Lietuvos gyventojai pandemijos metu dažniau susimąstė apie finansinio užnugario svarbą. Tokie rezultatai nestebina, tačiau kartais vien taupymas nepadeda, todėl ekspertai pateikia patarimų, ką daryti, kad 2021 m. būtų finansiškai saugesni.

Nori kontroliuoti situaciją
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad vyrai ir jaunesni gyventojai pandemijos metu ne tik dažniau susimąstė apie finansinio užnugario svarbą, bet ir dažniau ketino skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti.

Moterys, vyresni žmonės, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių̨ pajamų apklaustieji finansinio užnugario svarbą dažniau gerai suvokė ir iki pandemijos, tuo tarpu vyrai ir 18-45 metų tyrimo dalyviai kiek dažniau teigia, kad tik pandemijos metu suprato, kaip svarbu turėti finansinį užnugarį. Į klausimą, ar ateityje, po pandemijos, ketina skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, 18-25 m. amžiaus grupėje teigiamai atsakė 60,2 proc. apklaustųjų, 26-35 m. amžiaus grupėje – 57 proc. apklaustųjų, o 56 m. ir vyresnių galvojančių, kad reiktų skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, buvo 43 proc.

Apklausos rezultatai nestebina psichologų. Sveikatos psichologė Monika  Kuzminskaitė sako, kad nerimas, baimė ar pyktis, iš to kylantis noras kontroliuoti situaciją ir veikti, skatina imtis įvairių veiksmų – savanoriauti, dirbti, taip pat ir imtis prevencinių veiksmų ir būti geriau pasirengus, jei grėsmė vis tik virs realiu gyvenimu.

„Taupyti dabar gali būti paprasčiau, tai pavyksta lengviau – neveikiant daugeliui įprastinių pinigų „traukos centrų“, taupymas pavyksta „savaime“, ir tai labiau motyvuoja. Neatsiradus daug naujų išlaidų, liekantys pinigai taupomi be didesnių pastangų. Priskirti sau lengvesnių pergalių nuopelnus natūraliai būdinga daugelyje įvairių situacijų. Galiausiai, auganti pinigų suma sąskaitoje motyvuoja taupyti toliau kiekvieną kartą, pažvelgus į sąskaitą. Visa tai nereiškia, kad santaupos visiškai išnaikina finansinį nerimą, tačiau tai tikrai padeda“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Įvertina grėsmės lygį
Atsakydama į klausimą, kodėl jauni žmonės apie finansinio užnugario svarbą negalvojo anksčiu, psichologė M. Kuzminskaitė prisimena seną patarlę, pabrėžiančią patirties svarbą – „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda.“

„Pokyčiai, kurie vyksta dabar, kaip tik ir yra ta neįprasta patirtis, kuri pakeis dabartinių jaunų žmonių nuostatas ir elgesį. Jaunesni žmonės, gimę jau Nepriklausomybės metais, neturi tokios patirties, kuri anksčiau būtų išmokiusi taupyti ir kaupti. Jie nebesupranta, kodėl reiktų kaupti maišelius, tuščius stiklainius ar saugoti vaikų žaislus anūkams. Vyresnės kartos žmonėms tai buvo natūralus, praktiškam buitiniam išgyvenimui reikalingas ir labai pravertęs įgūdis. Todėl vyresni žmonės taupė ir labiau rūpinosi finansais dėl anksčiau patirtų pokyčių gyvenime. Tuo tarpu moterys Lietuvoje dažniau yra atsakingos už šeimos biudžetą, pinigų planavimą ir valdymą, taip pat statistiškai dažniau uždirba mažiau, todėl didesnis finansiniu užnugariu besirūpinančių moterų skaičius taip pat nestebina.

Bet kokie pokyčiai gyvenime atneša daug neapibrėžtumo, kuriam įveikti norisi turėti įvairių apsaugos priemonių ir „pagalvių“, kurios  padeda pokyčius išgyventi“, – apibendrina M. Kuzminskaitė.

Kita vertus, ar žmogus imasi taupyti, o gal kaip tik ima beatodairiškai leisti pinigus, labai priklauso nuo to, kokio dydžio grėsmę jis suvokia. Pasak M. Kuzminskaitės, jei grėsmė vertinama kaip įveikiama, tuomet taupymas kaip racionali reakcija į neapibrėžtą laikotarpį yra labiau tikėtina reakcija. Tačiau taip pat tikėtina, kad, neapibrėžtumui sumažėjus, pavyzdžiui, atsiradus vakcinai ar susirgimų skaičiui grįžus į labai žemą lygį, buvę išlaidų įpročiai grįš į labai panašų lygį, o gal net kuriam laikui persvers į priešingą pusę, siekiant „atsigriebti“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas įsitikinęs, kad nesvarbu, kaip žmogus taupo – ar kaupia banko sąskaitoje, renkasi gyvybės draudimą, ar investuoja, bet, norint pasirūpinti savo finansine ateitimi, taupymui ir toliau reiktų skirti mažiausiai 10 proc.  gaunamų pajamų.

„Gyvybės draudimas yra investicija į finansinį saugumą, kuri suteikia stabilumo gyvenime, kai to labiausiai reikia.

Vaizdžiai kalbant, investicinis ar kaupiamasis gyvybės draudimas gali padėti ne vieną, o dvi pagalves: turint papildomas draudimo apsaugas, kai išmokos išmokamos atsitikus nelaimei, arba per taupymą, kai pinigai kaupiami vaikų studijoms, savarankiško gyvenimo pradžiai, arba oriai, labiau aprūpintai senatvei”, – sako A. Bakšinskas.

