facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuviai tarpusavyje vis dažniau pasikalba, kad ko gero, šiais metais toliau viskas brangs. Deja, specialistai šiuo atžvilgiu neguodžia. Tikėtina, kad tikrai pamatysime daugiau kainų šokinėjimų ir turėsime galimybių tiek sutaupyti, tiek ir prarasti savo pinigus.

Matyti tam tikri pokyčiai
Vartotojai šiais metais turėjo pakankamai pinigų (negalėjo leisti jų kelionėms, viešajam maitinimui, gavo papildomas išmokas iš valstybės, vietoje liko „lenkiški“ pinigai – Lenkijos muitinės duomenimis per 3 ketvirtį užsieniečiai Lenkijoje paliko 2 kartus mažiau pinigų), kurie galėjo būti išleisti maisto prekybos tinkluose. Tai lyg ir geras pagrindas kiek kilstelėti kainas, juo labiau kad per pirmą karantiną tinklai tuo pasinaudojo, tačiau Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad matomas kainų mažėjimas.

2020 metų gruodžio mėnesį Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 8 mėnesį iš eilės ir palyginti su 2020 m. lapkričio mėnesiu sumažėjo -0.96 Eur (1,8 proc.), ir buvo – 2,48 EUR (4,4 proc.) pigesnis nei praeitų metų gruodžio mėnesį.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų gruodžio mėnesio analizė rodo, kad
lyginant su 2020 lapkričio mėnesiu, kainos krenta -0,53 EUR (-1,3 proc.), 2020 gruodžio mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo +1,35 EUR (3,6 proc.) didesnė už 2019 gruodžio mėnesio krepšelį.

Tai pinga, tai brangsta
Iš stebimų 52 prekių kainų brango 21 prekė, pigo 28 prekės. Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 8 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – arbata, „Dvaro“ sviestas, šokoladas „Karūna“, makaronai „Pasaka“, degtinė, saulėgrąžų aliejus. Kiauliena pinga toliau, net nebuvo įprasto prieššventinio kainos pakilimo. Žaliavos pigimas mažina ir mėsos gaminių kainas. Vištienos kainos prieš šventes kiek pakilo. Kaina kilo ir pas mūsų kaimynus.

Sviesto kainos kiek krenta – 338 EUR už 100 kilogramų – tai yra 0,68 EUR už 200 g (įprastas pakelis) – tai yra 7 procentai pigiau. Pigiausias sviestas tyrime rodo net didesnę kritimo dinamiką – 17,8 proc., tačiau žinomo prekių ženklo sviestas brangsta 18 proc..

Tai, kodėl prieš šventes mažėja kainos, nors rinka, karantinas leidžia jas kiek kilstelėti?

„Stebint tai, kas vyksta parduotuvėse (žmonių kiekis jose, eilės prieš patenkant į parduotuvę), reklamines kampanijas, susidaro įspūdis, kad pirkėjus pas save susirenka „Lidl“ prekybos tinklas, o kiti bando pirkėjus atsitempti per kainas – nusipirkti srautą. Vienintelė tinklų, nesugebančių sukurti ar iškomunikuoti savo pridėtinės vertės, taktika, kuri suveikia tik trumpame laike, o vėliau priveda prie nuostolių“, – atsako P. Čepkauskas.

Metai bus įdomūs
Tai, kokie bus 2021 metai Lietuvos prekybos tinklams?  Specialisto teigimu, sėkmė nusimato tik „Lidl“ prekybos tinklui, nes kiti tinklai nesugeba „nulaužti“ „Lidl“ strategijos.

Taip pat tinkluose keisis pardavimų struktūra. Vartotojas dar labiau įpranta ne maisto ir pramonines prekes, kurios didino tradicinių tinklų krepšelį ir pelningumą, pirkti internetu, o pandemija dar labiau sustiprino šiuos įpročius. Pandemija smogė ir impulsinių prekių pardavimams – konditerijai, užkandžiams, paruoštam maistui, kepyklos prekėms – tai maisto prekės, kurios didino pirkėjų krepšelį ir buvo žymiai pelningesnės už kokį nors pieną. Naujieji mažmeninės prekybos žaidėjai, tokie kaip „Mere“, taip pat nusitaikė į impulsinių, didelės pridėtinės vertės prekių pardavimus mažomis kainomis ir taip atiminės pirkėjus iš didžiųjų tinklų.

