Dauguma darbuotojų norėtų, kad pasibaigus pandemijai darbas iš namų taptų įprasta praktika. Taip pat jiems aktualus lankstus darbo grafikas, sveikatos draudimas ir mokymai.

Patiko dirbti iš namų
Kompanijos „Epson“ užsakymu bendrovė „B2B International“ 2020 metais visoje Europoje atliko tyrimą, kurio tikslas – pasitikrinti, kaip skirtingose šalyse, bendrovėse ir tarp skirtingų specialistų vertinamos tvarumo vertybės. Pagrindinis dėmesys skirtas aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės temoms, pandemijos poveikiui socialinės atsakomybės projektams įmonėse, darbuotojų požiūriui į tvarumo temas ir kitiems aspektams. Tyrimo metu iš viso apklausta daugiau nei 4 tūkst. respondentų iš 26 pasaulio valstybių, tarp jų – ir Baltijos šalių.

Apklausos dalyvių buvo klausinėjama ir apie verslo prognozes pasibaigus pandemijai. Tyrime paliesta ir COVID-19 krizės kontekste itin aktualia tapusi darbo iš namų tema. Rezultatai parodė, kad visuose regionuose asmeninės nuotolinio darbo preferencijos nusveria verslo strategiją, net jei nuotolinio darbo lygis regione yra nedidelis. Paaiškėjo, kad beveik 3 iš 10 darbuotojų (28 proc.) norėtų, kad nuotolinis darbas taptų įprasta praktika ir būtų laikomas „nauja norma“.

„Įdomu tai, kad pačios organizacijos ir jų vadovai tokį norą išreiškė kur kas rečiau – tik 16 proc. rinktųsi toliau lanksčiai dirbti nuotoliniu būdu, o kiti verslo tiksluose tokio pokyčio neprognozuoja ir savo strategijose nenumato. Anot daugelio darbdavių, pasibaigus COVID-19 krizei, verslo sektorius turėtų grįžti į įprastą ritmą. Šie darbdavių ir darbuotojų lūkesčių nesutapimai pastebimi įvairiuose sektoriuose ir regionuose“, – sako Mantas Nemickas, „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.

Rūpi ir aplinkos apsauga
Kalbant apie verslo planus po pandemijos, tyrime didelis dėmesys skirtas ne tik nuotoliniam darbui, bet ir tvarumo temoms. Daugelis organizacijų, besiruošiančių darbuotojų sugrįžimui į darbo vietas, sutelkia dėmesį į socialinius aspektus. Labiausiai darbdaviams rūpi darbuotojų sveikata ir bendra gerovė, tačiau pasitaiko ir atsisukančių į aplinkosaugos problemas.

„Kai kurie tyrimo dalyviai nurodė, kad nuotolinis darbas padėjo sumažinti kai kurių išteklių vartojimą. Pavyzdžiui, žmonės dažniau naudojasi viešuoju transportu, dažniau naudojamos daugkartinio naudojimo medžiagos ir pakuotės, darbuotojams pateikiamas sveikas maistas. Be to, nuotolinis darbas padėjo išvengti nereikalingų darbuotojų kelionių taip sumažinant energijos sąnaudų pėdsaką, o lankstesnės darbo sąlygos leidžia pagerinti darbo ir poilsio balansą“, – pastebi M. Nemickas.

Net 7 iš 10 apklausoje dalyvavusių darbuotojų (70 proc.) nurodė, kad ilgaamžiškumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas yra svarbiausios dirbant iš namų naudojamos įrangos savybės, susijusios su aplinkos ir socialinio poveikio sritimi. Pastebėta, kad ilgaamžiškumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atliekų mažinimui didesnį dėmesį skiria labiau įsitvirtinusios organizacijos (veikiančios ilgiau nei 10 metų).

Tik beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklausoje dalyvavusių darbuotojų mano, kad aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės temos bus įtrauktos į verslo planus po pandemijos. Šis rodiklis nežymiai skiriasi ir tarp vadovų pareigas organizacijose užimančių asmenų – šioje grupėje rodiklis siekia 29 proc.