Vien turėti tikslą neužtenka
„Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis pateikia ir kitų patarimų, kaip pasirūpinti savo finansine gerove.

Pirmasis tikslas, anot jo, turėtų būti susijęs su svarbiausia asmeninių finansų taisykle – norint jaustis užtikrintiems svarbu pasirūpinti vadinamąja finansine pagalve. 2020-ieji dar kartą leido įsitikinti šios taisyklės aktualumu. Užklupus pandemijai ir ekonominiams suvaržymams ne vienam gyventojui teko kliautis sukauptais finansiniais rezervais, o jais iš anksto nepasirūpinusiems kilo rimtų iššūkių.

Nenumatytų situacijų, kai laikinai netenkama pajamų, gali pasitaikyti kiekvienam. Dėl to visiems gyventojams rekomenduojama pasirūpinti tokio dydžio finansine pagalve, kuri leistų išgyventi ir vykdyti finansinius įsipareigojimus bent pusę metų. Tiek laiko paprastai pakanka sunkumams įveikti ir vėl atsistoti ant kojų.

Be abejo, išsikelti tikslą yra viena, o jį pasiekti – kas kita. Vos pasibaigus kalėdiniam ir naujametiniam išlaidavimo laikui, dažnas pasižadame nuo Naujųjų mažiau išlaidauti ir daugiau taupyti. Bet kaip neretai nutinka su pažadais – jei nesiimi keisti įpročių čia ir dabar, pažadas dažnai lieka pažadu. Viena  priežasčių, kodėl žmonės net ir galėdami nieko nesutaupo ir santaupų neturi, yra ta, kad šis tikslas lieka nekonkretus – kiek atsidėsite pinigų ir kur, kaip juos kaupsite?

Dažnas į šiuos klausimus intuityviai atsakytų, jog tiek, kiek sąskaitoje mėnesio pabaigoje lieka laisvų lėšų. Žinoma, jei jų apskritai lieka. Tačiau toks taupymo metodas dažniausiai žada nesėkmę. Taip jau yra, kad visuomet atsiranda papildomų nebūtinų išlaidų, poreikių ir pasiteisinimų, kodėl mėnesio pabaigoje taupyti pavyko atsidėti labai nedaug arba nepavyko visai. Tad norint efektyviai taupyti tam tikrą dalį lėšų reikėtų atsidėti vos gavus pajamas. Rekomenduojama taupyti skirti bent dešimtadalį mėnesio pajamų ir joms kaupti turėti atskirą sąskaitą.

Svarbiausia – finansinė drausmė
Norint sėkmingai kas mėnesį atsidėti dalį pajamų taupyti, labai svarbu planuoti ir kontroliuoti išlaidas. Turbūt daug kam pažįstamas jausmas, kai tarsi nieko ypatingo neperki, pinigų nešvaistai, tačiau sąskaita ar piniginė nepastebimai ištuštėja. Taip dažnai nutinka dėl to, kad dalis išlaidų tenka, atrodytų, smulkmenoms, tačiau jas visas susumavus neretai susidaro reikšminga suma. Ypač susiskaičiavus, kiek šios „smulkmenos“ atsieina per metus ar pusmetį.

Dėl to svarbu, kad ir tokios išlaidos neprasprūstų pro akis. Galbūt kai kam tai atrodo kaip nuobodus užsiėmimas, tačiau stebėti ir kontroliuoti išlaidas šiandien gali padėti pačios įvairiausios išmaniosios programėlės, kurios tampa puikiomis pagalbininkėmis planuojant finansus.

Kodėl reikėtų stebėti savo mėnesio išlaidas ir žinoti, kam ir kiek išleidote pinigų? Toks įprotis leis geriau įsivertinti, kokios išlaidos yra būtinosios ir kiek kas mėnesį joms reikia numatyti lėšų, kokią dalį pajamų galite atidėti, o kokią – skirti nebūtiniausiems poreikiams. Žinodami, kiek galite išleisti ir kiek jau išleidote, galėsite priimti tinkamesnius sprendimus ir galbūt net įžvelgsite papildomų galimybių sutaupyti. Kai susiformuos toks įprotis, pamatysite, koks naudingas ir iš tiesų įdomus yra asmeninio (ar šeimos) biudžeto planavimas ir kontroliavimas.

Dar viena sritis, kurioje naujų metų pradžia gali tapti puikia proga pasitempti, yra turimų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Tai taip pat svarbi asmeninių finansų dalis, nuo kurios gali priklausyti ir galimybės ateityje gauti finansavimą būstui ar kitoms reikmėms. Pradelsta ar neapmokėta sąskaita gali neigiamai paveikti asmens kredito istoriją, ką ir kalbėti apie tai, kad nevaldoma skolų našta gali vis labiau spausti pečius, lemti papildomas išlaidas ir pridaryti rimtų rūpesčių. Gana dažnas atvejis, kai finansiniai įsipareigojimai laiku neįvykdomi dėl to, kad asmuo paprasčiausiai pamiršo laiku apmokėti sąskaitą.

„Praėję metai daugeliui nebuvo lengvi, tačiau neretam padėjo išmokti svarbias gyvenimo pamokas. Viena jų – kaip svarbu planuoti savo finansus ir turėti santaupų. Tuomet ir užklupusius netikėtumus bei iššūkius pasitikti lengviau. Tebūnie naujas atskaitos taškas kalendoriuje kartu būna ir paskata daugiau dėmesio skirti ir savo finansų planavimui bei valdymui“, – linki D. Burdaitis.

D. Burdaitis sako, kad finansinį saugumą gali užsitikrinti visi.
„Citadele“ nuotr.

Reklama: refinansavimas