Tokie pasikeitimai, anot maisto krypties vadovo, mažins didžiųjų tinklų pelningumą ir jie bus spaudžiami arba didinti bazinių prekių kainas, arba efektyvinti savo veiklą – mažinti asortimentą, darbuotojų, parduotuvių skaičius arba koreguoti savo strategijas, ko jie nelabai sugeba. Situaciją dar labiau paveiks po pandemijos atsidariusios sienos ir viešasis maitinimas.

„2021 metai vartotojui bus įdomūs – mes tikrai pamatysime daugiau kainų šokinėjimų ir galimybių kaip sutaupyti, taip ir prarasti savo pinigus, tinkamai neįvertinus visų pasiūlymų. Todėl būkime budrūs ir lyginkime kainas“, – ragina P. Čepkauskas.

Infliacija grumsis su defliacija
Apie kainas „Šiaulių naujienoms“ turi ką pasakyti ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, infliacija Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus ir tesiekė vos 0,2 proc. (skaičiuojant pagal vartotojų kainų indeksą). Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, gruodį apskritai fiksuota metinė defliacija.

2021 metų sausį ir vasarį infliacija toliau grumsis su defliacija, bet kovą prekių ir paslaugų kainos turėtų paspartėti. Bankas prognozuoja, kad vidutinė metų infliacija pagal SVKI šiemet bus 2 procentai, kai anksčiau siekė 1,1 procento.

Ekonomisto teigimu, gruodį maisto produktai Lietuvoje buvo vos 0,4 proc. brangesni negu prieš metus. Pagrindinė priežastis – per metus atpigusios daržovės ir mėsa (ypač kiauliena ir vištiena). „Atsiminkime, kad 2019 metai dėl sausros buvo sudėtingi daržovių augintojams ir Lietuvoje, ir Europoje, todėl kainos didėjo. Bet 2020 metais derlius buvo geras ir kainos smuko. 2021 metais tikėtinas spartesnis maisto produktų kainų augimas stebint brangstančius žemės ūkio produktų tarptautinėse rinkose.  Pavyzdžiui, ūkininkai gerai mato, kad grūdų supirkimo kaina yra labai aukšta pastaraisiais mėnesiais ir tai persimes ir į galutinę miltinių produktų kainą. Be to, kaip dažnai būna su šviežiomis daržovėmis ir vaisiais – jeigu šiemet oro sąlygos būtų nepalankios, daržovės ir vaisiai nesunkiai pabrangtų, palyginti su mažomis jų kainomis 2020 metais“, – paaiškina T. Povilauskas.

Kainos dar augs
Įdomu ir tai, kad gyventojai 2020 metais bendravo ir rodėsi viešumoje mažiau, todėl pirko mažiau drabužių ir avalynės, o tai darė įtakos ir šių prekių kainoms. Aktyvesnė internetinė prekyba ir nauji žaidėjai šiame sektoriuje taip pat įnešė daugiau konkurencijos. Pasekmė: drabužiai per metus atpigo 4,5 proc., avalynė – 6,3 procento.

Kaip sako pašnekovas, energetinių prekių pigimas buvo pagrindinė sumažėjusios infliacijos 2020 metais priežastis. Bet nuo praėjusių metų pabaigos matyti, kad sparčiai auga naftos ir gamtinių dujų kaina tarptautinėse rinkose. „Brent“ nafta jau siekia 55 JAV dolerių už barelį. Tiesa, dėl susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu degalai mums euro zonoje ištekliai brangsta ne taip greitai. Prognozuojama, kad šiemet vidutinė degalų kaina Lietuvoje bus 5 proc. didesnė negu prieš metus.

Paslaugų kainos praėjusiais metais augo gerokai sparčiau negu prekių, tačiau buvo paslaugų, kurių kaina per metus ir krito. Pavyzdžiui, nuo pandemijos vienos iš labiausiai nukentėjusių paslaugų – apgyvendinimo – vidutinės kainos sumažėjo 3,5 procento. Labiausiai augo medicininių paslaugų kainos ir tai nemažai susiję su padidėjusiomis išlaidomis apsaugos priemonėms. Šiemet paslaugų infliacija po kuklesnės metų pradžios turėtų sparčiau įsibėgėti antrą pusmetį, kai ekonomikos aktyvumas vėl padidės ir nebeliks ribojimų, tačiau metu pradžioje paslaugų kainų augimas turėtų būti nedidelis.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paslaugų kainos metų pradžioje visgi dar augs, tai nuo metų pradžios padidėjusi minimali mėnesio alga (nuo 607 iki 642 eurų), bet vėlgi tai ne toks spartus padidėjimas, koks buvo praėjusiais metais, kai minimai mėnesio alga padidėjo nuo 555 iki 607 eurų“, – sako T. Povilauskas.

Į viršų