Praėjusieji metai Šiaulių nekilnojamojo turto rinkai buvo rekordiniai. Šiauliečiai ir iš užsienio grįžę lietuviai pirko tiek sodybas, tiek butus. Panašu, kad ir šių metų pradžia žada gerus pardavimo rezultatus. Jeigu anksčiau per pirmąjį naujųjų metų mėnesį nekilnojamojo turto brokeriai galėjo ramiai sau „atostogauti“, tai šiemet – nieko panašaus.
Pirko net užsistovėjusius
„Kalbant apie Šiaulių rinką, dažniausiai pirko butus, po to namus, o metų pabaigoje didesnę rinkos dalį užėmė sodybos“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė „Capital Šiauliai“ nekilnojamojo turto brokerė Vilma Stupurienė.
Anot jos, pastaroji tendencija ypač išryškėjo rudens pradžioje, kai žmonės ėmė aktyviai dairytis net ir mažai likvidžių, užsistovėjusių nekilnojamojo turto objektų. Iš užsienio grįžę emigrantai pirko visas jiems pasiūlytas sodybas, net ir įvertinę, kad po to dar reikės nemažai lėšų jų remontui.
Jų neatbaidė, net ir toks nepatogumas, kaip 15-20 kilometrų atstumas nuo miesto. Priešingai – toks gyvenimo būdas jiems visiškai suprantamas.
„Aplink Šiaulius esančiuose kaimeliuose už 20 tūkst. eurų buvo galima nesunkiai nusipirkti neblogą sodybėlę. O ir atstumas nuo miesto klientų nė kiek neišgąsdino. Iš užsienio grįžusiems lietuviams pusę valandos trunkanti kelionė į darbą nesukelia jokių problemų, nes jie jau žino, ką reiškia, kai gyvenant dideliame mieste į darbą reikia važiuoti kur kas ilgiau – visą valandą ar net – dvi“, – kalbėjo V. Stupurienė.
Kaip teigė pašnekovė, nekilnojo turto rinkoje ir toliau sudaroma nemažai pirkimo ir pardavimo sandorių. Tiesa, iškritus sniegui, situacija gali šiek tik pasikeisti, nes paprastai esant įšalui, sodybas žmonės apžiūri rečiau. Ji perspėjo, kad pasnigus sunkiau nustatyti žemės namo kiemo vertę, nes tuomet nesimato jokių nelygumų ir taip galima lengviau apsigauti: „Pasnigus gali pasirodyti, kad sklypas lygus, bet jeigu vis dėlto prieš tai nepasitarę su brokeriais nusipirksite sklypą nelygaus reljefo, galite labai apsirinkti. Taip galbūt iš pradžių sutaupysite kokį tūkstantį, bet kai reikės išlyginti patį reljefą, investicijos bus kur kas didesnės.“
Kainos dar gali brangti
Bet kaip jau buvo minėta anksčiau, kol kas nekilnojamojo turto specialistai neturi dėl ko skųstis. Vien per pirmąją sausio mėnesio savaitę pašnekovė spėjo parduoti 5 objektus, o biuras, kuriam ji vadovauja – net 15. Kaip vieną iš to priežasčių ji įvardijo klientų baimę, kad vėliau bankai gali sugriežtinti paskolos sąlygas arba iš viso jos nesuteikti.
„Galbūt žmonės prisibijo, kad bankai nustos teikti paskolas ar sugriežtins mokomumo kriterijus. Jie supranta, kad kai nebeskolins, nebebus galimybės įsigyti ir būsto“, – svarstė V. Stupurienė.
Negana to, vis garsiau kalbama, kad ateityje nekilnojamojo turto objektai toliau tik brangs. Pašnekovė kol kas negalėjo to nei patvirtinti, nei paneigti: „Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje pragyvenimo lygis gerokai išaugo, mes jau pasiekėme Italijos pragyvenimo lygį. O lyginantis su italais, ten nekilnojamojo turto kainos gerokai didesnės. Tai kita vertus, greičiausiai nekilnojamasis turtas dar brangs, nes palyginus su mūsų pragyvenimo lygiu, Lietuvoje lyg ir nėra tokios didelės kainos.“
Tai, ką daryti? Skubėti dabar pirkti naujo būstą ar palaukti geresnių laikų? Anot brokerės, vienareikšmio atsakymo nėra. Jeigu žmogus turi nuosavų lėšų ir ateityje nebijo prarasti darbo, tuomet – pirmyn. O jeigu žmogus nėra užtikrintas dėl savo ateities ir nežino, kokio sprendimo gali sulaukti iš banko, tai galbūt prieš ką nors perkant, vertėtų gerai įsivertinti savo galimybes.
Kitur – situacija panaši
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas patvirtino, kad ypač skausmingus ir sunkiai prognozuojamus metus vainikavo bene istoriniai rezultatai.
Pranešime spaudai rašoma, kad gruodžio mėnesį Vilniuje susitarta dėl 672 naujų butų bei apartamentų įsigijimų (įvertinus 3 atšauktus susitarimus). Tai – 38 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 2 kartus daugiau nei pernai gruodį. Šis skaičius viršija net 2020 metų spalio mėnesio rezultatus, kurie buvo geriausi nuo pat 2012 metų. Taigi naujų susitarimų rekordas per paskutinį metų ketvirtį buvo sumuštas dukart, antrąjį – jau beveik nevaldomai siaučiant pandemijai ir galiojant griežtiems karantino ribojimams.
