose organizuojama pagalba sunkumų turintiems mokiniams.

„Pagal mokyklų pateiktus duomenis apie 220 mokinių reikėtų organizuoti nuotolinį ugdymą mokykloje dėl sunkumų ugdantis namuose. Vieniems mokiniams reikia papildomos pagalbos, kitiems nepakankamai geros ugdymosi sąlygos namuose, tretiems – trūksta mokymosi motyvacijos. Visos miesto mokyklos yra pasirengusios šiuo metu ugdyti mokinius, kuriuos siūlys vaiko gerovės komisijos, mokykloje laikantis visų saugos priemonių, – rašoma Švietimo skyriaus atsakyme. –   Mokiniams ugdymas bus organizuojamas mokykloje. Mokinys su mokytoju ir klase bendraus nuotoliniu būdu, tik mokyklos paskirtas asmuo prižiūrės, ar mokinys jungiasi, dalyvauja veiklose, o jeigu mokiniui kils neaiškumų dėl prisijungimo, padės juos išspręsti. Be to, mokyklos organizuos ir tų mokinių maitinimą.“

Pasidomėjome ir miesto pedagogų sveikata: šiuo metu pagal įstaigų pateiktą informaciją serga 33 pedagogai (iš jų 22 dirbantys mokyklose, 11 dirbantys lopšeliuose-darželiuose). Tai sudaro apie 2 proc. (1,7 proc.) visų pedagoginių darbuotojų. E. Minkuvienė paaiškino, kad neturi duomenų, kokia pedagoginės bendruomenės dalis pageidautų skiepytis. Kol kas tokių apklausų niekas neatliko, nes prioritetine tvarka pedagogus skiepyti nenumatyta.

 

Į viršų