Norėtų papildomų laisvadienių
Kito, Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, maždaug kas trečias darbuotojas turi galimybę dirbti laisvu darbo grafiku ir taip pat kas trečias norėtų, kad darbdavys suteiktų papildomų laisvadienių. Darbuotojų išvardintų turimų motyvavimo priemonių pirmajame trejetuke rikiuojasi lankstus darbo grafikas (30 proc.), sveikatos draudimas (30 proc.) ir mokymai (23 proc.), rodo „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai. Ją inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė pastebi, kad iš trokštamų naudų žmonės sudarė kiek kitokį trejetuką: jie labiausiai pageidautų papildomų laisvadienių (34 proc.), sveikatos draudimo (31 proc.) bei lankstaus darbo grafiko (27 proc.).

Lankstaus darbo privalumai ir trūkumai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Staigus perėjimas prie nuotolinio darbo ir jo įsileidimas į asmeninę erdvę neretai ištrina ribas tarp profesinio gyvenimo ir laisvalaikio. Darbuotojai dirba ilgiau, labiau pavargsta, greičiau perdega ir galiausiai tai tampa problema organizacijai.

„Lanksčios darbo valandos savaime nėra blogas ar neteisingas darbo formatas. Tačiau jeigu dėl įvairių asmeninių aplinkybių žmonėms tenka dirbti ne fokusuotai, o padrikai, darbo rezultatai nukenčia. Jei vėliau bandoma pasivyti darbus asmeninio laiko ir poilsio sąskaita, gali nukentėti sveikata bei vidinė savijauta. Taigi nustatytos darbo valandos ir atskira fizinė darbo vieta brėžia aiškias ribas, kada žmogus dirba ir kada ilsisi“, – konstatuoja specialistė.

Lanksčių darbo valandų pageidauja nemažai darbuotojų ir tai nestebina. Net 31 proc. jų per apklausą pripažino, kad motyvacinėmis priemonėmis darbdaviai jų išvis nelepina.

Prioritetą skiria sveikatai
Aktualumo nepraranda sveikatos draudimas. Darbdavio pasiryžimą finansiškai prisidėti prie sveikatos išlaidų padengimo darbuotojai vertina, o jei tokios galimybės dar neturi – norėtų turėti.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, šiandien sveikatos paslaugų teikėjai yra stipriau pasiruošę ir siūlo įvairesnius pasirinkimus: veikia ir nuotolinės, ir gyvos sveikatos priežiūros paslaugos; sporto klubai bei studijos leidžia nuomotis dalį įrangos ar kviečia sportuoti nuotoliniu būdu. Žmonėms reikia įvairių medikamentų, vitaminų ar maisto papildų. Visuotinė pandeminė situacija nemažina ir psichinės sveikatos specialistų poreikio. Todėl papildomas sveikatos draudimas išlieka bene aktualiausia darbdavio siūloma nauda“, – teigia E. Radeckienė.

Ji prognozuoja, kad pandemijos kontekstas sveikatos draudimo poreikį laikui bėgant gali dar labiau padidinti.

Reikalingi papildomi mokymai
Studijos ir kompetencijų gilinimas visą gyvenimą Lietuvoje dar nėra tapę įpročiu. Beveik kas ketvirtam dirbančiajam mokymai Lietuvoje yra užtikrinami kaip viena populiariausių motyvacinių priemonių, tačiau darbuotojų norų sąraše jie tik penkti (22 proc.), kartu su įmonės automobiliu (26 proc.) likę už pirmojo trejetuko ribų.

„Egzistuoja labai įvairūs mokymosi būdai bei priemonės. Gali būti, kad kartais tiesiog trūksta susikalbėjimo ir skiriasi požiūris į tai, ko ir kada turi būti mokomasi. Mokymai gali būti skirti tiek profesinių, tiek ir asmeninių įgūdžių lavinimui, todėl galbūt ne visuomet sutampa lūkesčiai. Bet šis niuansas lengvai išsprendžiamas tariantis bei įsiklausant į žmogaus poreikius“, – sako E. Radeckienė.

Ji pataria planuojant motyvacines priemones įtraukti ir kuo platesnį kolektyvo ratą. Išsiaiškinti, kokie yra lūkesčiai, įvertinti galimybes ir surasti variantą, kuris skatintų įsitraukti kuo daugiau komandos narių.