„Esant tokiam rinkos aktyvumui galima daryti prielaidas tiek apie spyruoklės efektą, kai būstą įsigyja iki šiol delsę tai padaryti pirkėjai, tiek apie rinkos perkaitimą, kai sprendimą įsigyti būstą didelis skaičius pirkėjų priėmė jau esamomis sąlygomis“, – sakė T. S. Kvainickas.
Iš tiesų argumentuoti galima abi šias prielaidas. Karantinas visuomenei tapo jau pakankamai įprastu reiškiniu, tad žmonių apsisprendimo laisvės neberiboja. Numatomas fiskalinis skatinimas ir laukiama infliacija skatina gyventojus apsaugoti savo santaupas labiausiai jiems priimtinu bei suprantamu būdu – investicijomis į nekilnojamąjį turtą.
Esama padėtis džiugina
Gana ryškūs pokyčiai vyksta sostinėje įsigyjamo būsto klasių santykyje – labiausiai padidėjo vidutinės klasės būsto pardavimų. Tikėtina, kad 2020 metais žymiai išaugus būsto svarbai, nemažai žmonių nusprendė pasigerinti savo gyvenimo sąlygas. Ekonominės klasės būsto taip pat įsigyta daugiau nei praėjusiais laikotarpiais (padidėjimas mažesnis nei vidutinės klasės segmente) ir mažesnės suminės kainos būsto įsigijimas gali būti laikomas lėšų apsaugojimu.
Prestižinio būsto parduota mažiau nei spalį, tačiau tam įtakos turėjo ir mažesnis šios klasės pasiūlos kiekis. 2020 metų gruodį „Inreal“ į stebėjimą įtraukė 665 naujus būstus Vilniuje – tai dvigubai daugiau nei spalį bei 2019-ųjų gruodį, todėl pasiūlos kiekis pirminėje rinkoje sumažėjo nežymiai – iki 4 551 butų. Kita vertus, daugiau nei tūkstantis šių butų yra rezervuota, tad realios pasirinkimo galimybės – kur kas mažesnės.
Maloni žinia nekilnojamojo turto vystytojams – pirmą kartą nuo karantino pradžios (neskaitant kovo) likvidumo indeksas Vilniaus mieste susitraukė žemiau simbolinės 1 ribos, ir šiuo metu siekia 0,95. Tai reiškia, kad esamas pasiūlos kiekis galėtų būti realizuotas per mažiau nei dvylika mėnesių. Tokia rodiklio reikšmė buvo tipinė 2019 metais, tačiau dėl pandemijos 2020-ųjų birželį buvo šoktelėjusi iki 1,19 (pasiūlos kiekio realizacija per kiek daugiau nei 14 mėnesių).
Tikimasi naujų investicijų
Kaune gruodį susitarta dėl 146 būstų pardavimo (įvertinus 6 atšaukimus), t. y. 51 proc. daugiau nei lapkritį ir net 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Toks susitarimų skaičius nėra rekordinis, pavyzdžiui, 2019 metų liepos mėnesį buvo susitarta dėl 153 būstų pardavimo, tačiau dėl šventinio laikotarpio gruodis paprastai būna žymiai pasyvesnis.
Priešingai nei Vilniuje, laikinojoje sostinėje dominavo išskirtinai ekonominės klasės būsto pardavimai, tačiau šio segmento butų daugiausiai yra ir pasiūloje. Gruodį „Inreal“ į stebėjimą įtraukė 220 naujų butų Kaune. Tai – tris kartus daugiau nei prieš metus ir trečdaliu daugiau nei prieš mėnesį. Likvidumo indeksas nuo 1,16 pagerėjo iki 1,12. Rodiklio reikšmė vis dar prastesnė nei 2019 metais. Kita vertus, vos prieš porą metų buvo laikoma, kad indekso reikšmė 1,5 yra optimali realizuojant būstą pirminėje rinkoje.
Labiausiai lauktas rezultatas – Klaipėdoje. Susitarus dėl 72 būstų pardavimo (3,6 karto daugiau nei lapkritį ir 44 proc. daugiau nei prieš metus) galima teigti, kad pirminė būsto rinka atsigauna ir uostamiestyje. Greta žinių apie numatomas investicijas Klaipėdoje, reikšmingas teigiamas susitarimų pokytis – išties puiki žinia visiems rinkos dalyviams, pozityviai nuteikiantis jau artimiausiai ateičiai. 72 susitarimai nėra rekordinis rezultatas, dar šių metų vasarį buvo susitarta dėl 77 būstų pardavimo, tačiau to pakako, kad pardavimai atsispirtų nuo dugno. Įtraukus į stebėjimus 52 naujus būstus, rinkos aktyvumas tapo harmoningesnis, pirkėjams suteikiama galimybė rinktis ne tik iš likučių bet ir naujų projektų, o jų per artimiausius porą metų laukiama išties nemažai. Simboliška, kad likvidumo indeksas Klaipėdoje peržengė 1 ribą ir šiuo metu siekia 0,99. Tai reiškia, kad esamą pasiūlos kiekį galima realizuoti per kiek mažiau nei metus – dar vienas postūmis nekilnojamojo turto vystytojams pasiūlyti pirkėjams naujų projektų.
